Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1388-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-22
Bylos Nr.
1-1388-932/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
I. M.
Nukentėjusysis
O. R.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1388-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54111-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1; 1.2.18.2; 1.2.29.3.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,kaltinamajam I. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajam O. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose;Utenos rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 12 MGL (451,81 Eur) bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 60 parų areštu;Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-01-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 39 parų areštu;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatyti įpareigojimai: dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą leidimo bei per 1 metus atlyginti žalą. Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti 2015-05-05 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. pagrobė svetimą turtą, dokumentą bei neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – koridoriuje ant pakabos be priežiūros paliktą O. R. priklausančią raudonos spalvos striukę, 160 eurų vertės, kurios kišenėje buvo automobilio „Kia Rio“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) raktelis su užvedimo blokatoriumi (imobilaizeriu), 160 eurų vertės, ir juodos spalvos vyriška piniginė, 20 eurų vertės, kurioje buvo trys kupiūros po 50 eurų, dvi kupiūros po 20 eurų, viena 5 eurų kupiūra, viso 195 eurai, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota O. R. vardu, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota O. R. vardu, AB „Swedbank“ kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „KIA RIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Vilniečio“ kortelė, 1,50 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam O. R. priklausantį 516,50 eurų turtą, taip pat fizinio asmens dokumentą bei neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę. Tokiu būdu I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis I. M. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Iki nusikaltimo padarymo jis nukentėjusiojo O. R. nepažinojo. Kaltinamasis nurodė lankęsis pas pažįstamą merginą, pas ją nakvojo. Į tą patį butą atvyko ir nukentėjusysis, kuris pas minėtame bute kitame kambaryje gyvenusią merginą darėsi tatuiruotę. Minėta mergina jam dar iš vakaro pasakojo, kad atvyks vaikinas darytis tatuiruotę, nurodė, kiek kainuoja tatuiruotės padarymas. Kuomet jis kitą dieną prieškambaryje kabykloje pamatė nukentėjusiojo striukę (pats nukentėjusysis buvo kambaryje ir jo nematė), ją apčiupinėjo, pajuto, kad kišenėje yra piniginė. Kadangi žinojo, jog vaikinas turės pinigų, kadangi šiam reikėjo sumokėti už tatuiruotę, jam tuo metu ir kilo mintis pavogti nukentėjusiojo daiktus. Jam pačiam tuo metu buvo sunkus laikotarpis, trūko pinigų, dėl ko nesusivaldė, paėmė striukę ir pasišalino iš buto. Laiptinėje apžiūrėjo, kas tiksliai yra striukės viduje, kišenėse rado piniginę, taip pat raktus su imobilaizeriu. Išėmęs piniginę ir raktus, striukę paliko laiptinėje (3 aukšte) ir išėjo iš namo. Tuomet patikrino, kas buvo piniginėje, matė, kad yra banko kortelės, mašinos techninis pasas, gali būti, jog buvo ir asmens dokumentai. Kaltinamasis pabrėžė, jog ne kortelės ar asmens dokumentai buvo jo tikslas. Jam svarbiausia buvo grynieji pinigai, kurių piniginėje jis rado 195 Eur. Būtent pinigus jis ir pasiėmė, o piniginę su joje esančiomis kortelėmis ir dokumentais išmetė lauke, parkelyje (tikslią vietą parodė atliekant parodymų patikrinimą). Raktus nuo automobilio išmetė į prie parduotuvės stovėjusią šiukšliadėžė (net negali paaiškinti, kam apskritai juos buvo paėmęs, kadangi tie raktai jam nebuvo reikalingi). Pagrobtus pinigus išleido savo malonumui (nuėjo į barą, išgėrė alkoholio, paskui išvyko į gimtinę). Kaltinamasis neneigė, kad po vagystės su juo bandė susisiekti, tačiau jis atjungė telefoną, užblokavo „Facebook“, kad būtų nepasiekiamas. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Civilinį ieškinį pripažįsta, kai turės galimybę pasistengs viską atlyginti. Kaltinamasis taip pat parodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, teigė tiek iš vakaro, tiek ryte vartojęs alkoholį (nusikaltimo dieną išgėrė kokteilį, sidro, o po to dar 2 litrus alaus, vakarykščiai alkoholio buvo suvartojęs dar daugiau). Būdamas blaivas nebūtų nusikaltęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl posėdžio metu apklaustas tik kaltinamasis I. M., o kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. M. savo kaltę taip pat pripažino, gailėjosi, davė išsamius parodymus, kurie sutampa su jau išdėstytais teisiamajame posėdyje duotais parodymais, todėl iš naujo nekartojami. Pastarojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (b. l. 63-64), taip pat patvirtinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 65-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. R. parodė 2016-11-18, apie 14.00 val., atėjęs į svečius pas savo draugę L. S., pas kurią jau svečiavosi I. J. ir I. M.. Jis pastarųjų nepažįsta, matė pirmą sykį. Išgėrė po vieną skardinę alaus ir bendravo. Vienu momentu buvo tame pačiame kambaryje su L. ir I., o I.buvo kitame kambaryje; paskui nieko nesakęs I. atsistojo ir išėjo, jis (O. R.) pagalvojo, kad pastarasis greit sugrįš. Apie 16.30 val. pastebėjo, kad koridoriuje nėra ant pakabos kabojusios jo striukės, tačiau pagalvojo, kad tai I. M. ją apsivilko, tačiau greit sugrįš. I. skambino, bet šis neatsiliepė. Koridoriuje taip pat nebuvo ir paties I. striukės. Kadangi šiek tiek palaukus I. negrįžo, į skambučius neatsiliepė, o taip pat neatrašė ir į žinutes „Facebook“, iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, pastarieji atnešė jo striukę, sakė ją radę ant laiptų. Striukėje nebuvo jo piniginės, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, automobilio „Kia Rio“ registracijos liudijimas, „Vilniečio“ kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 195 Eur grynųjų pinigų (trys kupiūros po 50 Eur, dvi po 20 Eur ir viena 5 Eur kupiūra), taip pat striukės kišenėje buvo palikęs automobilio „Kia Rio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelis su imobilaizeriu. Šiuo automobiliu buvo atvažiavęs iki draugės namų, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Piniginės vertė 20 Eur, automobilio raktelio vertė 160 Eur. Jam padaryta 375 Eur turtinė žala (b. l. 9, 13). Apklausiamas papildomai nukentėjusysis O. R. pažymėjo, kad dėl striukės vagystės jam jokia žala nepadaryta, kadangi striukę jam atnešė ir grąžino pareigūnai. Kartu su striuke buvo pavogta ir jo piniginė, 20 eurų vertės, kurią kitą dieną taip pat gražino policijos pareigūnai, paaiškinę, kad ją rado ir atnešė žmogus. Atvykęs į 5 PK atsiėmė savo piniginę, kurioje rado savo „Vilniečio“ kortelę, 1,50 eurų vertės, nuolaidų korteles, neturinčias materialios vertės, taip pat jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir šio banko kodų kortelę. Banko kortelę po įvykio iš karto užblokavo, todėl ja pasinaudota nebuvo. Taigi jam negrąžinti tik grynieji pinigai (195 Eur) ir automobilio raktelis su imobilaizeriu, 160 eurų vertės, dėl ko nusikalstama veika jam padaryta 355 eurų turtinė žala (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. J. parodė 2016 m. lapkričio mėn., tikslios datos neatsimena, gyvenusi su drauge L. S. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Pas ją į svečius atvyko pažįstamas I. M., jo tikslių duomenų nežino, žino tik tiek, kad jam apie 23-24 metai, gimęs Anykščiuose ar Šiauliuose, kur tiksliai gyvena, nežino. Su pastaruoju yra pažįstami apie 4 metus, tačiau glaudžių kontaktų nepalaiko. Su I. M. susitiko jos nuomojamame bute, kur šis ir praleido naktį. Jie kalbėjosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną į nuomojamą butą pas draugę L. atvyko šios pažįstamas, kurio ji anksčiau niekada nebuvo mačiusi, neatsimena net jo vardo. Vaikiną į namus įleido L. ir pastarieji nuėjo į jos kambarį. Ji su jais nesėdėjo, su I. buvo svetainėje, o L. su savo draugu savo kambaryje. Kadangi svetainė yra pereinama, keletą kartų matė, kaip L. su tuo vaikinu ėjo parūkyti į virtuvę. Ji (I. J.) paskui nuėjo miegoti, o I. liko svetainėje, kažką žiūrėjo planšetiniame kompiuteryje. Po kažkurio