Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K. ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21913-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21913-2024 V. K. buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus 350 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, t.y, dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 19 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, taip pat vairavo neturėdamas teisės. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 150.16 punktus (b.l. 4-7).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimą dėl paskirtų nuobaudų ir apsiriboti įspėjimu. Skundą argumentavo tuo, kad savo vairuotą transporto priemonę pastatė neįgaliųjų parkavimo vietoje dėl „force majeure“ aplinkybių. Nurodė, jog 2024 m. balandžio 19 d. apie 9.30 val. tarnybinės pertraukos metu atvyko į (duomenys neskelbtini) daugiabučiuose įsikūrusią „X“ kavinukę nusipirkti puodelį kavos išsinešti. Vienpusio eismo gatvėje nebuvo jokios galimybės sustoti įjungus avarines šviesas, o visos parkavimosi vietos buvo užimtos, įrengtų rezervuotų vietų kavinės lankytojams nėra, todėl jis buvo priverstas trumpam pasinaudoti neįgaliųjų ženklu pažymėta laisva vieta. Grįžęs prie automobilio jis buvo užpultas agresyviai nusiteikusio nepažįstamo asmens, kuris jį plūdo ir grasino bauda. Įsėdus į automobilį ir išvažiuojant iš parkavimo vietos, tas asmuo fotografavo jo vairuojamą automobilį, tuo trukdydamas išvykti, elgėsi neadekvačiai. Sutinka, kad trumpam užėmęs neįgaliųjų ženklu pažymėtą laisvą parkavimo vietą, jis formaliai pažeidė KET taisykles. Tačiau šioje gatvėje taikoma praktika jog, atvykus gauti gatvėje esančių įmonių paslaugas ar pristatyti siuntinius, trumpam sustoti neįgaliųjų vietoje įjungus avarines šviesas. Visada paliekama galimybė nedelsiant užleisti parkavimo vietą neįgaliojo pažymėjimą turinčiam asmeniui. Pažymi, kad viešojo parkingo vietos dažnai būna užimtos ir šioje gatvėje gyvenančių žmonių transportu. Šiuo metu pareiškėjas tvarkosi leidimo parkuotis neįgaliųjų ženklu pažymėtoje vietoje suteikimą, siekiant patenkinti (duomenys neskelbtini) negalią turinčios motinos J. K. poreikius. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę, kurią yra įgijęs (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jo vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2032 m. birželio 13 d. (b.l. 71-74).

Pareiškėjas V. K. ir Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą į teismo posėdį neatvyko. V. K. neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Institucijos atstovas prašė atsiliepime nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant minėtiems proceso dalyviams rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

KET 14 punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Teismas laiko pagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad skundžiamu nutarimu neteisingai buvo nustatyta aplinkybė, jog V. K. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Pagal byloje esančius policijos turimus duomenis apie V. K., juose fiksuota, kad jo nėra VĮ Regitra tvarkomame vairuotojų registre, iš ko institucija padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemonių. VĮ Regitra 2024 m. rugsėjo 30 d. pranešime nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre yra tvarkomi tik kelių transporto priemonių vairuotojų Lietuvos piliečių, kitų valstybių piliečių, asmenų be pilietybės, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Lietuvoje, duomenys. Užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenys registre netvarkomi. V. K. teismui nurodė, kad jis įgijo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones 2012 m. (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir šioje valstybėje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2032 m. birželio 13 d., šio dokumento kopiją pateikė teismui. Vairuotojo pažymėjimas, išduotas Europos sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje (toliau - ES), yra pripažįstamas visoje ES teritorijoje ir Lietuvoje jo keisti nereikia, juo galima naudotis, kol nėra pasibaigęs jo galiojimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. turi galiojantį ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nėra duomenų, kad kitoje valstybėje jam būtų suspenduota teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 19 d. jis nepažeidė KET 14 punkto nuostatų ir nepadarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Todėl nutarimo dalis, kuria V. K. pripažintas kaltu 2024 m. balandžio 19 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeidęs KET 14 punktą ir padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei kuria jam paskirta administracinė nuobauda – 350 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesius atėmimas, naikintina, o administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį V. K. atžvilgiu nutrauktina nesant šio nusižengimo požymių jo veikoje (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.

KET 150.16 punktas nustato, kad draudžiama sustoti ir stovėti kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

Byloje nėra ginčo, kad V. K. 2024 m. balandžio 19 d. 9.40 val. vairuodamas automobilį „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti vietoje, (duomenys neskelbtini), kuri skirta skiriamąjį ženklą „asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Šią aplinkybę jis pats pripažino skunde, ji įrodyta 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, jo pateiktomis nuotraukomis (b.l. 27, 62). Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad jo vairuota transporto priemonė neturėjo nei skiriamojo ženklo „asmuo su negalia“, nei asmens su negalia automobilio statymo kortelės, tik po įvykio ėmėsi veiksmų išsirūpinti leidimą statyti transporto priemonę negaliems asmenims skirtose parkavimo vietose dėl to, kad vežioja motiną, turinčią (duomenys neskelbtini) negalią.

Pareiškėjas ginčija, kad jo veiksmuose yra kaltė dėl KET 150.16 punkto nuostatų pažeidimo, kadangi jis padarė nusižengimą ne tyčia, ne piktybiškai, ne dėl neatsargumo, o veikiamas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK nenumatyta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teisenos dėl force majeure aplinkybių, yra numatyta tik būtinojo reikalingumo sąlyga. Antra, nenugalima jėga (force majeure) yra reglamentuojama CK 6.212 straipsnyje ir yra taikoma sutartiniams šalių santykiams. Teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje force majeure aplinkybėmis laikomos tik tokios aplinkybės, kurių asmuo negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, ir kai negali užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Vertinant nagrinėjamą situaciją pareiškėjas akivaizdžiai pervertina savo poreikio atsigerti kavos reikšmę, prilygindamas šią aplinkybę nenugalimos jėgos situacijai. Akivaizdu, kad šią aplinkybę jis galėjo kontroliuoti prisitaikydamas prie esamos situacijos: rinktis kitą kavinę, teikiančią analogišką paslaugą, pastatyti transporto priemonę tolėliau nuo kavinės ir tam tikrą atstumą iki trokštamo objekto įveikti pėsčiomis. Pvz., iš google.maps tinklapio matyti, kad šalia pastato (duomenys neskelbtini), yra prekybos centras „IKI“ su pakankamai talpia automobilių stovėjimo aikštele. Tai absoliučiai gyvenimiška situacija, kad prie tam tikro objekto visos leistinos parkuoti automobilį neįgaliojo ženklu nepažymėtos vietos yra užimtos. Taip pat visiškai įmanomas ir variantas, kad net jei būtų įrengtos pareiškėjo trokštamos trys vietos laikinam sustojimui 15 minučių, jam atvykus į nurodytą vietą, jos būtų užimtos kitų klientų ir vis tiek tektų spręsti automobilio pastatymo klausimą vadovaujantis KET taisyklėmis. Pareiškėjo nurodytos KET 150.16 punkto reikalavimo pažeidimo priežastys nelaikytinos nei ypatingomis, nei išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą reikalauti privilegijos pastatyti automobilį ir palikti stovėti neįgaliems asmenims skirtoje vietoje. Tai, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už transporto priemonės statymą neįgaliesiems skirtoje parkuotis vietoje išskyrė į atskirą ANK 417 straipsnio dalį, rodo, kad jis nevertina KET 150.16 punkto pažeidimo formaliu nusižengimu, nepasižyminčiu pakankamu pavojingumu, administracinei atsakomybei kilti. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą teisingai konstatavo, kad V. K. veikoje yra visi ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, kad už šį nusižengimą vairuotojai baudžiami bauda nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Kaip nurodyta skundžiamame nutarime šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam už ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą nusižengimą paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda – 120 eurų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje anksčiau buvo baustas du kartus pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t.y,. vien už transporto priemonės statymo tvarkos pažeidimus, tačiau nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu galiojo tik viena iš jų. Kita vertus, jei V. K. nebūtų buvęs nepagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostata, institucija privalėjo jam protokole surašyti administracinį nurodymą, kuriuo būtų pasiūlyta per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą baudą (kadangi tai pakartotinis ANK 417 straipsnyje nustatytas nusižengimas). Galimai tokiu atveju pareiškėjas nebūtų teikęs skundo dėl baudos dydžio. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant atstatyti pareiškėjo teisinę padėtį – jo teisę į baudos paskyrimą administraciniu nurodymu, teismas laiko tikslingu sumažinti už ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą nusižengimą V. K. paskirtą baudą iki 60 (šešiasdešimties) eurų baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21913-2024 dalį, kuria V. K. nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti, nesant šio nusižengimo požymių V. K. veiksmuose (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21913-2024 dalį, kuria V. K. nubaustas už ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriant jam už šį nusižengimą 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.