Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo koneferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. sausio 14 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. laikytas Lukiškių TI-K blogomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, perpildytose kamerose. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas ir keturvietėje, ir aštuonvietėje kamerose. Keturvietės kameros plotas – apie 7–8 m², šį plotą taip pat užima dviaukštės lovos, stalas, sanitarinis mazgas, todėl laisvos erdvės beveik nebuvo, kameroje nebuvo įmanoma pajudėti, o asmeniui, neatėmus minėtų įrenginių ploto, tekdavo mažiau negu 3 m² kameros ploto, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) asmeniui tyri tekti ne mažiau kaip 3,6 m², o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką – ne mažesnis kaip 4 m², į šį plotą negali būti įskaičiuojami baldų ir sanitarinio mazgo užimami plotai. Be to, trūko gryno oro, nes dėl įrengtų grotų negalima buvo prieiti prie lango ir jo atidaryti.

Pasak pareiškėjo, dėl per mažo ploto jis patyrė stresą, kameroje dažnai kildavo konfliktų dėl per mažos erdvės, pareiškėją kankino nemiga, taip pat nerimas, kad vėl kils konfliktas ir galbūt nukentės pareiškėjas, nes Lukiškių TI-K administracijai konfliktai tarp laikomų asmenų nerūpėjo. Pasak pareiškėjo, jis tapo irzlus, užsidaręs, ilgainiui pradėjo kankinti depresija, dėl per mažos erdvės jautė fizinį ir psichologinį diskomfortą.

2.2. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3) nuostatoms, nes pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti tik vieną kartą per dieną ir ne ilgiau kaip 1 valandai, dėl to pareiškėjas jautė fizinį diskomfortą, pareiškėjui skaudėjo galvą, kankino sąnarių bei raumenų skausmai.

2.3. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo apverktinos būklės, seniai remontuotos. Vasarą trūko geros ventiliacijos, būdavo labai karšta ir tvanku, o iš kanalizacijos sklisdavo blogas kvapas. Sanitariniai mazgai (tualetas ir kriauklė) nebuvo atitverti nuo likusios kameros dalies, taip pat nebuvo atitvertas ir nuo įėjimo durų, o todėl pareigūnai / pareigūnės atidarydavo duris, pareiškėjui esant tualete. Pareiškėjas į dušą buvo vedamas tik kartą per savaitę 15 min. kartu su kitais kameroje laikomais suimtaisiais, nebuvo atsižvelgiama į žmonių skaičių, į metų laiką (žmogus vasarą greitai suprakaituoja), duše nebuvo jokių atitvarų, taigi, nebuvo jokio privatumo. Pasak pareiškėjo, privatumo trūkumas tualete ir duše žemino jo orumą, dėl to jis jautė pažeminimą, patyrė stresą, eidamas tualetą jautė įtampą, psichologinį diskomfortą, o tai pakenkė jo pasitikėjimui savimi, pareiškėjas įgijo kompleksų. Taigi, dėl privatumo trūkumo pareiškėjas patyrė moralinę žalą.

2.4. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpos prilygintinos maitinimo patalpoms, nes maistas tiekiamas į kamerą, o tuo pažeidžiamos higienos normos, nes kamerose neįrengta šilto vandens sistema.

2.5. Oro drėgmę kameroje didino išskalbti rūbai, iškabinti džiūti, dėl drėgmės ant sienų ir lubų buvo pelėsio. Lukiškių TI-K pastatai nepritaikyti tokiam dideliam asmenų skaičiui, yra susidariusios palankios sąlygos veistis parazitams ir graužikams, kamerose buvo pilna tarakonų ir graužikų, o Lukiškių TI-K neužtikrino jų naikinimo arba naikinimas buvo neefektyvus. Pasak pareiškėjų, dėl šių sąlygų jis jautė fizinį ir psichologinį nepatogumą, nerimą, kankino nemiga, nes pareiškėjas juto ropojančius tarakonus, o dėl to pareiškėjas patyrė moralinę žalą.

2.7. Pareiškėjas nurodo, kad tokiomis kalinimo sąlygomis patiriama kančia, tai patvirtina EŽTT praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog kalinimo sąlygos nepažeistų pareiškėjo orumo ir neigimai nepaveiktų jo sveikatos, todėl pareiškėjas patyrė moralinę žalą.