laiko ją pažadino L. ir pasakė, kad dingo jos draugo striukė, nurodė, kad nėra I. Tada visi pradėjo namuose ieškoti striukės. Matė, kad striukė buvo raudona, ją L. draugas buvo pasikabinęs koridoriuje. Kai suprato, kad striukės bute nebėra, pradėjo skambinti I., kuris iš pradžių nekėlė telefono ragelio, o po to atmetinėjo skambučius. L. draugas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę atnešė raudonos spalvos striukę ir parodė L. draugui. Šis apžiūrėjęs striukę patvirtino, kad tai jo striukė, tačiau striukėje nebuvo automobilio dokumentų, raktų bei piniginės, kurioje buvo pinigai ir banko kortelės. Kas dar dingo iš striukės, ji nežino; žino tik tai, jog piniginėje buvo apie 160 eurų. I. nuo jos buto raktų neturėjo, kaip šis išėjo iš buto, ji nematė, bet supranta, kad išeidamas I. turėjo neužrakinti buto durų. Iš L. žodžių suprato, jog butas atrakintas galėjo būti apie valandą. Įtaria, kad būtent I. galėjo paimti striukę, kadangi bute daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo (buvo tik ji, I., L. ir šios draugas). Be to, I. ją užblokavo „Facebook“ paskyroje, iki užblokavimo ji dar spėjo parašyti šiam žinutes, matė, kad jis jas perskaitė, tačiau nieko jai neatrašė (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad 2016-11-18, apie 14.00 val., pas ją į svečius atėjo O. R. Tuo metu kartu su savo drauge I. J. ji nuomojosi butą, (duomenys neskelbtini). Prieš ateidamas O. R. jai paskambino ir tik tada atėjo į svečius. Butas, kurį jos nuomojosi, yra trijų kambarių, įėjus į butą yra koridorius, po to kairėje pusėje koridorius į virtuvę, tiesiai koridoriumi yra pereinama svetainė, o už jos dar du kambariai. Gyveno viename iš šių kambarių. Atėjus O. R., ji atidarė duris, pastarasis koridoriuje pasikabino striukę. Tiksliai nebeatsimena, ar užrakino duris, bet būdama namuose visada jas rakina. O. R. atsinešė du alaus butelius, atėjo blaivas. Jie abu atsisėdo jos kambaryje ir gėrė alų. Pro svetainę ir koridorių ėjo rūkyti į virtuvę, tačiau pati nei karto neatkreipė dėmesio, ar tuo momentu dar kabojo striukė. Atėjus pas ją O. R., bute buvo ir I. M., svečiavęsis pas jos draugę I. I. M. buvo atvykęs jau nuo 2016-11-17. Ji pastarojo iki tol nebuvo mačiusi ir nepažinojo. Ji su O. R. buvo viename kambaryje, o I. ir I. M. – svetainėje. Ką pastarieji veikė, negali atsakyti. Kartu su O. eidama rūkyti matė, kad I. ir I. sėdėjo ir bendravo. Ji pati asmeniškai nematė, kokius daiktus turėjo O. R.; matė tik pastarojo striukę, tačiau kas buvo jos viduje, nežino. Nematė ir negalėjo matyti, kada iš buto išėjo I. M.. O. R. susiruošus eiti namo, pastarasis pradėjo ieškoti striukės. Tuo metu I. miegojo, o I. nebuvo. Ji pradėjo galvoti, kiek laiko jau nebematė I. ir kiek laiko I. miega. Galvoja, kad I. jų namuose nebuvo apie kokią valandą, kai O. pasigedo savo striukės. Tada iš savo, I. ir O. mobiliojo ryšio telefonų pradėjo skambinti I. Šis iš pradžių nekėlė telefono ragelio, o po to pradėjo atmetinėti skambučius. Tuomet jie pradėjo I. rašyti į „Facebook“ paskyrą žinutes, kad šis grąžintų striukę. I. žinutes perskaitydavo, tačiau nieko neatrašydavo. Šiuo metu I. yra ją užblokavęs ir ji negali jam nieko parašyti. Neradęs savo striukės O. R. pradėjo nervintis, ieškojo striukės namuose, po ko suprato, kad nėra I., šis į telefono skambučius neatsakė, vėliau juos atmetė, dėl ko paskambino policijai ir pranešė, kad dingo jo striukė, kurią galimai pavogė I. M.. O. namuose ieškant striukės, ji prikėlė I., kad ir ši padėtų ieškoti. O. iškvietus policijos pareigūnus, vienas iš jų atnešė O. striukę ir pasakė, kad ją rado pirmame aukšte. O. apžiūrėjo striukę ir joje, kiek ji žino, nerado piniginės, kurioje buvo apie 200 eurų, dokumentai, banko kortelės, taip pat nebuvo automobilio raktų (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio mėn., tikslios datos neatsimena, dirbant kartu su vyr. patruliu I. M. iš VPK gavo pranešimą, kad iš buto (duomenys neskelbtini) pavogta striukė su dokumentais. Nuvykę į įvykio vietą, su porininku įėjo į laiptinę, kurioje (pirmame aukšte) ant laiptų pamatė numestą raudonos spalvos striukę. Kadangi iškvietime buvo nurodyta, kad iš buto pavogta striukė, ją pakėlė ir nusinešė kartu su savimi iki iškvietime nurodyto buto. Atėjus