Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-180-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
AN2-180-606/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00059-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-180-606/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00059-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo A. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimas, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos ANK 432 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimas, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos ANK 432 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 10 d., 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, buvo jo neužsisegęs.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nubaustasis A. V. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, analizavo ir pasisakė dėl administracinėje byloje pateikto vaizdo ir garso įrašo, tačiau teisinio vertinimo šiam įrašui neteikė, o apsiribojo tik šio įrašo peržiūra. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, be kita ko, nurodė, kad iš vaizdo įrašo tiksliai pamatyti, ar saugos diržas yra įrengimo vietoje, pradinėje padėtyje t. y., ar vairuotojas yra segintis saugos diržą ar ne, negalima, tačiau rėmėsi prielaidomis, kad minimame įraše užfiksuota, kaip moteriškas balsas, likus keliems metrams iki policijos automobiliui privažiuojant sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, ištarė „O-o-o“, o policijos automobiliui būnant ties (duomenys neskelbtini) gatvės viduriu, vyriškas balsas ištarė „diržai“. Teismui pakako policijos pareigūno E. Š. paaiškinimo, kad vyriškio balsu ištartas žodis „diržai“, reiškė, jog jis važiavo neprisisegęs diržo. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis policijos pareigūno E. Š. išaiškinimu, ką reiškia žodis „diržai“, ir daryti vienareikšmišką išvadą, kad A. V. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo.

2.2. Apelianto vertinimu, vaizdo ir garso įraše nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Pažymi, kad jeigu apylinkės teismas padarė tik prielaidą dėl to, ar saugos diržas yra įrengimo vietoje, pradinėje padėtyje, tokiu atveju pagal formuojamą teismų praktiką, teismas turėjo remtis nekaltumo prezumpcija, ir visas abejones vertinti administracinėn atsakomybėm patraukto asmens naudai. Priešingu atveju, teismas pažeidė ANK 641 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo formuojamos teismui praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010).

2.3. Be to, apelianto tvirtinimu, teismas nevertino liudytojos V. T. parodymų, nors skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog automobilyje be vairuotojo nieko nėra, kartu teigė, kad automobilyje girdimas moteriškas balsas bei žodžiai „o-o-o”. Apeliantas nurodo, kad jo pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio pažeidimo yra nuosekli ir patvirtinanti objektyvias bylos aplinkybes, o ši liudytoja galėjo patvirtinti jo poziciją.

2.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek institucija, priėmusi nutarimą administracinėje nusižengimo byloje, tiek apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, besąlygiškai tikėjo policijos pareigūnų paaiškinimais, net išaiškinimais dėl žodžių sąvokų, dėl to nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei pažeidė įrodymų vertinimo pagrindinius principus, todėl apylinkės teismo skundžiama nutartis naikintina, o A. V. skundas tenkintinas visiškai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Skunde apylinkės teismui ir teismo posėdyje nubaustasis A. V. tvirtino, kad jis vairavo automobilį, segėdamas saugos diržą, šią aplinkybę būtų patvirtinusi su juo kartu automobilyje važiavusi V. T., tačiau teismas jos neapklausė. A. V. teigimu, jis, važiuodamas šalutiniu keliu, praleido pagrindiniu keliu važiavusį policijos automobilį. Policijos automobilis, pavažiavęs apie 100 metrų, kelkraštyje apsisuko ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis, važiuodamas link parduotuvės „Maxima“, girdėjo policijos automobilio garsinį signalą, tačiau važiavo toliau, ir sustojo prie parduotuvės „Maxima“, aikštelėje. Tada prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris iš pradžių rodė į padangas, kad šios vasarinės. Išaiškėjus, jog padangos universalios, pradėjo teigti, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržo.

7.1. Apeliaciniame skunde nubaustasis A. V., neigdamas savo kaltę dėl to, jog jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, rėmėsi vaizdo ir garso įraše užfiksuotais duomenimis, jog iš jų nematyti, kad jis būtų neprisisegęs saugos diržo. Be to, aplinkybę, jog jis segėjo saugos diržą, gali patvirtinti kartu su juo važiavusi V. T..

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentu, jog iš vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų aiškiai nematyti, ar A. V. segi saugos diržą ar ne. Tačiau tai, jog vaizdo ir garso įraše aiškiai nematyti, ar A. V. segi saugos diržą ar ne, šiuo atveju visiškai nepaneigia policijos pareigūnų S. Š. ir E. Š., tiesiogiai iš pakankamai arti mačiusių automobilį ir jame sėdintį vairuotoją, nustatytų ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių, kad nubaustasis A. V. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo. Akcentuotina, jog asmens padarytas nusižengimas vaizdo ir garso įrenginiu fiksuojamas ne visais atvejais, nes ne visada nusižengimas gali būti užfiksuotas policijos tarnybiniame automobilyje įrengtu įrenginiu ir panašiai, o vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys savaime nėra kaip pagrindinis įrodymas nustatinėjant asmens kaltę dėl padaryto nusižengimo, jie vertinami kartu su kitais bylos duomenimis, kurie tik patvirtina arba paneigia policijos pareigūnų nustatytas aplinkybes.

8.1. Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai S. Š. ir E. Š. parodė visiškai vienodas įvykio aplinkybes, t. y. kad, įvykio dieną, patruliuodami tarnybiniu automobiliu ir važiuodami pagrindiniu keliu, abu pamatė prie kelių sankirtos, iš (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį, jo vairuotojas sustojo prie kelių sankirtos, jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Iš karto automobilio nesustabdė, nes buvo sankryža, ir tai daryti būtų buvę nesaugu, nėra tokios praktikos stabdyti vairuotojų sankryžoje. Todėl pravažiavę sankryžą apsisuko tam, kad galėtų važiuoti paskui pažeidėją. Vairuotojas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai vairuotojas pravažiavo šviesoforą, ties parduotuve „Lidl“ pradėjo jį stabdyti, tačiau vairuotojas iš karto nesustojo, nuvažiavo į parduotuvės „Maxima” aikštelę ir sustojo joje. Kai policijos pareigūnas E. Š. priėjo prie vairuotojo, jis pradėjo kalbėti ne lietuvių kalba, pateikė dokumentus, automobilyje kitų asmenų tikrai nebuvo, nes priėjus prie pat automobilio, jeigu būtų dar kas jame sėdėjęs, būtų tikrai matęs. Policijos pareigūnas E. Š. vairuotojo paklausė, ar ne vasarinės automobilio padangos. Vairuotojas atsakė, kad ne. Tada vairuotojui buvo pasakyta, kad jis (duomenys neskelbtini) gatve važiavo be saugos diržo. Anksčiau, nei vienas iš liudytojų, vairuotojo nepažinojo, jokio tikslo jį nubausti neturėjo.

8.2. Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog vairuotojui sustojus aikštelėje, prie automobilio, iš vairuotojo pusės, priėjęs policijos pareigūnas apžiūrėjo automobilio padangas. Tačiau tai, kad policijos pareigūnas iš pradžių atkreipė dėmesį į padangas, ir jam kilo įtarimas, jog ant automobilio uždėtos vasarinės padangos, o ne iš karto pasakė apie padarytą nusižengimą, savaime nepaneigia to, jog automobilio vairuotojas buvo stabdomas būtent dėl padaryto nusižengimo, t. y. dėl to, jog vairuotojas, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nesegėjo saugos diržo. Be to, pažymėtina, kad policijos pareigūnas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog padangos gali būti vasarinės, nes kaip paaiškino pats nubaustasis A. V., jis važiavo ne su žieminėmis, bet su universaliomis padangomis.

8.3. Nors, kaip minėta, iš vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų aiškiai nematyti, ar A. V. segėjo saugos diržą ar ne, tačiau iš jų nustatyta, kad policijos pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu pagrindiniu keliu, šalutiniu keliu link pagrindinio kelio, policijos pareigūnams iš dešinės pusės, atvažiavo automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo langai neužtamsinti, jis prie sankryžos sustojo. Policijos pareigūnams priartėjus vos per kelis metrus prie sustojusio automobilio, „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės vienu metu pasigirsta abiejų policijos pareigūnų reakcija, t. y. policijos pareigūnė pasakė: „ooo“, ir iš karto policijos pareigūnas pasakė: „diržai“. Tada policijos pareigūnai pravažiavo sankryžą, ir apsukę automobilį, nuvažiavo ta kryptimi, į kurią nusuko automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia vienoda policijos pareigūnų reakcija ir po to sekęs veiksmas neabejotinai patvirtina jų parodymus, duotus teismo posėdyje, kad jie pamatė, jog automobilio vairuotojas padarė nusižengimą, šiuo atveju, jog minėto automobilio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, todėl apsisukę tokioje vietoje, kur mažiausiai keltų pavojų saugiam eismui, nuvažiavo paskui nusižengimą padariusį asmenį. Policijos pareigūnai logiškai paaiškino, kad stabdyti automobilį sankryžoje būtų nesaugu, todėl tokia praktika nepriimtina. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo ir dėl to, jog jie davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę paaiškinimus naudoti kaip gynimosi priemonę. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų pažinoję A. V. ir turėję pagrindo jį apkalbėti. To nenurodė ir pats nubaustasis A. V..

8.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra visiškai jokio pagrindo tikėti nubaustojo A. V. tvirtinimu, kad jis segėjo saugos diržą, be to, kad, tai gali patvirtinti kartu su juo važiavusi V. T.. Kaip jau buvo pažymėta, A. V. vairuoto automobilio langai nebuvo užtamsinti. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai nustatyta, kad A. V. vairuotas automobilis, kai jam iš paskos važiavo policijos tarnybinis automobilis, niekur sustojęs nebuvo, ir iš joks asmuo neišlipo. Kai automobilis sustojo aikštelėje, prie jo iš karto priėjo policijos pareigūnas. Todėl nėra net mažiausio pagrindo abejoti tuo, jog policijos pareigūnas vienareikšmiškai būtų pastebėjęs automobilio gale sėdintį asmenį, šiuo atveju V. T.. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriuje buvo fiksuojamas vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis. Iš vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad A. V. policijos pareigūnui, nagrinėjusiam bylą net negalėjo tiksliai paaiškinti, kurioje vietoje V. T. neva sėdėjo. Be to, iš vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad V. T., tik įėjusi į kabinetą, pradėjo reikšti pretenzijas dėl policijos pareigūnų darbo ir panašiai. Ir tai taip pat neabejotinai parodo, kad V. T. tikrai ne iš tų asmenų, kuri įvykio vietoje būtų nieko nesakiusi, jeigu būtų girdėjusi, jog A. V. nepagrįstai kaltinamas, kad nesegėjo saugos diržo. Todėl, esant nustatytų aplinkybių visumai, ne tik apylinkės teismas, bet ir institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, netikėjo A. V. paaiškinimais bei neapklausė V. T. kaip liudytojos visiškai pagrįstai.

9. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė