Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos D. G., teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str., A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2015-09-12 apie 16 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto metu, sugyventinei J. P. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į pakaušį, vieną smūgį į pilvą, vieną kartą spyrė į užpakalį, po to bendro naudojimo koridoriuje parklupdė nukentėjusiąją ant žemės ir ranka suėmęs už kaklo, ją smaugė, taip savo šeimos narei - sugyventinei J. P. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiosios prašymus tenkinti apeliacinį skundą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skunda yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

A. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi, pirmos instancijos teismas parinko realią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra smurtinio pobūdžio; į kaltinamojo asmenybę, – A. P. anksčiau teistas už smurtinių veiksmų prieš šeimos narius atlikimą. Teismas taip pat įvertino tai, jog jis jau yra atlikęs realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau išvadų dėl to nedaro ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Jo teistumas už ankstesnius nusikaltimus nėra išnykęs, teismas taip pat konstatavo, jog nusikaltimą, dėl kurio dabar yra teisiamas, padarė būdamas recidyvistu. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat įvertinta, kad A. P. baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, administracinių baudų nemoka. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad A. P. daro tuos pačius smurtinius nusikaltimus, teistumai jam jokios įtakos nedaro, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad A. P. anksčiau teistas 2 kartus, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, kaip jau minėta, baustas administracine tvarka, kas rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusios tvarkos laikymąsi. Todėl bausmės (BK 41 str. 2 d.) paskirčiai įgyvendinti, kitos rūšies bausmių šiuo atveju nebepakanka. Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl laisvės atėmimo bausmės parinkimo nuteistajam A. P. ir jos trukmės, apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nebekartoja.

Pirmos instancijos teismas, paskyręs bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, ją teisingai ir pagrįstai sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 str. 1 d. yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Kaip jau minėta, A. P. ginčijamu nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, be to, prieš tai jis du kartus buvo teistas už smurtines veikas nukentėjusiosios J. P. ir jo sūnaus L. P. atžvilgiu (b. l. 54-62). Baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurių daugumą padarė būdamas neblaivus (b. l. 68-75). A. P. yra diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (b.l.84). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 245 str., 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. padarymo, ir jam paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, tačiau vadovaujantis BK 75 str. jos vykdymas atidėtas vieneriems metams (b.l. 58). Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., padarymo ir jam paskirta terminuota laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė. Minėtą bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė (b.l.62). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nors Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. P. atžvilgiu ir buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau po jo priėmimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, t.y. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, kas neabejotinai reiškia, jog A. P. faktiškai negalėjo pasinaudoti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu suteikta galimybe įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl šiuo atveju liko neįrodyta, ar A. P. gali būti vertas teismo parodyto pasitikėjimo taikant BK 75 str. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi A. P. buvo taikytas lygtinis paleidimas nuo bausmės, paskirtos Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, vykdymo (b.l. 65). Smurtas dėl kurio panaudojimo baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas šioje byloje panaudotas pasibaigus bausmės atlikimo laikui (dėl kurios taikytas lygtinis paleidimas), tačiau neišnykus teistumui. Kita vertus, be minėtų, nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą), pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios, iš ankstesnių nuosprendžių teigia esąs pasimokęs (b.l. 99-100). Nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė (b.l. 115). Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas nuteistojo pavojingumą, nepagrįstai neįvertino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad jai vienai yra sunku, nes neturi kas padėtų, kadangi augina tris mažamečius vaikus, todėl finansiškai priklausoma nuo nuteistojo, jis rūpinasi šeimos išlaikymu, nes vienintelis šeimoje dirba (b. l.11 5). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu J. P. išreiškė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi A. P. jos atsiprašė, su juo susitaikė ir pretenzijų jam neturi (b.l.26). Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusioji J. P. taip pat prašė išteisinti A. P., teigė, kad jai vienai būtų sunku, neturėtų kas padeda, jam dovanojo, A. P. smurto daugiau nenaudojo, jie gyvena kartu, kas patvirtina, jog nuteistasis susitaikė su sugyventine.

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis negalėtų dirbti ir padėti savo sugyventinei ir vaikams finansiškai, todėl J. P. būtų sunku pasirūpinti šeima. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat tai, jog A. P. nebuvo suteikta reali galimybė įrodyti, jog jis gali būti vertas teismo pasitikėjimo taikant BK 75 str. nuostatas, įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumą, A. P. norą rūpintis šeima ir atsižvelgdama į nukentėjusiosios nuomonę, kolegija daro išvadą, kad A. P. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad A. P. ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su BK 75 str. 2 d. 4, 5, 8, 10 punktuose numatytomis pareigomis ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 5, 8, 10 punktais A. P. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, taip pat tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant jam BK 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – 6 (šešis) mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.