Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo padėjėju, vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., neturėdamas leidimo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė: šaudyti tinkamą C kategorijos šaunamąjį ginklą – Turkijos ,,Blow“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, pusiau automatinį, 9 mm kalibro, P99-A modelio pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), C kategorijos 9 mm kalibro, P. A. tipo, centrinio įskėlimo, pistoletinį šovinį ir 47 vnt. karinės paskirties pirotechnikos gaminius, turinčius savo sudėtyje apie 56,4 g sprogstamųjų medžiagų užtaisų (dūminio parako), kuriuos 2021 m. rugpjūčio 17 d., 8 val. 20 min., atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad kratos metu rastą C kategorijos šaunamąjį ginklą pagal skelbimą pirko maždaug prieš 10 metų, kai dar nebuvo reikalingi leidimai. Ginklo nenaudojo, jis jam nebuvo reikalingas, todėl buvo pamiršęs, kad jį turi. Dūminio parako užstaisus rado automobilyje, kuris stovėjo metalo laužo supirktuvėje. Nežinojo, kad ten yra pirotechniniai užstaisai, bet pasidarė įdomu, kas tai, nes buvo labai panašu į kniedes, todėl juos pasiėmė, tačiau neišsiaiškino, kas konkrečiai tai yra. Rastus pirotechnikos gaminius padėjo į lentyną ir juos ten laikė. Kratos metu rastas centrinio įskėlimo šovinys yra skirtas dujiniam pistoletui. Kratos metu viską parodė ir atidavė policijos pareigūnams. Buvo girdėjęs apie tai, kad yra reikalingas leidimas dujiniams pistoletams laikyti. Nors buvo kilę minčių, kad turimą pistoletą reikia legalizuoti, bet bijojo tai padaryti ir nežinojo, kur turi kreiptis. Šiuo metu dirba Kaune ir Kauno rajone, gaunamos pajamos yra 1800 eurų per menesį, žmona uždirba 2500 eurų per mėnesį. Turi keturis vaikus, su juo gyvena trys vaikai, iš jų viena dukra pilnametė, bet šiuo metu tęsia mokslus mokykloje. Savo elgesio nepateisina, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2021 m. rugpjūčio 17 d. kratos protokole užfiksuota, jog 2021 m. rupgjūčio 18 d. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį atlikta krata V. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kratos metu V. S. savanoriškai pateikė objektą ,,Blow“, P99-A, Nr. (duomenys neskelbtini), panašų į šaunamąjį ginklą, dėtuvę su vienu šoviniu, kartoninę dėžtutę su 47 vnt. galimai pirotechniniais šoviniais, 3 vnt. objektų, panašių į sprogdiklį, 6 vnt. objektų, panašių į sprogdiklio dalį, objektą Nr. (duomenys neskelbtini), panašų į šaunamąjį ginklą, bei du objektus, panašius į pneumatinius šaunamuosius ginklus (b. l. 25–30).

2021 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti 47 cilindro formos objektai nėra sprogmenys – tai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminiai – pramoninės gamybos karinės paskirties „PP-9“ tipo pirotechniniai užtaisai, skirti karinės technikos įvairių mazgų specialios paskirties užtaisų inicijavimui. Šio tipo pirotechnikos gaminių konstrukcija nepritaikyta objektų ar gyvosios jėgos žalojimui ar naikinimui, tačiau juos galima panaudoti savadarbių sprogmenų gamybai (inicijavimui). Šios tipo pirotechnikos gaminiuose yra po apie 1,2 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų užtaisai (dūminis parakas). Tirti pateiktos 3 sprogdiklių mechaninės dalys su delsikliais ir 6 sprogdiklių dalys nėra sprogmenys – tai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminių dalys – pramoninės gamybos „UZRGM-IM“ modelio trijų suveikusių (panaudotų) imitacinių sprogdiklių dalys: trys sprogdiklių mechaninės dalys su delsikliais, trys svirtelės ir trys žiedai su kaiščiais–saugikliais (b. l. 33–35).

2021 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas buvusios TSRS pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, IZH22 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis. Iš šio šautuvo iššautų 4,5 mm kalibro 0,5 g sveriančių kulkų greičio, kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 90 m/s, 2,03 J. Ši energija yra mažesnė nei D kategorijos ginklų išaunamų sviedinių energija (2,5-7,5 J). Todėl vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas prie jokios kategorijos ginklų nepriskiriamas. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 5,5 mm kalibro, B3 modelio šautuvas, skirtas šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis. Iš šio šautuvo iššautų 5,5 mm kalibro 1,0 g sveriančių kulkų greičio, kinetinės energijos vidurkiai yra atitinkamai 97 m/s, 4,7 J. Ši energija atitinka D kategorijos ginklų išaunamų sviedinių energiją (2,5-7,5 J). Todėl vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1959 metų pramoninės gamybos, pertaisomas startinis įtaisas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo, signaliniais (garsiniais) šoviniais arba centrinio įskėlimo „Ževelo“ tipo kapsulėmis. Su pistoletu pateikta dėtuvė skirta žiedinio įskėlimo signaliniams (garsiniams) šoviniams. Galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos startiniams įtaisams netaikomos, todėl jis prie ginklų nepriskiriamas. Pistoletas šaudyti tinkamas iš dalies - šaudant nepaslenka dėtuvės į priekį ir nefiksuoja jos reikiamoje padėtyje. Tirti pateiktas Turkijos ,,Blow“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, pusiau automatinis, 9 mm kalibro, P99-A modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro, P.A. tipo, centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoleto saugiklis nuimtas ir tirti nepateiktas. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas 9 mm kalibro, P.A. tipo, centrinio įskėlimo, pistoletinis šovinys, pramoniniu būdu užtaisytas dujiniu užtaisu, yra skirtas šaudyti pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo pistoletais, šaudančiais dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis šovinys priskiriamas C kategorijos šaudmenims. Šovinys tinka šauti pistoletu Nr. (duomenys neskelbtini) bei yra tinkamas šaudyti (b. l. 45–58).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos.

Kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir davė parodymus apie šaunamojo ginklo, šovinio bei pirotechnikos gaminių neteisėto laikymo aplinkybes. Kaltinamojo teigimu, kratos metu jo gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnų rastą ginklą įsigijo, kai dar nebuvo reikalingi leidimai tokių ginklų laikymui, buvo girdėjęs apie tai, kad yra reikalingas leidimas dujiniams pistoletams laikyti, tačiau to nepadarė. Kartu laikė ir šovinį, skirtą dūminiam pistoletui bei dūminio parako užtaisus. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius jo veikoje patvirtina ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys apie tai, jog atliekant kratą (duomenys neskelbtini), V. S. savanoriškai pateikė objektus, panašius į šaunamuosius ginklus, dėtuvę su vienu šoviniu, kartoninę dėžtutę su 47 vnt. galimai pirotechniniais šoviniais. 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. spalio 19 d. specialistų išvadose pateikti duomenys apie kaltinamojo laikomus objektus – nurodyta, jog tirti pateiktas Turkijos ,,Blow“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, pusiau automatinis, 9 mm kalibro, P99-A modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro, P.A. tipo, centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas 9 mm kalibro, P.A. tipo, centrinio įskėlimo, pistoletinis šovinys, pramoniniu būdu užtaisytas dujiniu užtaisu, yra skirtas šaudyti pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, centrinio skėlimo pistoletais, šaudančiais dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaudmenims. Tirti 47 cilindro formos objektai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminiai – pramoninės gamybos karinės paskirties „PP-9“ tipo pirotechniniai užtaisai, skirti karinės technikos įvairių mazgų specialios paskirties užtaisų inicijavimui. Šio tipo pirotechnikos gaminių konstrukcija nepritaikyta objektų ar gyvosios jėgos žalojimui ar naikinimui, tačiau juos galima panaudoti savadarbių sprogmenų gamybai (inicijavimui). Šios tipo pirotechnikos gaminiuose yra po apie 1,2 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų užtaisai (dūminis parakas). Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, A, B, C kategorijos ginklus, jų šaudmenis teisę įgyti ir laikyti suteikia leidimas įsigyti ar laikyti tokios kategorijos ginklą. Kaltinamasis V. S. tokio leidimo neturėjo.

