Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-14 · Administracinė byla Nr. I-1444-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
I-1444-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04314-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1444-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04314-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3, 12–14, 22).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų netinkamai įrengus taksofono aparatus. Pažymi, kad taksofonas įrengtas netinkamai, t. y. pakabintas ant sienos visai šalia lauko durų, kur praeina daug nuteistųjų, nuolatinis triukšmas. Taip pat nurodo, kad kalbant su namiškiais, girdi aplinkiniai, nėra jokios garso izoliacijos. Pareigūnai stovi šalia taksofono ir girdi, ką pareiškėja kalba. Pažymi, kad vienas taksofonas skirtas 100 žmonių, todėl turėtų būti jų daugiau įrengta. Nurodo, kad taksofonui turi būti įrengta kabina ir taip užtikrinamas privatumas bei tinkamas bendravimas su namiškiais. Dėl per mažo taksofonų skaičiaus dažnai kyla konfliktai.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jis 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į Vilniaus PN su siūlymu dėl taksofono įrengimo, jo pasiūlymą atmetė, todėl kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. lapkričio 23 d. atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neturinė žala atsirado dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento nenoro spręsti taksofonų problemą, ribojant jo teisę į privatumą bei kokybišką bendravimą su namiškiais. Pažymi, kad turi teisę kalbėti 5 min., tačiau dėl nuolatinio triukšmo gali kalbėtis tik apie 2 min.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2019 m. kovo 5 d. paaiškinimuose (b. l. 120–122) nesutiko su atsakovės atsiliepimuose išdėstytais argumentais. Pažymi, kad jokio gaubto virš taksofono nėra įrengto, o pritvirtinta dėžė neizoliuoja garso. Palaikė skunde išdėstytus argumentus, kad neužtikrinamas privatumas, pokalbių klausomasi ir garso izoliacijos nėra, o vieno taksofono yra per mažai, tenka laukti eilėje.

Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–31).

Kalėjimų departamentas nurodo, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose 2018 m. pradėta diegti telefonijos sistema. Nurodytos paslaugos teikėjas – UAB „CSC Telecom“. Pažymi, kad atsižvelgus į nuteistųjų pageidavimus, demontuojami AB „Teo LT“ priklausantys taksofono aparatai. UAB „CSC Telecom“ aparatai Vilniaus PN buvo įrengti gyvenamųjų korpusų viduje. Pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuteistųjų pokalbių telefonu konfidencialumą, virš taksofonų buvo įrengti plastikiniai gaubtai, be kita ko, užtikrinantys ir aplinkinio triukšmo slopinimą.

Pažymi, kad pareiškėjas abstrakčiais teiginiais grindžia reikalavimą atlyginti žalą, nenurodo, kokį neigiamą poveikį patyrė bei nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė valstybės kaltė, nepagrindė žalos dydžio. Vertina, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 35–38).

Nurodo, kad pareiškėjas naudojosi jam suteikta teise paskambinti telefonu. Pažymi, kad taksofonai priklauso ir juo administruoja UAB „CSC Telecom“, kuri ir vykdo šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Pažymi, kad teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN teigia, kad I-ajame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nepertraukimai nuteistiesiems užtikrinama galimybę paskambinti telefonu. Be to, teisės aktai nenustato įrengiamų telefonų skaičiaus. Akcentuoja, kad vieno taksofono įrengimas kiekviename I-ojo korpuso aukšte yra visiškai pakankamas ir kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinio skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Vilniaus PN teigia, kad visos skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčias teiginiais, kurie negali pagrįsti prašomos žalos dydžio. Pareiškėjo prašymą atsakovas vertina kaip siekį pasipelnyti turtinės naudos iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, įrengus taksofono aparatus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamas tik pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo pasiūlymą dėl taksofonų kabinų įrengimo, pranešė jam, jog Vilniaus PN neplanuojama įrengti taksofono kabinų, kadangi minėta priemonė nėra įtraukta į numatomų vykdyti darbų, prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų planą (b. l. 15).

Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 23 d. raštu, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Vilniaus PN rašto, jam nurodė, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose 2018 m. pradėta diegti telefonijos sistema. Nurodytos paslaugos teikėjas – UAB „CSC Telecom“. Pažymi, kad atsižvelgus į nuteistųjų pageidavimus, demontuojami AB „Teo LT“ priklausantys taksofono aparatai. UAB „CSC Telecom“ aparatai Vilniaus PN buvo įrengti gyvenamųjų korpusų viduje. Pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuteistųjų pokalbių telefonu konfidencialumą, virš taksofonų buvo įrengti plastikiniai gaubtai, be kita ko, užtikrinantys ir aplinkinio triukšmo slopinimą. Jokie teisės aktai nenustato, kad taksofonų aparatai turėtų būti įdiegiami taksofono būdelėse. Vilniaus PN atsakymą vertino kaip teisėtą ir pagrįstą (b. l. 4–5).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su pasiūlymu Vilniaus PN įrengti taksofonų aparatų būdeles kreipėsi į Vilniaus PN, o vėliau pastarojo atsakymą skundė Kalėjimų departamentui. Minėtos įstaigos į pareiškėjo pasiūlymą jam atsakė ir paaiškino taksofonų įrengimo tvarką. Taigi, tokie raštai, atsižvelgus į jų turinį, yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjas turi teisę teikti pasiūlymus, tačiau įkalinimo įstaiga, jei teisės aktai neįpareigoja, neturi pareigos įgyvendinti pateiktų siūlymų.

Pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktus Vilniaus PN ar Kalėjimų departamentas pažeidė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos

Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta BVK nustatyta teisė skambinti telefonu. Byloje Vilniaus PN pateikė tai patvirtinančius duomenis (b. l. 39–113). Pareiškėjas jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, jog negalėjo pasinaudoti taksofonu ar nutrūkusio pokalbio, kaip jis teigia, dėl triukšmo ir pašalinių asmenų, nepateikė. Vilniaus PN pateikė fotolenteles, kuriose užfiksuota, kaip įrengti taksofonai (b. l. 114–117). Teismo pripažįsta, kad taksofonas įrengtas su gaubtu ir tai atitinkamai mažina triukšmą. Be to, ir informaciniai pranešimai priklijuoti ant taksofonų patvirtina, kad pačių asmenų prašoma gerbti vieni kitus. Taigi, šiuo atveju Vilniaus PN negali būti laikoma atsakinga, kad buvo triukšminga ir sunku bendrauti su šeima. Tokiu atveju, patys laikomi asmenys turėjo gerbti vieni kitus ir atitinkamai supratingai bendrauti, netriukšmauti.

Ta aplinkybė, kad Vilniaus PN pareiškėjo siūlymo dėl taksofonų būdelių įrengimo netenkino, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas. Minėta, kad teisės aktai nereglamentuoja taksofonų įrengimo, o įrangą teikia UAB „CSC Telecom“. Byloje nėra duomenų, kad taksofonai neveikė ar buvo techniškai netvarkingi ir pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti teise paskambinti.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, priešingai nei jis teigia, teise naudotis telefonu aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, kaip matyti iš fotonuotraukų, Vilniaus PN administracija yra įspėjusi nuteistuosius apie tai, kad būtina gerbti kalbantįjį, elgtis santūriai ir netriukšmauti. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą. Taip pat ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Taigi, nenustačius Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Kitos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos nevertintinos, nes neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė