- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- N-575-292-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados tyrėjas 2006 m. liepos 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ Vilniaus skyriaus vadovui A. Ž. dėl ATPK 172 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2006-07-25, apie 18.00 val., šios bendrovės darbuotojai D. Z. ir S. B. , dėvintys R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ uniformą, verslo centre „Europa“ vykdė neginkluotą asmens ir turto sauga, neturėdami apsaugos darbuotojo pažymėjimų. Protokole nurodyta, kad A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 12 str. l d.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados 2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu A. Ž. pagal ATPK 172 str. l d. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados 2006-08-09 nutarimą. Paaiškino, kad D. Z. buvo išklausęs apsaugos darbuotojų kursus, išlaikęs visus reikiamus egzaminus, ir jam turėjo būti išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, tačiau policijos įstaiga uždelsė tai padaryti. Antrasis apsaugos darbuotojas S. R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ ėjo apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareigas. Turėjo tai patvirtinantį pažymėjimą. Šis darbuotojas dar nebuvo išlaikęs apsaugos darbuotojo kvalifikacijos egzaminų, todėl kartu su patyrusiais apsaugos darbuotojais verslo centre „Europa“ mokėsi dirbti, tiesioginių apsaugos darbuotojo funkcijų nevykdė. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas to daryti nedraudžia. A. Ž. pažymėjo, jog bendrovėje yra didelė darbuotojų kaita, ne visi asmenys, pageidaujantys dirbti apsaugos darbuotojais, tinkamai pasirengę, todėl jiems būtina ne tik teorinė, bet ir praktinė patirtis.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Asmens ir turto saugos įstatyme apsaugos darbuotojo - stažuotojo pareigybė nėra numatyta.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados 2006-08-09 nutarimą, kuriuo A. Ž. pagal ATPK 172 str. l d. skirta 500 Lt bauda, baudą sumažinant iki 100 Lt. Teismas nustatė, kad R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ išduota licencija vykdyti ginkluotą, asmens ir turto saugą. Privačių juridinių asmenų veikla ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos srityje organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais. Pagal šio įstatymo 2 str. 10 d., apsaugos darbuotojas - asmens ir turto saugą vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio darbuotojas. Juo gali būti pilietis, sulaukęs 18 metų amžiaus, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Juridinis asmuo, pageidaujantis, kad konkretus asmuo įgytų teisę atlikti asmens ir turto saugą, privalo remiantis Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-30 įsakymu Nr. V-619 (toliau - Taisyklės), kreiptis į teritorinę policijos įstaigą apsaugos darbuotojo pažymėjimui gauti. Teismas pažymėjo, kad šios valstybinės licencijavimo procedūros tikslas nustatyti priežastis, dėl kurių fiziniam asmeniui negalėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su fizinės prievartos panaudojimu, specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų laikymu, nešiojimu bei panaudojimu. Bylos duomenimis, D. Z. ir S. B. 2006-07-25 dirbo R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ saugomame objekte. Jie dėvėjo uniformą su R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ skiriamaisiais ženklais. Reikalavimas viešoje vietoje dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais (Įstatymo 8 str. 7 p.) yra siejamas su apsaugos darbuotojo tarnybinių funkcijų atlikimu ir jam suteiktų specialių įgaliojimų oficialumu. Todėl nuobaudą paskyrusi institucija, teikdama prioritetą nagrinėjamų teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai, teisingai konstatavo, kad patikrinimo metu D. Z. ir S. B. vykdė asmens ir turto saugą. Teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymas reikalauja, kad darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, nešiotųsi apsaugos darbuotojo pažymėjimą (12 str.). Tokio pažymėjimo policijos pareigūnams D. Z. ir S. B. nepateikė. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnyba 2006-09-22 raštu Nr. 10-1-1-7162 teismą informavo, kad sprendimas išduoti apsaugos darbuotojo pažymėjimą nei vieno iš šių asmenų atžvilgiu nėra priimtas. Remiantis šiais duomenimis teismas padarė išvada, kad R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ Vilniaus skyriaus vadovas pažeidė komercinės veiklos tvarką ir už tai jam pagrįstai surašytas protokolas pagal ATPK 172 str. l d. Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados vyresniojo inspektoriaus 2006-08-09 nutarimą nėra teisinio pagrindo. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad A. Ž. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo reikalavimams nusižengė pirmą kartą, ši neteisėta veika sunkių padarinių nesukėlė, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skiriama mažesnė nuobauda, nei atsakomybę nustatančio įstatymo sankcijoje numatyta minimali.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 spalio 9 d. nutartį ir jo skundą patenkinti. Apelianto nuomone, teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai taikė Asmens ir turto saugos įstatymą, kuriame nėra minimas draudimas apmokyti darbuotojus praktinio darbo, apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareigose. Pažymi, jog D. Z. buvo išklausęs apsaugos darbuotojų kursus, išlaikęs visus reikiamus egzaminus. Abu darbuotojai tiek D. Z. tiek S. B. darbo metu verslo centre „Europa“ turėjo savo, t.y apsaugos darbuotojo-stažuotojo patvirtinančias pareigas pažymėjimą, bei vilkėjo tarnybinę R. J. IĮ “Argus saugos tarnybos“ aprangą, kaip to reikalauja Asmens ir turto saugos įstatymo 8 str. 7 p. Taip pat paaiškina, kad šiuo metu ne tik R. J. IĮ „Argus saugos tarnyboje“, bet apskritai darbo rinkoje yra labai didele darbuotojų kaita, todėl yra būtina ne tik teorinė bet ir praktinė būsimo apsaugos darbuotojo darbo patirtis, norint teikti kvalifikuotas apsaugos paslaugas. Taip pat pažymi, kad įmonėje yra patvirtinusi Apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareiginę instrukciją, kurioje aiškiai nurodomos apsaugos darbuotojo-stažuotojo teisės, pareigos, draudimai bei atsakomybė. Tai dar kartą patvirtina, kad šie darbuotojai neatlikinėjo funkcijų, kurios yra priskirtos vykdyti apsaugos darbuotojui.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovada prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, teismo nutartis yra teisėta ir pagrista, byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Paaiškina, kad sutinkamai su Asmens ir turto saugos įstatymu, asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis. Minėtame įstatyme nenumatyta apsaugos darbuotojo-stažuotojo kategorija. Iš R. J. IĮ „Argus saugos tarnybos“ apsaugos darbuotojo-stažuotojo pareiginės instrukcijos matyti, kad apsaugos darbuotojo-stažuotojas privalo užtikrinti saugomo objekto saugumą, saugoti objektą, t.y. jis privalo vykdyti asmens ir turto saugą. A. Ž. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo reikalavimą apsaugos darbuotojui, vykdant asmens ir turto saugą, nešiotis apsaugos darbuotojo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai vertino įrodymus bei priėjo pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė ATPK 172 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Kolegija, patikrinusi bylą, neturi pagrindo nesutikti su šia išvada.
Asmens ir turto sauga yra specifinė ūkinės – komercinės veiklos rūšis, ji yra detaliai reglamentuota Asmens ir turto saugos įstatymu. Šio įstatymo 6 str. 1 d. nustato, kad saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Įstatymas nenumato, kad asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai – stažuotojai, kuriems nekeliami paminėti įstatymo reikalavimai.
Šioje byloje nustatyta, kad D. Z. ir S. B. 2006 m. liepos 25 d. dirbo R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ saugomame objekte, jie dėvėjo uniformą su R. J. IĮ „Argus saugos tarnyba“ skiriamaisiais ženklais ir realiai vykdė objekto apsaugą. Minėti darbuotojai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gavę apsaugos darbuotojo pažymėjimų, todėl byloje yra teisingai konstatuota, jog A. Ž. leisdamas vykdyti apsaugą asmenims, neturintiems apsaugos darbuotojo pažymėjimų, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką. Tokie jo veiksmai atitinka ATPK 172 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo požymius ir yra kvalifikuoti teisingai.
Apelianto pateikta apsaugos darbuotojo – stažuotojo pareiginė instrukcija neįrodo, kad darbuotojai D. Z. ir S. B. nevykdė saugomo objekto apsaugos. Be to, iš minėtos instrukcijos matyti, kad į apsaugos darbuotojo – stažuotojo pareigas įeina: užtikrinti saugomo objekto saugumą (19 p.); saugoti įmonės patalpas, materialines vertybes, mechanizmus, įrenginius ir transporto priemones, kitas saugomas vertybes nuo grobstymo, sunaikinimo, sugadinimo ar kitokio neteisėto naudojimo (20 p.); saugoti objektą nuo įsibrovimo iš išorės (21 p.) ir kt. (b.l. 63).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.