pas pranešėją, jam buvo parodyta striukė, kurią apžiūrėjęs pranešėjas patvirtino, kad ši striukė priklauso jam, tačiau striukės kišenėse pastarasis nerado savo piniginės su dokumentais, automobilio dokumentų, pinigų, banko kortelės bei automobilio raktų. Pranešėjas ir dar dvi merginos visą laiką bandė skambinti vaikinui, kuris išėjo iš buto ir galėjo išsinešti pareiškėjo striukę. Kiek pats girdėjo, tas vaikinas skambinantiems nekėlė ragelio. Dar paklausė, kodėl jie įtaria būtent tą vaikiną, o pareiškėjas ir merginos atsakė, kad daugiau nieko bute nebuvo ir niekas negalėjo į jį patekti. Susisiekus su VPK budėtoju buvo gautas nurodymas pareiškėją nukreipti į NVRS adresu Manto g. 4, Vilniuje, kur bus iš jo priimtas pranešimas. Pareiškėjas su savimi neturėjo nei pinigų, nei dokumentų, todėl kartu su porininku suteikė soc. pagalbą ir nuvežė pastarąjį į NVRS (b. l. 30).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. M. 2016-11-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-11-18, apie 17.20 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pavogta striukė su dokumentais. Nuvykus nurodytu adresu laiptinėje pirmame aukšte ant laiptų buvo rasta raudonos spalvos striukė. Užėjus į (duomenys neskelbtini) butą policijos pareigūnus pasitiko O. R., kuris paaiškino, jog jam su draugėmis būnant bute I. M., išeidamas iš buto, paėmė pirmame aukšte rastą raudonos spalvos striukę, kurioje buvo automobilio rakteliai bei piniginė su dokumentais (b. l. 28).

2017-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja I. J. atpažino I. M. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (b. l. 23-24).

2016-11-30 apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo O. R. striukės apžiūra (b. l. 31-32).

2016-11-22 apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiajam O. R. priklausančių daiktų (piniginės, „Swedbank“ kortelės, „Swedbank“ kodų kortelės, asmens tapatybės kortelės, nuolaidų kortelės, „Vilniečio“ kortelės) apžiūra (b. l. 34, 35).

Nukentėjusysis O. R. 2017-03-24pateikė civilinį ieškinį 355 eurų sumai (b. l. 16).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog kaltinamojo I. M. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta.

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Nagrinėjamu atveju I. M. pagrobė O. R. priklausančią raudonos spalvos striukę, 160 eurų vertės, kurios kišenėje buvo automobilio „Kia Rio“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) raktelis su užvedimo blokatoriumi (imobilaizeriu), 160 eurų vertės, ir juodos spalvos vyriška piniginė, 20 eurų vertės, kurioje buvo trys kupiūros po 50 eurų, dvi kupiūros po 20 eurų, viena 5 eurų kupiūra, viso 195 eurai, „Vilniečio“ kortelę, 1,50 eurų vertės. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo O. R., liudytojų I. J., L. S., R. M. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga – pareigūno tarnybiniu pranešimu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, apžiūros protokolais, kuriuos visus teismas pripažįsta įrodymais. Pažymėtina, jog I. M. yra inkriminuota ir tai, kad jis pagrobdamas nukentėjusiojo piniginę su joje esančiais grynaisiais pinigais, tuo pačiu pagrobė ir įvairiais nuolaidų korteles, kurios, kaip nurodoma, neturi jokios materialinės vertės, taip pat automobilio „Kia Rio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kurio vertė nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra išskirtinai tik materialinę vertę turintys daiktai, nurodytų kortelių ir automobilio „Kia Rio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo pagrobimas iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamajam I. M. inkriminuota ir tai, kad jis kartu su pinigine pagrobė ir vieną banko mokėjimo kortelę (O. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su AB „Swedbank“ kodų kortele Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. R. vardu, tokius kaltinamojo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Pats kaltinamasis neneigė, jog pavogtoje piniginėje buvo nurodytos mokėjimo kortelės, asmens dokumentas, kas matyti ir iš objektyvių bylos duomenų, tačiau tikino neva jo tikslas buvo pinigai, jam nei kortelių, nei asmens dokumento nereikėjo, juos kaltinamasis kartu su pinigine vėliau išmetė.