Kaltinamasis V. S., būdamas pakaltinamas, suaugęs asmuo, laikydamas šaunamąjį ginklą, šovinį bei pirotechnikos gaminius, turinčius sporgstamųjų medžiagų užtaisų, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokių daiktų laikymas yra neteisėta veika, galėjo kreiptis į policijos įstaigą leidimui gauti ir į specialistus, kad išsiaiškintų, kokias medžiagas laiko, ar jos nėra pavojingos ir, ar tokias medžiagas leidžiama laikyti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo V. S. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, V. S. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.

Teismas pažymi, jog V. S. buvo kaltinamas ir kita alternatyvia BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – ne tik šaudyti tinkamo C kategorijos šaunamojo ginklo - Turkijos ,,Blow“ firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdžio, pusiau automatinio, 9 mm kalibro, P99-A modelio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini), C kategorijos 9 mm kalibro, P. A. tipo, centrinio įskėlimo, pistoletinio šovinio ir 47 vnt. karinės paskirties pirotechnikos gaminių, turinčių savo sudėtyje apie 56,4 g sprogstamųjų medžiagų užtaisų (dūminio parako) laikymu, bet ir nurodytų daiktų įgijimu. Tačiau kaltinime buvo nurodyta, kad jis šiuos daiktus įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir buvo nurodyta kaltinime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jokių objektyvių duomenų apie šių daiktų įgijimą nepaaiškėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. parodė, kad kratos metu rastą šaunamąjį ginklą pagal skelbimą pirko maždaug prieš 10 metų, kai dar nebuvo reikalingi leidimai. Dūminio parako užtaisus rado automobilyje, kuris stovėjo metalo laužo supirktuvėje, tačiau laikyto šovinio įgijimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Teismas sprendžia, kad esminės kaltinime nurodytų daiktų įgijimo aplinkybės nėra nustatytos, o remiantis tik paties kaltinamojo paaiškinimu, yra tik preziumuojamos. Todėl, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų V. S. pareikštą kaltinimą dalyje dėl šaunamojo ginklo, šovinio bei karinės paskirties pirotechnikos gaminių įgijimo, V. S. turi atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos atliko ir kuriems įrodyti byloje surinkta pakankamai įrodymų – kaltinime nurodytų daiktų laikymą. Dėl šių priežasčių, aukščiau nurodyta aplinkybė dėl šaunamojo ginklo, šovinio bei karinės paskirties pirotechnikos gaminių įgijimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta ir netiksli, paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes dėl šių daiktų laikymo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. S. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau yra duomenų apie teistumą Austrijoje (b. l. 82–88), baustas administracine tvarka, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 79). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo V. S. psichiatrinį bei priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamasis dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ socialinio darbuotojo padėjėju ir vairuotoju.

Kaltinamojo V. S. gynėjas baigiamojoje kalboje teismo prašė skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje – baudą. Tokia galimybė yra numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Tačiau taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas laiko, kad kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi, dirba, turi keturis vaikus, o du nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį, bet dar besimokantį vaiką išlaiko) nėra išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų kaltinamojo V. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jos yra gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Tai, kad žmogus dirba ir išlaiko savo nepilnamečius vaikus laikytina ne ypatingu, o visuomenėje įprastu dalyku.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V. S. savo vardu turėtų kokio nors turto, teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, kaltinamojo V. S. atžvilgiu yra vykdoma daug antstolių vykdomųjų bylų dėl turimų įsiskolinimų, be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad kaltinamasis V. S. nemoka už administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti gynėjo prašomos baudos bausmės. Paskyrus baudos bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti, be to, yra didelė tikimybė, kad bauda apskritai liktų nesumokėta.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – areštas. Nors kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą, tačiau BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam skirtina švelnesnė iš paminėtų, t. y. arešto bausmė (BK 55 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, į tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat gali paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo V. S. asmenybę, formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, kurio metu kaltinamajam paskyrus intensyvią priežiūrą, jis bus įpareigotas tęsti darbą bei tam tikru laiku būti nustatytoje vietoje. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš V. S. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: Turkijos ,,Blow“ firmos pramoninės gamybos pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, saugomi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 61–62), konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. S. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, skirti šią pareigą – tęsti darbą.

Išaiškinti V. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.