Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
1A-74-360/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00176-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
Nuteistasis
M. J., D. J.
Civilinis ieškovas
P. V.
Advokatai
Edvardas Staponkus, Juozas Ančiukaitis, Audronė Matiukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-360/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00176-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Sabinai Vigelyteidalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuteistajam M. J. ir jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nuteistajam D. J. ir jo gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė - 3 (treji) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime ir bausmės laikas, atliekant bausmę pagal 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį;

D. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžiu iš M. J. ir D. J. solidariai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. V. priteista 4000 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. 30 d. laikotarpyje nuo 13.32 val. iki 18.03 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. J. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, tikslu apgaule savo, D. J. ir nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, skambinant į P. V. namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatant VSD viršininku, pranešant, jog jo namuose laikomi pinigai yra galimai suklastoti, pareigūnai turi juos patikrinti, dėl ko apgautas ir suklaidintas P. V. sutiko pateikti patikrinimui namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) turėtus 4000 eurų. 2016-12-30 d. nuo 13.32 val. P. V. telefonu kalbant su tariamu VSD viršininku, D. J., žinodamas, kad P. V. yra suklaidintas ir apgautas nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymu, atvyko į P. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir paėmė P. V. priklausančius, namuose - (duomenys neskelbtini), laikomus 4000 eurų, nurodydamas, kad pinigus turi patikrinti ir iš P. V. buto pasišalino. Vykdydamas nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymą, automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur pinigus, paimtus iš P. V., perdavė jam (M. J.). Tokiu būdu M. J. apgaule savo, D. J. ir kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, naudai įgijo svetimą – P. V. priklausantį turtą – 4000 eurų.

D. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. 30 d. laikotarpyje nuo 13.32 val. iki 18.03 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu M. J. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, tikslu apgaule savo, M. J. ir nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui, skambinant į P. V. namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatant VSD viršininku, pranešant, jog jo namuose laikomi pinigai yra galimai suklastoti, pareigūnai turi juos patikrinti, dėl ko apgautas ir suklaidintas P. V. sutiko pateikti patikrinimui namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) turėtus 4000 eurų. 2016-12-30 d. nuo 13.32 val. P. V. telefonu kalbant su tariamu VSD viršininku, D. J., žinodamas, kad P. V. yra suklaidintas ir apgautas nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymu, atvyko į P. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir paėmė P. V. priklausančius, namuose - (duomenys neskelbtini), laikomus 4000 eurų, nurodydamas, kad pinigus turi patikrinti ir iš P. V. buto pasišalino. Vykdydamas nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nurodymą, automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kur pinigus, paimtus iš P. V., perdavė M. J.. Tokiu būdu D. J. apgaule savo, M. J. ir kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, naudai įgijo svetimą – P. V. priklausantį turtą – 4000 eurų.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. atstovas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš nuteistųjų solidariai priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta ne tik į tai, jog nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi asmenys, bet ir į tai, kad nusikaltimą jie padarė prieš senyvo amžiaus asmenį, kuris dėl amžiaus ir sveikatos būklės jau nebedirbs, o išvilioti pinigai yra sutaupyti dėl sunkaus viso gyvenimo darbo. Po šio įvykio nukentėjusiojo būklė tik blogėja, reikia vis dažniau lankytis pas gydytoją, nuo šio nusikaltimo padidėjo nervinis jaudulys, kuris neleidžia užmigti, lemia kitų ligų progresavimą. Nors ir iki nusikaltimo P. V. turėjo sveikatos problemų, tačiau hipertenzinės širdies ligos, pasikartojančio depresinio sutrikimo, anemijos, lėtinių inkstų bei kitų ligų paūmėjimą jis sieja būtent su šiuo labai nemaloniu įvykiu. Esant dabartinei P. V. sveikatos būklei, gydytojai rekomenduoja socialinę globą namuose, kurios iki nusikaltimo nerekomendavo. Aptardamas neturtinės žalos priteisimo klausimus, teismas nurodė, kad nusikaltimo padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, tačiau ir ateities požiūriu, ko, apelianto nuomone, teismas nepadarė, pernelyg sureikšmindamas nukentėjusiojo elgesį – nerūpestingumą, neatsargumą, neatkreipdamas dėmesio, jog dėl šio nusikaltimo yra ir valstybės kaltės, kurios institucijos neužtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktų ir nuteistieji bausmės atlikimo vietose negalėtų naudotis mobiliaisiais telefonais.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. atstovas advokatas E. Staponkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skunda atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde neginčijama nuteistųjų kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl P. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1500 eurų suma, savo sprendimą išsamiai motyvavo, atsižvelgė į CK išdėstytas neturtinės žalos nustatymo nuostatas, detaliai aptarė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininkų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju M. J. ir D. J. padaryta nusikalstama veika nesunki, tai rodo nedidelį veikos pavojingumą, kita vertus, neabejotina, kad nuteistųjų tyčiniai, įžūlūs veiksmai, nukentėjusiajam sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma priteisti didesnę neturtinę žalą, yra susiję su sveikatos pablogėjimu dėl paūmėjusių ligų, dažnesniais apsilankymais pas gydytojus, socialinės globos poreikio atsiradimu. Vis dėlto, kaip matyti pagal apelianto pateiktus medicininius dokumentus, dalis ligų yra lėtinės (lėtinis bronchitas, lėtinės inkstų ligos), kurios be abejo yra prasidėjusios ne staiga, jau yra užsitęsusios ir netgi natūraliai gali bėgant laikui progresuoti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl nusikaltimo paūmėjo lėtinės ligos, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino neatsargų ir nerūpestingą paties nukentėjusiojo elgesį, tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiojo elgesys yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. V. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysSavinijus Katauskas