Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Sauliaus Mulevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bennet Distributors“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti skolininkės turto realizavimo vykdymą iki bus išspręstas skolininkės turto vertinimo ekspertizės akto teisėtumo klausimas ir skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-23 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir sustabdė antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0170/11/00565 ir Nr. 0170/14/01184 - uždraudė antstoliui realizuoti skolininkės turtą iki bus išnagrinėtas 2017-08-18 pateiktas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas apelianto antstolio S. Mulevičiaus atskirasis skundas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-05 nutartimi nustatė apeliantui antstoliui Sauliui Mulevičiui 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nutarties trūkumams pašalinti: 50 EUR dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti ir dokumentui, įrodančiam žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, pateikti.Teismas nurodė, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 EUR žyminis mokestis. Todėl už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas turėjo sumokėti žyminį mokestį 50 EUR, tačiau to nepadarė. Šioje teisės normoje nėra jokių išimčių, įskaitant ir tokias, kai skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolis Saulius Mulevičius (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-05 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Įstatymu imperatyviai numatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese išsprendžia, esant CPK 510 straipsnio 2 dalyje esančiai sąlygai, t. y. vykdymo proceso šalims CPK 512 straipsnyje nustatytais terminais pateikus skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Už šiuose straipsniuose nustatyta tvarka pateiktus skundus žyminis mokestis nemokamas (CPK 510 str. 6 d.). Teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad procesiniams dokumentams bylose dėl antstolių ir notarinių veiksmų CPK 6 dalies (tikėtina turėta omenyje 5 dalies) 31 skyriaus nustatyta tvarka nėra taikomas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-09-05 nutartimi nutarė įpareigoti antstolį pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-09-05 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo antstolį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje. Teismas motyvavo tuo, jog nėra jokių išimčių dėl žyminio mokesčio mokėjimo, kai skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų.Apeliantas skundą grindžia tuo, kad remiantis CPK 5 dalies 31 skyriaus nuostatų sistemine analize procesiniams dokumentams pateikiamiems bylose dėl antstolių ir notarinių veiksmų CPK 5 dalies 31 skyriaus nustatyta tvarka nėra taikomas žyminis mokestis. Apeliantas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas vykdymo procese reglamentuoja ne CPK 144 straipsnis, o CPK 510 straipsnio 2 dalis, todėl tokių teismo nutarčių apskundimui negali būti taikomas ir žyminis mokestis numatytas CPK 80 straipsnio 2 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas vykdymo proceso reglamentuoja CPK 510 straipsnio 2 dalis, kadangi šis straipsnis nustato tik prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimo tvarką, bet ne taikymo sąlygas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas nustato CPK 1 dalies „Bendrosios nuostatos“ penktasis skirsnis „Laikinosios apsaugos priemonės“.Pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį žyminis mokestis nemokamas už CPK 510 straipsnyje nurodytus skundus, t. y. už skundus dėl antstolių veiksmų. Ši teisės norma atskirai nenustato, jog už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žyminis mokestis taip pat nėra mokamas. Tai, kad žyminis mokestis už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemokamas, nenustato ir CPK 513 straipsnis, kurio 2 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, sisteminė CPK 5 dalies 31 skyriaus teisės normų analizė neleidžia aiškinti teisės normų plečiamai. Pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 1 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylas (šiuo atveju bylas dėl antstolio veiksmų) teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK penkta dalis ir kiti įstatymai. Kadangi CPK 5 dalies 31 skyriaus teisės normos nenustato, jog bylose dėl antstolių veiksmų žyminis mokestis už atskiruosius skundus dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemokamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąsias nuostatas ir įpareigojo antstolį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Papildomai pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad CPK nėra nustatyta, kas atlygina patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio asmens, kurio pareiškimas atmestas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.