2.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), jos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), be kita ko, šių taisyklių 18.3, 18.4, 19.3 punktais, ataskaita CPT/Inf (92)3, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, įstatymu Nr. XII-630, kuriame ratifikuotas Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvus protokolas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), be kita ko, 6.250, 6.271 straipsniais, EŽTT praktika (bylomis Savenkovas prieš Lietuvą, Kasperavičius prieš Lietuvą, Canali prieš Prancūziją, Elefteriadis prieš Rumuniją, Yefimenko prieš Rusiją, Lind prieš Rusiją, Ganea prieš Moldovą, Testa prieš Kroatiją, Mandic ir Jovic prieš Slovėniją), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (byla Nr. 3K-3-371/2003), LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-121/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A525-1247/2012, 2012 m. vasario 6 d. procesiniu sprendimu pagal pareiškėjo B. P. skundą dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K), nurodo, kad Lietuvos valstybei turi būti taikomos pakankamo atgrasomojo poveikio principas, todėl ir prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra 8 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 4,56 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 8–15).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gegužės 8 d., 2015 m. gegužės 14 d.. – 2015 m. liepos 7 d. asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL).

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas. Standartinėse kamerose įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų medinę spintelę naudoja kaip stalą. Taigi, kameroje, kurios plotas yra apie 8 m² ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi kalinamieji gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: 2 – prie stalo, 2 – ant lovų prie spintelės.

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pagal Įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

13.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

13.2. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose butų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

13.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

14. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

15. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 76 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 4,56 Eur (76 x 0,06 Eur).

Teismo posėdyje pareiškėjas K. P. rėmėsi skundu ir prašė jį tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas K. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelės kopijas (b. l. 16–17)):

– pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. vasario 6 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 7 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 13 d. – 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 266 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 6 d. – 2015 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 311 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 10 d. – 2015 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 14 d. – 2015 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 29 d. – 2015 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 3 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 4 d. – 2015 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 278 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 18 d. – 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 270 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. balandžio 21 d. išvyko į LAVL;

– 2015 m. balandžio 24 d. atvyko iš LAVL ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. balandžio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 26 d. – 2015 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas – 7,18 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 9 d. – 2015 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 316 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. gegužės 14 d. – 2015 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 17 d. – 2015 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 28,76 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 28 d. – 2015 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 404 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. birželio 6 d. – 2015 m. birželio 11 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 404 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. birželio 13 d. – 2015 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 404 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. birželio 18 d. – 2015 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 404 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. liepos 8 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

2. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijomis, 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 27 d. – 2015 m. liepos 7 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į LAVL.

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

3.1. 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-65, atlikus periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbų Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai registruojami, šie darbai vykdomi iki 3 kartų per savaitę; graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos laikomiems asmenims pabūti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi; gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per atidaromus langus; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, pildomas dezinfekavimo žurnalas; kiekviename Lukiškių TI-K korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose; minkštasis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankšluosčiai, laikomų asmenų asmeniniai drabužiai skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo sudaryta 2014 m. sausio 30 d. sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; švari patalynė ir rankšluosčiai laikomi lentynose išdezinfekuoto minkštojo inventoriaus ir švarių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankšluosčiai skalbiami kartą per savaitę; patalpų paprastojo remonto darbai atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas, patikrinimo metu buvo baigiami remonto darbai III korpuso penkiose kamerose ir dušo patalpoje; patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, I korpuse buvo naujai suremontuotos 25 kameros; sportui skirtose patalpose sporto įranga buvo techniškai tvarkinga, prie sportui skirtų patalpų neįrengti dušas ir tualetas, tačiau patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, sportui skirtose patalpose besilankantiems asmenims sudarytos galimybės kaskart pasportavus nusiprausti duše; buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui, ir kartą per dieną yra išnešamos; švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi jose esantys asmenys, išskyrus dalį I korpuso gyvenamųjų patalpų, kurias tvarko tam paskirti asmenys; valymo inventorius ir priemonės išduodamos; dušai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga, dušuose buvo patiesti guminiai grindų kilimėliai; nusiprausti po šiltu dušu galima ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 24–26).

3.2. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 283 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromą langą; kameroje Nr. 283 buvo nusilupusių, atšokusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šį trūkumą (b. l. 45–56). 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 283 sienų ir lubų paviršiai nelygūs, yra nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų paviršiai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus (b. l. 57–58).

3.3. 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1513, atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu patikrinimo metu buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus; kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu (kur vizualiai nustatyti pelėsio požymiai) buvo atsilupusių sienos ir lubų dažų, šie paviršiai netinkami lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus (b. l. 61–65). Kameroje Nr. 316 pelėsio požymiai ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti ir 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 66–75).

4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymą, 2015 m. spalio 13 d. rašte Nr. 96-2726 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, be kita ko, nurodė (b. l. 4):

4.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d. šiame rašte nurodytose kamerose (nurodant datas ir kamerų plotus), jose laikoma ne daugiau asmenų, negu jose įrengta miegamųjų vietų.

4.2. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮ taisyklių bei HN 76:2010 reikalavimus. Pagal HN 76:2010 62 punktą laisvės atėmimo vietų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybės finansavimą. Visi remonto darbai vykdomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, remontai buvo atliekami: 2011 m. – kameroje Nr. 404, 2013 m. – kamerose Nr. 109, Nr. 122, 2015 m. – kameroje Nr. 266; kitose gyvenamosiose kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, remontas nebuvo atliktas.

4.3. Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 87–89).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas K. P. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas K. P. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes K. P. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. (b. l. 1-3).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pareiškėjas K. P. Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (imtinai) (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8-15); asmens įskaitos kortelę (b. l. 16-17)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas K. P. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 81 parą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. – 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 20 d., 2015 m. gegužės 27 d. – 2015 m. liepos 7 d. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėjas 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 23 d. (imtinai) buvo išvykęs į LAVL (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8–15), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 16-17)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 87–89).

Be to, teismas, kompleksiškai įvertina Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, jog:

A) 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-65, atlikus periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbų Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai registruojami, šie darbai vykdomi iki 3 kartų per savaitę; graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos laikomiems asmenims pabūti gryname ore, pasivaikščiojimo kiemeliai patikrinimo metu buvo tvarkingi; gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per atidaromus langus; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, pildomas dezinfekavimo žurnalas; kiekviename Lukiškių TI-K korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose; minkštasis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankšluosčiai, laikomų asmenų asmeniniai drabužiai skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo sudaryta 2014 m. sausio 30 d. sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; švari patalynė ir rankšluosčiai laikomi lentynose išdezinfekuoto minkštojo inventoriaus ir švarių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankšluosčiai skalbiami kartą per savaitę; patalpų paprastojo remonto darbai atliekami pagal poreikį ir turimas lėšas, patikrinimo metu buvo baigiami remonto darbai III korpuso penkiose kamerose ir dušo patalpoje; patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, I korpuse buvo naujai suremontuotos 25 kameros; sportui skirtose patalpose sporto įranga buvo techniškai tvarkinga, prie sportui skirtų patalpų neįrengti dušas ir tualetas, tačiau patikrinimo metu dalyvavusių asmenų teigimu, sportui skirtose patalpose besilankantiems asmenims sudarytos galimybės kaskart pasportavus nusiprausti duše; buitinės atliekos surenkamos gyvenamosiose patalpose į talpas, skirtas jų surinkimui, ir kartą per dieną yra išnešamos; švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose rūpinasi jose esantys asmenys, išskyrus dalį I korpuso gyvenamųjų patalpų, kurias tvarko tam paskirti asmenys; valymo inventorius ir priemonės išduodamos; dušai patikrinimo metu buvo tvarkingi, grindys ir sienos padengtos lygia, drėgmei atsparia danga, dušuose buvo patiesti guminiai grindų kilimėliai; nusiprausti po šiltu dušu galima ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 24–26).

B) 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 283 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromą langą; kameroje Nr. 283 buvo nusilupusių, atšokusių lubų dažų, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šį trūkumą (b. l. 45–56). 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 283 sienų ir lubų paviršiai nelygūs, yra nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų paviršiai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus (b. l. 57–58).

C) 2015 m. birželio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1513, atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu patikrinimo metu buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus; kameroje Nr. 316 lubų ir sienos dalyje ties langu (kur vizualiai nustatyti pelėsio požymiai) buvo atsilupusių sienos ir lubų dažų, šie paviršiai netinkami lengvam valymui, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų, todėl duotas nurodymas pašalinti šiuos trūkumus (b. l. 61–65). Kameroje Nr. 316 pelėsio požymiai ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti ir 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 66–75).

Teismas, įvertinęs minėtus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, daro išvadą, jog didžiausi trūkumai buvo susiję būtent su ploto stygiumi, tačiau spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertina ir mažesnius pažeidimus.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (81 parą pareiškėjas K. P. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 840 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 840 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

5. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (imtinai) (su pertraukomis netinkamai laikytas 81 parą).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.