Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2020-06-08 apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu du kartus trenkė nukentėjusiajai D. B. į krūtinę, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pliušiniu žaislu du kartus trenkė nukentėjusiajai į veidą, pataikydamas į dešinę akį ir kairį žandą, ir tokiais veiksmais sukėlė D. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl to, kas įvyko yra ir D. B. kaltės, nes ji pati įėjo į jo kambarį ir sukėlė skandalą. Apie trejus metus nuomojosi kambarį D. B. bute. Bendravo kaip nuomininkas ir nuomotoja, artimi asmeniniai santykiai jų nesiejo. 2020-06-08 naktį jis grįžo išgėręs, miegojo savo kambaryje. Ryte į kambarį atėjusi D. B. pradėjo jį žadinti, liepė eiti į darbą. Jis nesikėlė, nes blogai jautėsi ir dėl to prasidėjo konfliktas. D. B. liepė jam išsikraustyti. Išlipęs iš lovos pradėjo krautis daiktus, po to atidarė langą, D. B. jį uždarė. Jis vėl atidarė langą, tada D. B. stūmė jį nuo lango. Jis ją taip pat stūmė, tuo metu galėjo suduoti jai į krūtinę. Taip pat metė į ją pliušinį žaislą.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad trejus metus savo bute nuomoja kambarį K. R., bendravo kaip nuomotoja ir nuomininkas, artimesni santykiai jų nesiejo. 2020-06-08 naktį 4 valandą K. R. grįžo girtas. Ryte 7 valandą jis nesikėlė į darbą, todėl jam paskambino telefonu. K. R. pradėjo garsiai rėkti, pasidarė gėda prieš kaimynus, todėl atėjusi į jo kambarį liepė baigti rėkauti. Jis ją keikė, vartojo necenzūrinius žodžius, varė iš kambario. Ji jam liepė keltis ir eiti į darbą, nes po to neturės pinigų maistui, nuomai. Jei nesikelia, liepė rinktis savo daiktus ir išsikraustyti. K. R. lovoje užsirūkė, po to atsikėlęs atidarė langą. Ji priėjusi langą uždarė, nes lauke girdisi jo riksmai. Tada K. R. ją pastūmė, stipriai sudavė į krūtinę du kartus. Ji telefonu paskambino policijai. Išgirdęs, kad kviečiama policija, jis du kartus sudavė jai pliušiniu žaislu į veidą, pataikė į dešinę akį ir kairį žandą. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, skaudėjo krūtinė, vėliau skausmas išplito į ranką.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog D. B. galvoje, lūpose, kakle, plaštakose ir krūtinėje sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodo kitų kūno vietų motyvuodama, jog kitur sužalojimų nėra (b. l. 51).

Teismo medicinos specialisto papildomoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog D. B. galvoje, lūpose, kakle, plaštakose ir krūtinėje sužalojimų nėra. Tiriamoji nerodo kitų kūno vietų motyvuodama, jog kitur sužalojimų nėra. Medicininiuose dokumentuose krūtinės sumušimas diagnozuotas remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtintas specialiais tyrimais. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę), nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, diagnozė – krūtinės sumušimas – kvalifikuoti negalima (b. l. 60).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 duomenys patvirtina, kad 2020-06-08 09.56 val. D. B. nustatytas 0,59 promilės girtumas (b. l. 32).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4134 patvirtina, kad 2020-06-08 08.31 val. K. R. nustatytas 1,01 promilės girtumas (75).

Iš 2020-06-08 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje virš spintos stalčių yra padėtas pliušinis žaislas, kuris paimtas ir supakuotas į voką (b. l. 14–23).

2020-06-10 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas rudos spalvos pliušinis žaislas – šuo, kurio aukštis 34 cm, plotis 28 cm. Po apžiūros žaislas grąžintas D. B. (b. l. 24–27, 31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), pareikštas K. R., pasitvirtino.

Kaltinamasis K. R. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, nes dėl to, kas įvyko, jo nuomone, yra ir D. B. kaltės. Paaiškino, kad D. B., atėjusi į jo kambarį, pradėjo jį žadinti, liepė eiti į darbą. Jis nesikėlė, nes blogai jautėsi ir dėl to prasidėjo konfliktas. Jis atidarė kambario atidarė langą, o D. B. jį uždarė. Jis vėl atidarė langą, tada D. B. stūmė jį nuo lango. Jis ją taip pat stūmė, tuo metu galėjo suduoti jai į krūtinę, taip pat metė į ją pliušinį žaislą.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad dėl įvykio yra ir D. B. kaltės, tai nepašalina kaltinamojo atsakomybės. Iš paties K. R. ir nukentėjusiosios D. B. parodymų nustatyta, kad D. B., atėjusi į K. R. kambarį, jį žodžiu žadino, liepė keltis ir eiti į darbą, o K. R. atidarius kambario langą, jį uždarė. Toks D. B. elgesys nepatiko K. R. ir, reaguodamas į tokį elgesį, jis pasirinko netinkamą būdą – fizinį smurtą. Teismui nekyla abejonių, kad K. R. panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, kadangi šios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji D. B.. Be to iš policijos duomenų (polis.policija.lt) apie gautus pranešimus nustatyta, jog 2020-06-08 07.32 val. pranešta, jog pranešėją stumdė nuomininkas, pokalbio metu pranešėja nutraukė pokalbį, perskambinus pasakė, kad ją stumdo ir trenkė į veidą (b. l. 13). Vyr. patrulis M. Ž. 2020-06-08 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 07.43 val. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja D. B., kuri paaiškino, jog nuomininkas K. R. šiąnakt grįžo neblaivus, kėlė triukšmą, keikėsi ir trukdė jai ilsėtis, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K. R. sudavė kelis smūgius į veidą (dešinės akies sritį) bei krūtinę ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 43). Tai patvirtina, kad patyrusi fizinį smurtą D. B. kvietė policiją. Be to, svarbu yra ir į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. R. savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 81–82) ir paaiškino, kad atsikėlęs iš lovos atidarė langą, o D. B. jį uždarė, eidama jį stumtelėjo, dėl ko supykęs du kartus kumščiu trenkė jai į krūtinę. Ji pasakė, kad kviečia policiją ir paėmusi telefoną pradėjo skambinti. Dar labiau susinervinęs paėmė nuo komodos pliušinį žaislą ir juo trenkė du kartus D. B. į veidą. Tokie pirminiai K. R. parodymai atitinka nukentėjusiosios D. B. parodymus, todėl nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Atlikus teismo medicinos tyrimą objektyvūs D. B. sužalojimai nebuvo nustatyti, tačiau šiuo atveju K. R. kaltinamas ne D. B. sveikatos sutrikdymu, o fizinio skausmo sukėlimu. Nusikalstamos veikos padariniai – fizinis skausmas – šiuo atveju nustatytas iš nukentėjusiosios D. B. parodymų, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją dėl kaltinamojo veiksmų – nurodė jautusi fizinį skausmą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. R. suvokė, jog suduodamas D. B. smūgius kumščiu į krūtinę ir pliušiniu žaislu į veidą, gali sukelti jai fizinį skausmą ir to norėjo, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamojo K. R. padarytų veiksmų padarinius – sukeltas fizinis skausmas D. B. – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Teismas K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę K. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertinant K. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, viešosios rimties trikdymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumoka paskirtų baudų), nuo 2014-02-13 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą ir aptartus bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad K. R., teisiamam pirmą kartą, netikslinga skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kadangi jis yra dirbantis asmuo, taip pat neskirtina arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo (BK 48 straipsnio redakcija, patvirtinta 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1861, galiojusi iki 2020-07-01) bausmę, nustatant už vidurkį mažesnį bausmės dydį. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. R. skirtini įpareigojimai: nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Nukentėjusioji D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 73). Įvertinus tai, kad D. B. žalą patyrė dėl nusikalstamų K. R. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turtinę žalą nukentėjusioji grindė tuo, kad po K. R. panaudoto fizinio smurto savaitę buvo nedarbinga, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dėl ko negavo 200 eurų darbinių pajamų, taip pat pirko medikamentus skausmui malšinti už 40 eurų.

Teismas pažymi, kad duomenų apie negautas darbines pajamas nukentėjusioji nepateikė. Teisiamojo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad dirba dvejose darbovietėse, uždirba apie 700 eurų, negautas darbines pajamas apytiksliai paskaičiavo pati, pažymų iš darboviečių apie gaunamas pajamas pateikti negali. Esant tokiam nukentėjusiosios paaiškinimui laikytina, kad jos negautos pajamos yra tik spėjamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Nepateikus teismui duomenų apie gaunamas pajamas, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų negautų pajamų dydį, civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Medikamentų įsigijimo sumos (40 eurų) nukentėjusioji taip pat negalėjo pagrįsti, tačiau neabejojama, kad skausmui malšinti D. B. pirko medikamentus. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad pirko tepalus ,,Voltaren“ bei ,,Diclac“, kitų medikamentų įvardinti negalėjo. Vaistai.lt svetainėje yra nurodomos orientacinės vaistų kainos, todėl šiuo atveju teismas pasinaudojo šios svetainės duomenimis, siekdamas nustatyti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą įsigyjant medikamentus: ,,Voltaren“ Emulgel 100 g kaina vaistinėje iki 14,13 eurų, ,,Diclac“ 5 proc. 100 g kaina – iki 10,75 eurų. Teismo vertinimu, 25 eurai yra teisinga suma, kurią kaltinamasis K. R. privalo atlyginti nukentėjusiajai, kadangi medikamentus ji pirko jo sukeltiems padariniams – skausmo gydymui.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl K. R. panaudoto fizinio smurto D. B. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji paaiškino, kad fizinis skausmas tęsėsi ir po tiriamo įvykio, nuo 2020-06-12- iki 2020-06-19 ji buvo nedarbinga, nes skausmas nuo krūtinės išplito į ranką. D. B. patirtą neturtinę žalą įvertino 300 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad K. R. nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių, kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad K. R. fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pajamas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai – nustatomas 300 eurų neturtinės žalos dydis.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. R. 25 (dvidešimt penkis) eurus turtinei ir 300 (tris šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.