Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. P., jo atstovas prašė ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo J. L. 13 032,00 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2008-10-26 tarp ieškovo ir atsakovo, dalyvaujant ieškovo dukteriai R. G. ir buvusiai J. L. vadovaujamos įmonės vyriausiajai buhalterei R. M., sudarytą saugojimo sutartį R. P. perdavė J. L. saugoti 51 000,00 Lt. Pagal saugojimo sutarties 2 p. atsakovas privalėjo pinigus grąžinti iki 2009-11-30, tačiau laiku negrąžino. Ieškovui nuolat prašant, atsakovas 2013-05-10 grąžino 3 000,00 Lt, 2013-11-08 grąžino dar 3 000,00 Lt. 45 000,00 Lt, t. y. 13 032,00 Eur atsakovas negrąžino iki šiol.

Atsakovas J. L., jo atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) trūkstant apyvartinių lėšų, šios įmonės vyriausiajai buhalterei pasiūlius, J. L. sudarė sutartį su R. P.. Sutarties blanką atsakovui pateikė R. P.. Paaiškėjus, jog 50 000,00 Lt bendrovės neišgelbės, J. L. ketinimo skolintis iš ieškovo atsisakė. R. P. jam jokių pinigų neskolino. Atsakovas J. L. pažymėjo, jog ir anksčiau yra skolinęsis iš ieškovo bei jo žmonos ir dukters. Pripažįsta, kad 6 000,00 Lt grąžino ieškovui, tačiau pagal kitą 10 000,00 Lt paskolos sutartį.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimas.

Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t.y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t.y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009). Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosiomis teisės normomis. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią; kad teisinių santykių kvalifikaciją iš esmės lemia šalių santykių turinys; kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; kad aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnis).

Ieškovas R. P. ginčą kildina iš byloje esančios 2008-10-26 saugojimo sutarties (72 b.l.). Atsakovas neneigia sutartį pasirašęs, tačiau nurodo, jog su ieškovu tarėsi dėl paskolos suteikimo, o ne dėl pinigų saugojimo.

Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Pasaugos sutarties formą reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinti atvejai, kada pasaugos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma, nustatyta, kad rašytinė turi būti: fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų (CK 6.831 straipsnio 1 dalis; pagal ankstesnę, iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią, redakciją – penkis tūkstančius litų); jei pasaugos sutartimi numatyta saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas. Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, gali būti sprendžiama iš to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jų valią dėl sudaromos sutarties pobūdžio.

Kvalifikuojant nagrinėjamos bylos šalių sutartinius teisinius santykius, analizuotinos ieškovo ir atsakovo pozicijos šiuo klausimu. Ieškovas R. P. tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovui pinigus perdavė pasaugoti ir tuo pačiu atsakovo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinių lėšų trūkumui padengti ar sumažinti, kas 2008 m. prasidėjusios krizės laikotarpiu finansininko patirties turinčiam ieškovui turėjo leisti numanyti galimą riziką prarasti pinigus. Teismo nuomone, susitarimas galimai sąlygojantis pinigų praradimą, akivaizdu, niekaip negali būti tapatinamas su pasaugos institutu, kurio vienas iš esminių požymių – grąžinti išsaugotą daiktą. Tokie dvejopi R. P. teiginiai leidžia suabejoti jo įrodinėjama atsakovo prievole saugoti pinigus. Pinigų panaudojimą apyvartinėms lėšoms patvirtino ir liudytojos R. G. bei R. M. Pastaroji nedviprasmiškai nurodė, jog R. P. J. L. pinigus skolino. Analogiškai teigė ir atsakovas, tuo pačiu neigdamas pinigų saugojimo paslaugos teikimą, atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtindamas, jog su ieškovu tarėsi dėl pinigų skolinimo. Abejonę, ar šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai, sustiprina ir tai, kad ieškinio dalykas, kurį suformuluoti pagal CPK 135 str. 1 d. gali tik ieškovas, yra skolos priteisimas. Būtent tokiu būdu ieškovas suvokė ir prašė apginti pažeistą jo subjektinę teisę. Be to, ieškovas, įrodinėdamas pasaugos santykių su atsakovu egzistavimą, objektyviai negalėjo paaiškinti, kokios grėsmės neleido pinigų laikyti namuose ir kokios aplinkybės vertė jį savo pinigus, kaip jis teigė, perduoti saugoti būtent J. L. Atsakovas teisme minėjo, jog pinigų saugojimo veikla nesiverčia, neturi tam jokių sąlygų, patalpų. Tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir ieškovas. Minėta leidžia teigti, jog šalys dėl saugojimo paslaugos nesitarė, jų valia sudaryti pasaugos sutartį nebuvo išreikšta, bylos šalis, siejo teisiniai paskolos santykiai, kaip ieškovas ir kvalifikavo ieškinio reikalavimą, tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta saugojimo sutartis laikytina paskolos sutartimi.

Reikalavimas priteisti skolą.

CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata - paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui. Byloje, kurios dalykas yra paskolos pinigų priteisimas, pareiga įrodyti pinigų perdavimą tenka paskolos davėjui, kadangi pagal CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.

Pagal civiliniame procese esančias įrodymų vertinimo taisykles šias aplinkybes turi įrodyti ieškovas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

51 000,00 Lt paskolos sutarties sudarymą, pinigų atsakovui perdavimą byloje įrodo 2008-10-26 saugojimo sutartis, kurią pasirašydamas atsakovas tuo pačiu patvirtino ir 51 000,00 Lt sumos gavimą iš R. P. (sutarties 8 p.) bei įsipareigojo iki 2009-11-30 paskolą grąžinti. J. L. neigė pinigų jam perdavimą, tačiau minėtos 2008-10-26 sutarties, tame tarpe ir sutarties 8 p. neginčijo, o paklaustas, kodėl, perskaitęs sutartį, sutiko ir su šiuo punktu bei pasirašė sutartį, objektyviai pagrįsto atsakymo nepateikė, teigė, kad taip reikėjo, vėliau minėjo, kad nesuprato sąvokų. Pastarasis atsakovo paaiškinimas teismo neįtikino, kadangi sutarties 8 p. nuorodoje, kad atsakovo parašas patvirtina, jog pinigai iš R. P. gauti, specialios sąvokos nenaudotos, ji išdėstyta aiškiais, suprantamais žodžiais, be to, pažymėtina, kad atsakovas, kaip pats minėjo, daugiau nei dvidešimt metų yra verslininkas, todėl, akivaizdu, įvairios sutartys, jų pasirašymas yra jo kasdieninis darbas. Pinigų perdavimą J. L. įrodo ir paties ieškovo nuoseklus paaiškinimas bei jo teiginius patvirtinantys liudytojų R. G. bei R. M. parodymai, iš kurių matyti, jog atsakovo darbo kabinete šių liudytojų akivaizdoje R. P. 2008-10-26 perdavė J. L. 51 000,00 Lt sumą. Atsakovas juos perskaičiavo ir įsidėjo į darbo stalo stalčių.

Ieškovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis yra užfiksavęs mobiliajame telefone esančių trumpųjų sms žinučių turinį (54-55 b.l.). Kadangi atsakovas neneigia susirašinėjęs su R. P., neginčija trumpųjų sms žinučių turinio, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateikta informacija taip pat laikytina įrodymu, iš esmės patvirtinančiu paskolinių santykių tarp R. P. ir J. L. buvimą.

Minėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog 2008-10-26 ieškovas R. P. paskolino atsakovui J. L. 51 000,00 Lt sumą, atsakovas šią sumą privalėjo grąžinti iki 2009-11-30, pagal ieškovo paaiškinimą, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, atsakovas 2013-05-10 grąžino 3 000,00 Lt, 2013-11-08 grąžino dar 3 000,00 Lt, likusios 45 000,00 Lt sumos negrąžino iki šiol, tuo pažeisdamas paskolos sutarties vykdymo principus ir CK 6.873 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. J. L. teiginiai, kad ieškovo minimus 6 000,00 Lt jis grąžino pagal kitas su ieškovu sudarytas paskolos sutartis, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas, 13 032,00 Eur (45 000 Lt) priteisiami iš atsakovo J. L.

Bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 392,00 žyminis mokestis, 4,35 Eur banko komisinis mokestis už pavedimus, mokant žyminį mokestį, 115,00 Eur už antstolio paslaugas, įteikiant procesinius dokumentus atsakovui ir konstatuojant faktines aplinkybes, 1,60 Eur banko komisinis mokestis už grynųjų pinigų įnešimą, mokant antstoliui už paslaugas, bei valstybei - 6,12 Eur pašto išlaidos (6-8, 12, 18, 56, 58-61, 74-75 b.l.). Be to, ieškovo atstovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 230,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (10, 11, 57, 76 b.l.). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau tekste – rekomendacijos) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Įvertinus ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudas, konstatuotina, kad pagal rekomendacijų nuostatas atstovo išlaidos nėra viršytos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 271 str. 1 d. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 13 032,00 Eur (trylika tūkstančių trisdešimt du eurus) skolos.

Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 742,95 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 95 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,12 Eur (šešis eurus 12 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.