Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. P. V. nukentėjusiosios J. Č. naudai priteista 5014,24 Lt turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 19 d. apie 23.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, F. L. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) staiga kilusio konflikto su V. Č. metu su kumščiu sudavė gulinčiam ant grindų V. Č. tris smūgius į veido, smakro ir peties sritį, padarydamas kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą nosies prieangyje kairėje ir viršutinio žandikaulio priekinio nosinio dyglio lūžį, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą smakro dešinėje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, ir sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos kairiąją užausinę sritį, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairėje užausinėje srityje su kairiosios slankstelinės arterijos pažeidimu ir to pasėkoje įvykusiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų kamieno srityje bei į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi smegenų kamieno suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų kamieno pabrinkimu ir ūmiu kvėpavimo-širdies veiklos sustojimu, nuo ko V. Č. mirė.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas kritiškai turėjo įvertinti specialisto išvadą Nr. M 2730/05/01, kurioje konstatuota, jog V. Č. padaryti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ir, kad tai nurodo anatominės kaukolės struktūros ypatybės, taip pat nei nubrozdinimo, nei muštinės žaizdos šioje vietoje nebuvimas. Specialistė neįvardijo minėtų V. Č. kaukolės anatominės struktūros ypatybių, dėl ko teismas negalėjo objektyviai nustatyti sužalojimo mechanizmo. Nuteistojo teigimu, teismas be pagrindo atmetė jo prašymus paimti pirtyje buvusius daiktus, ypatingai kumščio didumo akmenį, ir juos ištirti, kadangi neištyrus minėto akmens, liko neištirta versija, jog griūdamas V. Č. galėjo atsitrenkti tokiu kampu, kuriam esant, neliktų nubrozdinimų ir muštinių žaizdų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjai prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A.P. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A.P. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. už V. Č. nužudymą, atimant gyvybę netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kurių neginčija nei vienas proceso dalyvis, t. y. 2005 m. lapkričio 19 d., apie 23.30 val., F. L. priklausančioje pirtyje, apsvaigę nuo alkoholio nuteistasis A.P. V. ir nukentėjusysis V. Č. dviese buvo kaitinimosi patalpoje, kur tarp jų kilo konfliktas. Konflikto pasėkoje V. Č. žuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Č. žuvo dėl tyčinių A.P. V. veiksmų – smūgio kumščiu į galvos kairiąją užausinę sritį sudavimo. Nuteistasis A.P. V. apeliaciniame skunde ginčija šią teismo išvadą, nurodydamas, kad V. Č. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis pripažino, kad V. Č. galėjo žūti dėl jo veiksmų – netyčinio pastūmimo, tačiau neigia tyčia atėmęs V. Č. gyvybę. Kolegijos nuomone, A.P. V. kaltė tyčia nužudžius V. Č. neabejotinai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš nuteistojo A.P. V. , nukentėjusiosios J. Č. , liudytojų A. L. , F. L. , E. V. parodymų matyti, kad 2005 m. lapkričio 19 d., apie 23.20 val., F. L. priklausančios pirties kaitinimosi patalpoje dviese buvo A.P. V. ir V. Č. , kur tarp jų kilo konfliktas. Nuteistojo A.P. V. parodymus, kad V. Č. jam griebė už kaklo patvirtino ir 2005 m. lapkričio 20 d. asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22 – 25). Minėtame protokole užfiksuota ir nuotraukose akivaizdžiai matosi du linijiniai nubrozdinimai ant A.P. V. kaklo. Tačiau kiti nuteistojo A.P. V. parodymai apie tai, kad jis nesudavė V. Č. nei vieno smūgio, o tik gindamasis atstūmė V. Č. rankomis nuo savęs, yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji J. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad būdama F. L. pirties kambariuke, išgirdo pirtyje bruzdesį ir pro praviras duris matė pirties kaitinimosi patalpoje ant grindų gulintį aukštielninką savo vyrą V. Č. , kuriam A.P. V. kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį. Liudytoja A. L. parodė, kad A.P. V. su V. Č. nuėjus į pirties kaitinimosi patalpą, netrukus iš ten išgirdo erzelį ir garsesnius žodžius. Tuoj pat iš pirties išėjo A.P. V. ir liepė eiti žiūrėti V. Č. , A.P. V. pasakė, kad V. Č. negyvas. Liudytojas F. L. nurodė, turintis problemų su klausa, todėl jokių garsų iš kaitinimosi patalpos į ją užėjus A.P. V. ir V. Č. teigė negirdėjęs, tačiau liudytojas patvirtino, jog A.P. V. išėjus iš kaitinimosi patalpos, V. Č. gulėjo ant grindų, jo nosis buvo sužalota. Liudytojas V. R. parodė, kad iš karto po įvykio nuvykęs į F. L. pirtį, ten rado A.P. V. , kuris paklaustas, kas atsitiko, pasakė: ,,užmušiau V. Č. ir nieko nepakeisi“. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2730/05 (01) konstatuota, jog V. Č. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairėje užausinėje srityje su kairiosios slankstelinės arterijos pažeidimu, to pasėkoje įvykusiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų kamieno srityje ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi smegenų kamieno suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų kamieno pabrinkimu ir ūmiu kvėpavimo – širdies veiklos sustojimu. Sužalojimai, konstatuoti V. Č. lavone, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai, konstatuoti V. Č. lavone visumoje nėra būdingi griuvimui, taip pat savęs žalojimui.Visi sužalojimai, konstatuoti lavono tyrimo metu, galėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis – V. Č. gulint ant nugaros, suduodant smūgius į galvą, dešinį petį (t. 1, b. l. 30 – 41). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas teismui pateikė teismo medicinos specialisto A.A.Garmaus konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, jog V. Č. mirtis įvyko nuo kairės slankstelinės arterijos plyšimo ir kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais minkštaisiais apie smegenėlių pusrutulius, kirminą bei smilkininių skilčių pamatines dalis ir į galvos smegenų skilvelius. Visiškai yra realu, kad V. Č. mirtį sukėlęs kūno sužalojimas – kairės kaklo šoninės dalies žemiau smilkinkaulio speninės ataugos sumušimas, lydimas kairės slankstelinės arterijos pažeidimo bei kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų kamieno srityje ir į galvos smegenų skilvelius – įvyko V. Č. krentant aukštielninkam nuo 60 cm aukščio kaitinimosi suolo ir kairiąja šonine kaklo dalimi atsitrenkiant į ant pirties grindų gulėjusį maždaug kumščio dydžio akmenį. Galimybė, kad toks sužalojimas galėtų susidaryti atsitrenkiant į pirtyje buvusius kitus daiktus – suolus ar jų briaunas, metalinės bačkos briauną ar samtį – yra greičiausiai neįmanoma, nes tada turėtų gautis įvairaus pobūdžio išoriniai sužalojimai V. Č. nugaros, kaklo kairės pusės ar sprando srityje (t. 2, b. l. 196–217). Tiek teismo medicinos specialistė R.Andriuškevičienė, tiek teismo medicinos specialistas A.A.Garmus padarė vienodas išvadas dėl nukentėjusiojo V. Č. mirties priežasties, t. y. V. Č. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva kairėje užausinėje srityje su kairiosios slankstelinės arterijos pažeidimu, to pasėkoje įvykusiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų kamieno srityje ir į galvos smegenų skilvelius. Taip pat abu teismo medicinos specialistai vieningai atmetė, kad sužalojimas, buvęs V. Č. mirties priežastimi, galėjo būti padarytas V. Č. krentant nuo suolo ir atsitrenkiant į pirtyje buvusius daiktus – suolą, kaitinimo krosnį, samtį ar kitus daiktus bei jų briaunas, nes nėra nustatyta sužalojimų, būdingų kontaktavus su minėtais daiktais. Pagrindinis abiejų teismo medicinos specialistų išvadų prieštaravimas – specialistas A.A.Garmus nurodo, kad mažai tikėtina, jog sužalojimas, buvęs V. Č. mirties priežastimi, padarytas suduodant smūgį kumščiu, neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas atsirado krentant nuo suolo ir trenkiantis kairiąja šonine kaklo dalimi į akmenį ant pirties grindų, tuo tarpu specialistė R.Andriuškevičienė kategoriškai atmetė tokį mirtino sužalojimo atsiradimo mechanizmą, nurodydama, kad sužalojimas, buvęs priežastiniame ryšyje su V. Č. mirtimi, buvo padarytas, suduodant smūgį kietu buku daiktu į kaklo šoninį paviršių, žemiau užspeninės ataugos. Vertinant teismo medicinos specialistės R.Andriuškevičienės išvadą ir teismo medicinos specialisto A.A.Garmaus konsultacinę išvadą, teismui nekyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto teismo medicinos specialistės R.Andriuškevičienės tyrimo išvadų teisingumo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apklausta teismo medicinos specialistė R.Andriuškevičienė patvirtino savo išvadas ir argumentuotai paneigė teismo medicinos specialisto A.A.Garmaus išvadas. Teismo medicinos specialistė R.Andriuškevičienė paaiškino, kad neįmanoma, jog kraujagyslė, kuri plyšo nukentėjusiajam, plyštų, jei žmogus kristų nuo 60 centimetrų aukščio ant akmens, gulinčio plokštumoje, kadangi kaklo šoninis paviršius pirmiausiai kontaktuotų su pečiu, šiuo atveju sužalojimas yra lokalus, koncentruotas būtent į tą vietą. Taip pat specialistė nurodė, jog nuo smūgio krentant į akmenį būtų neišvengta nubrozdinimų arba sužalojimų nugaroje, petyje ar pakaušyje. Jeigu žmogus kristų ant akmens, kuris yra ant plokštumos, ant kūno būtų sužalojimai, kadangi kūnas kontaktuotų su grindimis. Teismo medicinos specialisto tyrimo metu nėra nustatytų V. Č. sužalojimų, būdingų griuvimui – odos nubrozdinimų ar sumušimų kairio peties, nugaros, pakaušio srityje. Sužalojimas, kuris buvo padarytas nukentėjusiajam nėra būdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kokius nors daiktus. Tai buvo lokalus smūgis, koncentruotas į vietą, kur trūko kraujagyslė. Nuteistojo A.P. V. parodymus apie tai, kad jis nesudavė nei vieno smūgio V. Č. , o tik atstūmė jį nuo savęs paneigia ir ta aplinkybė, kad V. Č. lavone nustatytas ne tik sužalojimas, buvęs mirties priežastimi – galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairėje užausinėje srityse su kairiosios slankstelinės arterijos pažeidimu - bet ir kiti sužalojimai, nebūdingi griuvimui, o būdingi smūgių sudavimui – kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda nosies prieangyje kairėje ir viršutinio žandikaulio priekinio nosinio dyglio lūžis, kraujosruva smakro dešinėje, kraujosruva dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje. Teismo medicinos specialistė R.Andriuškevičienė parodė, kad muštinė žaizda nosies prieangyje nėra būdinga griuvimui, ji gali būti padaryta tik suduodant smūgį kietu buku daiktu kryptimi iš apačios į viršų. Ant A.P. V. rankų rasti sužalojimai taip pat yra būdingi smūgių sudavimui (t. 1, b. l. 22 – 25).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog A.P. V. nebuvo jokios dingsties be priežasties suduoti smūgius V. Č. , kadangi šis kokios nors grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nekėlė, be to, byloje nustatyta, kad A.P. V. smūgius sudavė V. Č. , aukštielninkam gulinčiam ant grindų, gulintis ant grindų, V. Č. negalėjo kelti A.P. V. jokios grėsmės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie būtinosios ginties ar būtinosios ginties ribų viršijimo situacijos nebuvimą. Nors nuteistajam A.P. V. ir yra nustatytas sužalojimas – įdrėskimas ant kaklo, tačiau šis sužalojimas nėra pavojingas nei A.P. V. gyvybei, nei sveikatai. Šis sužalojimas tik patvirtina, kad tarp neblaivių A.P. V. ir V. Č. buvo kilęs konfliktas, tačiau V. Č. veiksmai – ranka įdrėskė A.P. V. kaklą – nebuvo nei pavojingi, nei intensyvūs, neiššaukė A.P. V. būtinumo suduoti V. Č. į veidą ir kaklą stiprius smūgius, kai V. Č. jau gulėjo ant grindų ir nesipriešino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A.P. V. kilusio konflikto metu sudavė V. Č. keturis smūgius, tame tarpe ir į veidą, smakrą bei smūgį, buvusį mirties priežastimi – į galvos kairiąją užausinę sritį - atlikdamas tokius veiksmus, t. y. suduodamas pakankamai stiprius smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas – veidą, kaklą, A.P. V. suvokė, kad savo veika kėsinasi į V. Č. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. tyčia nužudė V. Č. , veikdamas netiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A.P. V. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė A.P. V. aiškiai ne per griežtą bausmę, be to, paskirtosios bausmės dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. V. apeliacinį skundą atmesti.