Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, UAB „German“ vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, deklaruota gyvenamoji vieta Lauko g. 48, Lentvaris, Trakų r., neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013-01-01, apie 10 val. 30 min., viešoje vietoje – kavinėje „Grigo Vila“, esančioje Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 2A, žodinio konflikto metu su I. C., tyčia sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kraujosruva akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžiu. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad minėtą dieną ryte jis ir A. S. sėdėjo ir gėrė brendį. Tada iš viršaus atėjo prie jų prisėdo nukentėjusysis Igoris. Visi trys kartu gėrė, bendravo, patalpoje daugiau nieko nebuvo. Pokalbio metu Igoris paklausė, kodėl kaltinamasis nešioja grandinėlę ant rankos. Kaltinamasis paaiškino, jog nori, todėl ir nešioja. Igoris pasakė, kad jam žmona taip pat padovanojo grandinėlę, bet jis nenešioja. Kaltinamasis juokaudamas pasakė, kad gal jis bijo, kad iš jo atims grandinėlę, todėl ir nenešioja. Nukentėjusysis tada atsistojo, atsisuko į kaltinamąjį nugara ir pasakė: kalbėk su mano nugara. Kaltinamasis atsistojo ir pasakė Igoriui: kalbėk su mano užpakaliu, po to įsipylė degtinės ir išgėrė. Atsisukant nukentėjusysis trenkė kumščiu į kaktą. Kaltinamasis besigindamas truputį užkabino iš dešinės nukentėjusįjį, jie abu susikabino. Kaltinamasis matė, kad Igoris nerimsta, todėl besigindamas dar kartą trenkė. Jis krito, prarado sąmonę, pagulėjo, atsistojo, vėl prisėdo prie stalo, pradėjo atsiprašinėti. Dar pabuvo iki kokios 12 valandos, tada išvažiavo. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė kumščiu į kaktą, dešinę pusę, smūgis nebuvo stiprus, nes kaltinamasis nenukrito. Pirmą kartą kaltinamasis trenkė kumščiu dešinės rankos į veidą, negalėjo nurodyti, į kurią veido vietą, tada kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikibo, bandė nukentėjusįjį nuraminti, Igoris bandė jam dar kartą trenkti, tada kaltinamasis dar kartą iš dešinės rankos trenkė į veidą nukentėjusiajam ir jis nukrito. Nuo nukentėjusiojo smūgio kaltinamajam buvo nubrozdinta kakta, tačiau dėl to į medicinos įstaigą jis nesikreipė. Konflikto metu jam buvo suplėšyti marškiniai. Teigė, kad sportuoja fitnesą – lengvą kultūrizmą. Kadangi neprisipažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, todėl nesutinka ir su pareikštais ieškiniais (b. l. 136-137).

Nukentėjusysis I. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šventė Naujuosius metus, apie 3 val. nakties nukentėjusysis nuėjo miegoti, rytą atėjo į pobūvių salę, ten buvo porą merginų, sėdėjo ir A. S. su Maratu. Merginos nuėjo miegoti, o jie sėdėjo ir išgėrinėjo. Nelabai atsimena apie kokias grandinėles šnekėjo. Teigė, kad jis nešioja grandinėlę. Nurodė, kad buvo kažkada teistas, Maratui buvo įdomu, kas ir kaip ten vyko, kaip anksčiau gyveno kalėjime nukentėjusysis, tačiau jam tas pokalbis buvo neįdomus, todėl prasidėjo konfliktas. Teigė, jog neprisimena, kaip prasidėjo konfliktas, tik prisimena kaip atsibudo namuose. Apie tai, kas buvo, nukentėjusysis surinko iš liudytojų pasakojimų. Apie konfliktą ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, nukentėjusysis negalėjo paaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai paaiškino, kad jis sudavė Maratui, o Maratas sudavė jam, tyrėjau pasakojo maždaug kaip ką prisiminė. Nurodė, kad tyrėjai pasakojo, jog atsistojo nuo stalo, sudavė Maratui į pakaušį, su ranka, kumščiu, kuria kumščio vieta – neprisimena. Tada Maratas atsistojo ir trenkė nukentėjusiajam. Jis pajuto vieną smūgį, kitų smūgių nejautė. Šiame konflikte dalyvavo nukentėjusysis ir kaltinamasis, A. S. tuo metu buvo išėjęs parūkyti. Teigė, kad tyrėjai 2013-10-18 apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos (b. l. 138-140).

Apklausta kaip liudytoja B. Š. paaiškino, kad šventė Naujuosius Metus, Igoris vienas iš pirmųjų nuėjo miegoti, ryte nuo 10 iki 11 val. vienas iš vakarėlio dalyvių pažadino liudytoją ir pasakė, kad sumušė jos vyrą. Ji nusileido iš antro aukšto ir pamatė, kad Igoris kruvinas – nosis kruvina, aplink lūpą kruvina, buvo labai ištinusi dalis veido. Paėmė jį už rankos, nuvedė į vonios kambarį, apiplovė, tuo metu atvažiavo Mariaus motina, kuri nuvežė liudytoją su nukentėjusiuoju iki Grigiškių. Norėjo važiuoti į ligoninę, tačiau Igoris atsisakė ir nuėjo miegoti. Per miegus muistėsi, todėl suprato, kad jam skauda. Atitraukusi lūpą pamatė, kad visi apatiniai dantys kliba. Tada jie nuvažiavo į Žalgirio kliniką, kur Igorį paguldė į ligoninę, nes buvo lūžiai. Kai nusileido iš antrojo aukšto Igoris stovėjo apačioje, veidas buvo kruvinas, nosis praskelta, veidas ištinęs. Buvo žaizda ant nosies, per vidurį didelis praskėlimas. Igoris jai išsamiai nepaaiškino, kas atsitiko, tik sakė, kad sėdėjo, išgėrinėjo, prasidėjo pokalbis, konfliktas. Kiti asmenys taip pat nepaaiškino, kas atsitiko. Igoris sakė, kad sėdėjo jis, Maratas ir kitas liudytojas, daugiau nieko nebuvo. Kai ji nusileido iš antro aukšto daugiau nieko nebuvo, jie buvo trise. Marato ranka buvo kruvina, Igoris sakė, kad susimušė su juo ir tiek (b. l. 140-143).

Apklaustas kaip liudytojas A. S. paaiškino, kad rytą atsikėlęs apie 10 val. nusileido žemyn. Prie stalo sėdėjo Maratas ir Igoris. Tarp Igorios ir Marato prasidėjo pokalbis dėl grandinėlės, liudytojas į pokalbį nesikišo. Maratas atsistojo išgerti ar įsipilti išgerti ir pasakė Igoriui kalbėti su jo nugara. Igoris užsimojęs iš nugaros trenkė jam, pataikė berods į kaktos sritį, buvo įdrėksta viršuje. Maratas atsisukęs du ar tris smūgius sudavė, Igoris nukrito. Atsimena, kad Marato marškiniai buvo suplėšyti. Liudytojas ir Martas priėjo prie Igorio, pakėlė, nuėjo į prausyklą, nes iš lūpos bėgo kraujas, berods dar iš antakio. Igoris kalbėjo, atsiprašė Marato. Buvo jo žmona, ji nusileido į apačią. Virš pusvalandžio daugiau jie ten buvo apačioje, vėliau paprašė, kad vartus atidarytų. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė dešine ranka, kumščiu, pataikė į kaktos sritį, buvo įdrėksta (b. l. 143-145).

Iš 2013-01-14 specialisto išvados Nr. G 86/13(01) matyti, kad I. C. padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžis galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-01-01), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl apatinio žandikaulio lūžio; kiti sužalojimai atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrukdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti 2 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu) (b. l. 17-18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vilniaus g. 2A, Vilniuje (Grigiškėse) UAB „Vega“ svečių namų „Grigo vila“ patalpose esanti pobūvių salė. Salės kairėje yra vieta skirta šokiams ir saldžiajam stalui, joje daiktų nėra. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra trys dideli stalai, uždengti baltomis staltiesėmis. Prie stalų stovi raudonais apmušalais kėdės su atlošais. Grindys yra išklotos plytelėmis, patalpos nėra filmuojamos (b. l. 64-67).

Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti vyriški marškiniai, baltos spalvos, kurių apykaklė nuplėšta, taip pat nuplėšta ta vieta, kur yra sagos. Kraštas kur yra sagos, visiškai nuplėštas. Kitoje pusėje marškinių, kur yra skylės sagoms susegti, nuplėšta, yra skylė, kraštas atplėštas. Marškiniai labai nešvarūs, dėmėti ir purvini, netgi ne balti, o pilkšvi, ant marškinių etiketės yra DT raidės, dydis 41/42. Ant jų matosi pelėsio dėmės, apykaklės vidinė pusė labai nešvari.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. iš dalies paties kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo paaiškinimais ,taip pat liudytojų A. S. ir B. Š. paaiškinimais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolus ir pateikto daiktinio įrodymo apžiūra. Pažymėtina, kad paties kaltinamojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra skirtingi. Ikiteisminio tyrimo metu raštu pateiktuose paaiškinimuose jis nurodė, kad nukentėjęs, būdamas jam už nugaros kaltinamajam besisukant dešinės rankos kumščiu sudavė į kaktos dešinę pusę, dėl ko kaltinamasis besigindamas jam dešinės rankos kumščiu sudavė atgal į veidą. Kadangi buvo arti vienas kito, todėl vengdamas daugiau smūgių, apkabino I. C., pradėjo grumtis. Bandė jį nuraminti, bet nukentėjęs dar kelis kartus siekė jam suduoti smūgį ir tuo metu besiginant kaltinamasis sudavė dar kartą dešinės rankos kumščiu I. C. į veidą. Teigė, kad pirmas smūgis buvo silpnas, nes norėjo tik apsiginti ir sustabdyti bei apraminti užpuoliką. Kai nukentėjęs dar labiau įsiaudrino, net suplėšė jo marškinius, smaugė jį ir norėjo suduoti dar smūgį, kaltinamasis kumščiu sudavė antrą kartą į jo veidą, dėl ko I. C. nukrito ir prarado sąmonę. Po kelių minučių nukentėjęs atsikėlė, atsiprašė kaltinamojo (b. l. 78-80). Taigi iš šių paaiškinimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog nukentėjusiajam sudavė tris smūgius, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviem smūgiais. Teisme kaltinamasis taip pat teigė, kad sudavė du smūgius kumščiu į veidą, nurodė, jog buvo susikibę, tačiau nenurodė jog nukentėjusysis jį smaugė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė jokių jam padarytų sužalojimų, tuo tarpu teisme teigė, kad jam buvo sužalota kakta.

Liudytoju apklaustas S. teisme nenurodė to, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo grumtynės – jis teigė, kad nukentėjęs trenkė kaltinamajam iš nugaros, o šis atsisukęs du ar tris kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Analogiškas aplinkybes A. S. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-30 (b. l. 20). 2013-08-12 apklausoje nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau teigė, kad Po to, kai Maratas atsistojo išgerti degtinės, Igoris buvo jam iš nugaros (stovėjo) ir vieną kartą ranka (kumščiu) trenkė į galvą ties dešine puse. Tada M. I. sudavė gal kokius du smūgius į veido sritį, jie abu susikibo, tiksliai pasakyti negaliu kaip, nes viskas labai greitai įvyko. Tarp jų nesikišo ir nesidomėjo, tik matė, kad Igorio veidas kraujuotas, prakirsta lūpa ir rodos antakis. Liudytojas palydėjo Igorį prie kriauklės, kur jis nusiprausė. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susikibimo Maratui suplyšo marškiniai ir ant kaktos buvo apibrozdinimas. Daugiau sužalojimų liudytojas nepastebėjo (b. l. 21).

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nepaaiškino aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teismas tokią nukentėjusiojo poziciją vertina kaip siekį pakeisti savo poziciją teisminio bylos nagrinėjimo metu į palankesnę kaltinamajam. Nukentėjusiojo paaiškinimai teismo posėdžio metu iš esmės reiškia tai, kad jis dėl kažkokių tai priežasčių vengė teismui paaiškinti įvykio aplinkybės, nors ikiteisminio tyrimo metu tiek pareiškime, tiek kelis kartus apklausiamas teigė, kad jį sužalojo M. K.. Teismas mano, kad nukentėjusysis siekdamas palengvinti kaltinamojo poziciją ir norėdamas teisme išvengti liudyti prie kaltinamąjį teigė, jog įvykio aplinkybių visai neprisimena, o duomenis apie įvykio aplinkybes susirinko iš kitų liudytojų ir iš Marato pasakojimų. Iš 2013-10-18 nukentėjusiojo apklausos matyti, kad jis paaiškino, jog rytą pabudo kambaryje antrame vilos aukšte, po to leidosi laiptais į pirmą aukštą – į salę. Prie stalo sėdėjo M. K. ir dar vienas vaikinas. Išėjo visi parūkyti, po to grįžo į salę (šią aplinkybę taip pat nurodė ir A. S. praktiškai visuose savo paaiškinimuose). Salėje sėdėjo trise: nukentėjęs, Maratas ir vaikinas vardu Artūras. Vienoje stalo pusėje sėdėjo jis ir Maratas, šalia vienas kito (tai irgi savo paaiškinimuose 2013-01-30 nurodė A. S.), o kitoje stalo pusėje tas vaikinas Artūras. Visi trys išgėrė degtinės, šnekučiavosi. Maratas pradėjo domėtis nukentėjusiojo praeitimi, teistumu. Nukentėjusiajam tai buvo nemalonu, todėl jis atsistojo ir pasakė, kad kalbėtų jis nukentėjusiajam į nugarą ir norėjo išeiti iš salės, bet kaltinamasis jam pasakė, kad nukentėjęs kalbėtų jam į nugarą. Tada nukentėjęs bandė kaltinamajam suduoti vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvos sritį, bet tikrai negali tiksliai pasakyti, ar pataikė ar ne. Tuo metu Maratas kaip ir sėdėjo ir buvo nusisukęs nugara į nukentėjusįjį. Ar Artūras tuo metu buvo prie stalo, nukentėjusysis neprisiminė. Po to, viskas labai greitai buvo ir Maratas puolė nukentėjusįjį, sudavė jam kumščiais į galvos, tiksliau į nosies ir barzdos sritį. Jis po to, kiek prisimena, nukrito ant žemės ir daugiau kaip ir nieko neprisiminė. Neprisiminė net to momento, kaip draugė plovė jam veidą, kuris, kaip ji sakė, buvo stipriai kraujuotas (b. l. 13-14). Taigi, iš šių nukentėjusiojo paaiškinimų metyti, jog jis įvykio aplinkybes nupasakoja iš atminties, o ne nurodydamas jas iš kitų asmenų sužinojo. Tik aplinkybę, kad veidas buvo smarkiai kraujuotas, jis nurodė kaip sužinotą iš savo sugyventinės, iš tai matosi iš apklausos protokolo, kitos aplinkybės pasaokojamos iš atminties, ir jos atitinka liudytojo A. S. nurodytoms aplinkybėms, netgi sutampa paaiškinimų detalės. Įvertinus tai, teismas mano, kad nukentėjusiojo paaiškinimai, jog jis nieko neprisimena iš įvykio, o viską, ką yra nurodęs, tai nurodęs iš kitų asmenų jam papasakotų aplinkybių, yra nepagrįsti, ir teikiami tikslu palengvinti kaltinamojo situaciją. Juo labiau, kad įvykio metu patalpoje buvo tik trys asmenys – M. K., A. S. ir nukentėjusysis, todėl nėra aišku, kokie asmenys jam galėjo apie įvykį papasakoti.

Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog dėl kilusio asmeninio konflikto kaltinamasis M. K. sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą, dėl ko I. C. buvo padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kraujosruvos akių vokuose, apatinio žandikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Suplėšyti marškiniai ir liudytojos A. S. paaiškinimas patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo grumtynės, tačiau to negalima vertinti kaip užpuolimo nuo kurio būtų reikėję gintis, nes užpuolimo fakto nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismas mano, kad bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai patvirtina tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į tarpusavio apsismūgiavimą ir apsistumdymą, tačiau byloje nėra pagrindo M. K. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nes tarpusavio muštynėse būtinosios ginties nebūna. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai sveikas ir stiprus asmuo, sportuojantis lengvąjį kultūrizmą, suprato, kad stipriai smūgiuodamas kumščiu žmogui į veidą, suprato, kad tokie smūgiai gali sužaloti, taip pat ir nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti.

M. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad tais pačiais veiksmais, kuriais padarė sužalojimą nukentėjusiajam I. C. pažeidė ir viešąją tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Teismas mano, kad šio straipsnio inkriminavimas M. K. yra nepagrįstas. Teismas sutinka su tuo, kad veiksmai atlikti viešoje vietoje, tačiau šiuo atveju įvertintinos visos įvykio aplinkybės, t. y. tai, kad nors vieta ir vieša, tačiau renginys buvo uždaras, pašaliniai ne vakarėlio dalyviai, tose patalpose negalėjo būti, tuo metu patalpoje buvo tik trys asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojas, veiksmų motyvas yra tik asmeninės konfliktinės paskatos, konfliktas truko labai trumpą laiko tarpą ir buvo nukreiptas tik į asmens sužalojimą dėl asmeninio konflikto, tiesioginio ar netiesioginio tikslo pažeisti viešąją tvarką nebuvo, todėl darytina išvada, kad viešosios tvarkos sutrikdymas šiuo atveju yra tiek minimalus, jog nėra pakankamo pagrindo jį inkriminuoti kaltinamajam kaip atskirą idealiąja sutaptimi padarytą nusikaltimą. Dėl šių priežasčių kaltinamasis M. K. išteisintinas dalyje, kurioje jis kaltinamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis M. K., neteistas, administracine tvarka bausta, bet nuobaudos negalioja, dirbantis, nevedęs, vaikų neturi Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, nesunkus, nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant lengvinančiai aplinkybei, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėn. laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civiliniai ieškiniai.

Civiliniai ieškovai Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius byloje pareiškė ieškinius atitinkamai 1900,30 Lt ir 1644,43 Lt sumai. Ligonių kasos žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 1900,30 Lt. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 28) ir pripažinus M. K. kaltu dėl I. C. sužalojimo, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš M. K..

VSDFV Vilniaus skyriaus žalą sudaro nukentėjusiajam I. C. išmokėtos ligos pašalpos jo nedarbingumo, kurį sukėlė padarytas sveikatos sužalojimas, laikotarpiu. Žalą pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš M. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant:

atsiprašyti nukentėjusiojo I. C. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis);

per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K. 1900,31 Lt žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. K. 1644,43 žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.