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Neteisėtas elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas pasireiškia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimu prieš jos savininko valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad žmogus, kuris vagia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje, be kitų daiktų, gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-39-696/2015, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-190/2015). Laikytina, jog kaltinamasis turėjo suvokti ir numanyti, kad piniginėje nukentėjusysis gali turėti banko mokėjimo kortelę ar korteles, dėl ko pastarajam pagrįstai inkriminuotas neteisėtas elektronines mokėjimo priemones įgijimas. Sprendžiant klausimą dėl I. M. kaltės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, remiantis aukščiau minėta teismų praktika, darytina išvada, jog kaltinamasis pagrįstai turėjo numatyti, kad grobdamas O. R. piniginę gali pagrobti ir jo asmens dokumentus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimui nėra būtina nustatyti kaltininko tikslus ar motyvus, darant nusikalstamą veiką. Nors I. M. ir tikina neturėjęs konkretaus tikslo pagrobti O. R. asmens dokumentus (šiuo atveju asmens tapatybės kortelę), tai nesudaro pagrindo teigti, jog jos veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Beje, teisme apklausiamas kaltinamasis pripažino, kad pats savo piniginėje, be kita ko, taip pat laiko asmens dokumentus ir banko mokėjimo kortelę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, I. M. veiksmai dėl mokėjimo kortelės, kodų kortelės ir asmens tapatybės kortelės pagrobimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvina tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ). Nors byloje nėra rašytinių dokumentų, patvirtinančių I. M. neblaivumą, tačiau kaltinamasis pats nurodė alkoholį vartojęs tiek nusikalstamų veikų padarymo dieną, tiek įvykio išvakarėse, teigė, jog būtent apsvaigimas paskatino jį daryti nusikalstamas veikas. Aplinkybę, kad I. M. 2016-11-18 vartojo alkoholį, patvirtina ir liudytojos I. J. bei nukentėjusiojo O. R. parodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino nusikalstamas veikas vykdęs būdamas neblaivus, todėl yra pilnas pagrindas pripažinti šią I. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat I. M. atsakomybę sunkina tai, jog pastarasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (kaltinamasis dėl galimybės konstatuoti šias jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes teisiamajame posėdyje įspėtas).

Teismas, skirdamas I. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad I. M. įvykdė vieną nesunkų ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, dalis pagrobtų daiktų grąžinta, tačiau nukentėjusiajam padaryta ir reali žala, taip pat įvertinami I. M. asmenybę charakterizuojantys požymiai: praeityje teistas penkis kartus (b. l. 105-123), taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (b. l. 101-104), iki bausmės atlikimo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, Panevėžio priklausomybės ligų centre nesigydo ir nėra registruotas (b. l. 127), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje apie asmenį duomenų nėra (b. l. 129), kitų duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį/psichinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nepateikta.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam I. M. griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaltinamojo asmenybė iš esmės laikytina neigiama, būdamas jauno amžiaus, pastarasis ne kartą teistas, ankstesni teistumai taip pat dėl nusikaltimų nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis baustas ir administracine tvarka, neturintis legalių pajamų ir nesistengia jų įgyti. Tokie duomenys rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo elgesį, daryti teigiamas išvadas ir keistis. Pažymėtina, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais I. M. buvo paskirtos švelnesnės bausmės, tačiau tai jo nuo naujų nusikaltimų nesulaikė, be to, pastarasis nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis šiuo metu realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo skirti švelnesnes bausmės rūšis ar atidėti terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina, jog paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam I. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2015-05-05 paskirtos bausmės). Subendrinta bausmė taip pat bendrintina su Molėtų rajono apylinkė teismo 2015-01-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta 39 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių tvarka).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-03-20, 9.00 val., iki 2017-03-21, 12.15 val. (dvi paros) (b. l. 57, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu I. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90), naikintina. Tolesnis jos taikymas netikslingas, kadangi I. M. šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis I. M. pagrobė svetimą O. R. priklausantį turtą 355 eurų sumai, kuris nukentėjusiajam grąžintas nebuvo (automobilio „Kia Rio“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) raktelis su užvedimo blokatoriumi (imobilaizeriu), 160 eurų vertės, bei 195 eurų grynųjų pinigų), dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. M. subendrintą 2 (dvejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. paskirti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kuri šio nuosprendžio paskelbimo dienai yra 1 metai 5 mėnesiai 28 dienos, ir paskirti I. M. subendrintą 2 (dvejų) metų 4 mėnesių atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalims, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-01-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta 39 parų arešto bausme ir paskirti I. M. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-20, 9.00 val., iki 2017-03-21, 12.15 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 22 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo O. R. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš I. M. nukentėjusiajam O. R. 355 (tris šimtus penkiasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė