Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2011-02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 2) 2013-08-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 4) 2013-10-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis su 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pažeidė viešąją tvarką: 2013 m. gegužės 5 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje – Mažeikių mieste, Žemaitijos g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 41, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. J. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

R. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų: 2013 m. gegužės 5 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje – Mažeikių mieste, Žemaitijos g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 41, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. J. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. A. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą saugojo naktinį klubą kartu su A.. Du asmenys pasiliko viduje paskutiniai. Paskui jie išėjo. Užsidarius klubui jis ir A. po darbo ėjo į barą „Pegasas“ atsigerti alaus. Eidamas pamatė, kad keli žmonės konfliktuoja. Konfliktas įvyko Žemaitijos gatvėje prie Casino, buvo keturi žmonės. Jis priėjo prie jų ir jie apsistumdė, jis tik pastūmė vaikinus, kurie nuvirto. Norėjo padėti, kad nesimuštų ir įsikišo į muštynes. Toks įprotis nuo apsaugos darbo. Žodžiais nebandė nuraminti konflikto ir nesiaiškino, kas ten vyksta. Vienas pastumtas žmogus atsikėlė, kitas - ne. Negali atsakyti, kodėl žmogus neatsikėlė. Vieną į krūtinę stūmė, kitą - už peties, negalėjo galvos liesti. Nukentėjusiojo nepažįsta. Paskui išsiskirstė. Jis su draugu nuėjo į barą „Pegasas“. Šiuo metu nedirba, gyvena iš santaupų, suprato, kad negerai padarė, pradėjo atlikinėti bausmę pagal kitą nuosprendį, stuburo operaciją atsisakė atlikti, su mažametėmis dukromis bendrauja.

Nukentėjęs D. J., apklaustas teisme parodė, kad tą vakarą jis su draugu T. J. buvo kavinėje „Provincija“, vėliau nuėjo į klubą „Trance dance“, kur šoko bei išgėrė alaus. Po naktinio klubo ėjo į barą „Pegasas“. Eidami pro Casino pamatė du rūkančius jaunuolius. Jų paprašė duoti parūkyti. Jie nedavė ir tada apsižodžiavo. Pamatė, kad pareina apsauginiai darbuotojai iš klubo. Jie kalbėjosi su vaikinais. Jam draugas T. pasakė, kad „atsargiai“, jis atsisuko ir kaltinamasis trenkė ir daugiau nieko neatsimena. Po įvykio buvo nedarbingas. Ligoninėje gulėjo dvi dienas. Dar ir dabar kartais svaigsta galva. Turtinę žalą sudaro vaistai. Palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos. Negavo nedarbingumo išmokų. Prašo, kad žala būtų atlyginta ir palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti 200 litų už kurą ir vaistus, 3500,00 litų moralinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. R. apklaustas teisme parodė, kad 2013-05-04 jis dirbo klube „Trance dance“ kartu su R.. Klubui užsidarius jie su R. išėjo į barą „Pegasas“ po darbo atsigerti alaus. Prie parduotuvės „Putinas“, netoli taksi automobilių aikštelės jis susitiko pažįstamą ir sustojo pakalbėti, o R. nuėjo į priekį, link baro „Pegasas“. Kiek ilgai kalbėjo su pažįstamu pasakyti negali. Matė, kad prie kazino, stovi 4 vaikinai ir kažką ginčijasi tarpusavyje, tačiau nesistumdė, vaikinai buvo vienoje grupėje, ant žemės negulėjo niekas. Jis nematė, kad R. būtų kam sudavęs smūgius ranka ar koja, ir iš vis jis nematė jokių muštynių ar susistumdymo.

Liudytojas T. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad tą vakarą jis su draugu D. J. buvo klube „Trance dance“, buvo iki jo uždarymo maždaug iki 02.00 val. Išėję iš klubo jie ėjo link baro „Pegasas“. Einant pro kazino, pamatė du nepažįstamus vaikinus, paprašė parūkyti. Cigarečių nedavus jie susistumdė, tačiau smūgių vieni kitiems nesudavė, tada pamatė ateinantį kaltinamąjį, jį pažino, nes jis klube dirbo apsaugininku. Kaltinamasis priėjo ir nieko nesakęs trenkė D. J. į kairiąją veido pusę, ir nuo smūgio nugriuvo ant žemės bei prarado sąmonę. Jis buvo išėjęs į apšviesta gatvės dalį, kur yra filmuojama ir turėjo nufilmuoti tai. Paskui jis priėjo prie D. J. ir padėjo jam atsistoti, paskambino į policiją ir vyko į ligoninę kartu su draugu. Draugas buvo paguldytas į ligoninę, tada jis su taksi automobiliu grįžo į pas tėvus į namus. Kaltinamąjį taip pat atpažino ir policijoje iš pateiktų nuotraukų.

Iš byloje esančios 2013-06-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 778/13(04) matyti, kad D. J. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairės akies sritį, D. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 28).

Iš byloje esančio 2013 m. gegužės 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino R. A., kaip jį 2013-05-05, apie 02.00 val., Mažeikių m., Žemaitijos g., prie kazino, sumušusį asmenį (1 t., b. l. 15-19).

2013 m. birželio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas T. J. atpažino R. A., kaip 2013-05-05, apie 02.00 val., Mažeikių m., Žemaitijos g., prie kazino, D. J. sumušusį asmenį (1 t., b. l. 35-39).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. gegužės 5 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Bylos duomenys – nukentėjusiojo D. J., liudytojo T. J. parodymai – patvirtina, kad R. A. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – viešoje vietoje, Žemaitijos gatvėje ties namu 41, be jokios priežasties, kitų žmonių akivaizdoje, pribėgęs prie D. J. ranka sudavė smūgį, nuo kurio D. J. pagriuvo ant žemės ir buvo praradęs sąmonę. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti R. A. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – gatvėje, o patį įvykį matė liudytojas T. J. bei dar du nenustatyti asmenys, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis smurtaudamas suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. A. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, t. y. pažeidus viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojus žmones. Jo teigimas, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį atmestinas, nes tai paneigia liudytojo T. J. parodymai, kuriam kaltinamasis net neturėjo jokių klausimų dėl parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybių taip pat nėra nustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – nesunkus nusikaltimas, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis anksčiau teismo teistas, taip pat teistas pagal LR BK 284 str. 1 d. numatytas veikas, baustas administracine tvarka, išsituokęs ir turintis du nepilnamečius vaikus, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi 2000-03-23 dėl potrauminio sindromo, sergantis, jam nustatyta lengvo laipsnio stuburo kanalo stenozė, todėl jam skirtina jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjęs D. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 litų turtinės ir 3500,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinei ir neturtinei žalai atlyginti patvirtinančių rašytinių dokumentų nepateikė. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro vaistai, kuro išlaidos vykstant į gydymo įstaigas. Taip pat nurodė, kad jis buvo patyręs fizinį skausmą, nepatogumus, nes dvi savaites buvo nedarbingas, išgyveno emocinę depresiją, jautė išgąstį, nerimą.

Šis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas laiko, kad nukentėjęs patyrė stresą, išgąstį, nerimą, jautė fizinį skausmą. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje negalima nustatyti, nes jis pats patvirtino, kad jokių medicininių dokumentų neturi, dabar vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko, tik kartais skauda galvą. Laikytina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiojo stresą. Ši žala, dėl kurios kaltas R. A., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Kaltinamasis R. A. šiuo metu yra nedirbantis, jis neturi savarankiškų pajamų, jos gali atsirasti ateityje, kai pradės dirbti. Taip pat teismas atsižvelgia, kad R. A. turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo R. A. padarytų nusikaltimų pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, kaip jis buvo gydomas, ar gydymas yra tęsiamas, ar reikalingas gydymas ateityje, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti priteistinas tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dalinai ir priteisiant 2000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose. Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys netenkintinas, nes jis nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjęs D. J. dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 218,94 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 218,94 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

R. A. įpareigotas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297- 299, 301 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamos vietos (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, pastoviai būti namuose nuo 24 iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir R. A. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su 1300,00 litų bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamos vietos (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, pastoviai būti namuose nuo 24 iki 06 val., jei tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu.

Į bausmės laiką įskaityti ankstesniais nuosprendžiais iš dalies atliktą bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, jog baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Tenkinti nukentėjusiojo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. A. 218,94 Lt už nukentėjusiajam D. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Įpareigoti R. A. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.