Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio ir Jono Algimanto Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslav Žarkov, nuteistojo J. K. bei nuteistojo I. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 259 str. 2 d. – 10 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 260 str. 2 d., 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinta bausme apėmus bausmę, paskirtą pagal BK 259 str. 2 d., I. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu I. Z. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. dėl narkotinių medžiagų – 0,275 g kanapių ir jų dalių – neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo turint tikslą parduoti ir kitaip platinti ir jų pardavimo nepilnamečiui, pagal BK 261 str. dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų – 72,011 g (60,702 g) kanapių dervos – platinimo nepilnamečiui, nenustačius, kad jis tas veikas padarė.

Be to, tuo pačiu nuosprendžiu į valstybės pajamas konfiskuota 430 litų, į kuriuos 2009-05-05 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro D. Motužio nutarimu buvo apribotos I. Z. teisės.

M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 259 str. 2 d. – 10 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinta bausme apėmus bausmę, paskirtą pagal BK 259 str. 2 d., M. Š. paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2009-08-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Š. išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. 261 str. dėl narkotinių medžiagų – 36,03 g kanapių ir jų dalių – pasikėsinimo platinti nepilnamečiui, nenustačius, kad jis tą veiką padarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 261 str. ir nuteistas:

pagal BK 261 str. – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir J. K. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos subendrintos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2008-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 30 d., vieta, tikslesnė data, laikas, įgijimo aplinkybės nenustatytos, savo namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė nedidelį kiekį – 0,275 g – narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalis), kol 2009 m. balandžio 30 d., apie 18 val., šias narkotines medžiagas kratos bute metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 25 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį – 60,702 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir perdavė ją laikyti platinimui nepilnamečiui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). M. Š. ir I. Z. tą didelį kiekį narkotinių medžiagų – 60,702 g kanapių dervos, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė M. Š. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. balandžio 30 d., apie 18 val., kratos metu šiuos narkotikus surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, I. Z. turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotines medžiagas, o M. Š., turėdamas tikslą kitaip platinti, narkotines medžiagas neteisėtai laikė, gabeno. Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant šioms aplinkybėms: I. Z. ir M. Š. iki 2009 m. balandžio 30 d., tiksli data bei laikas nenustatytas, susitarė, kad M. Š. I. Z. gaus narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių). 2009 m. balandžio 30 d., apie 15 val. 15 min., tikslus laikas nenustatytas, prie apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdydamas I. Z. prašymą, M. Š. iš savo pažįstamo J. K. paėmė 36,03 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias, turėdamas tikslą kitaip platinti, neteisėtai laikė, atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, laiptinę, kur gyveno I. Z.. Ten laiptinėje M. Š. ir I. Z. buvo sulaikyti, pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur, atlikus kratas, pas M. Š. narkotinė medžiaga buvo surasta.

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti ir jas platino nepilnamečiui. Nusikalstamos veikos buvo padarytos esant šioms aplinkybėms: 2009 m. balandžio 27 d., apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu A., J. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 22 litus už gramą įgijo ne mažiau kaip 78,27 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ten neteisėtai laikė. 2009 m. balandžio 30 d., apie 15 val. 15 min., dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos – 36,03 g kanapių (ir jų dalių) – atgabeno prie apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir po 24 litus už vieną gramą pardavė nepilnamečiui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), o likusią dalį – 42,24 g – narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – toliau neteisėtai laikė savo bute iki 2009 m. gegužės 3 d., kai apie 19 val. kratos metu tas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, I. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika buvo padaryta esant šioms aplinkybėms: I. Z. iki 2009 m. birželio 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su nedideliu kiekiu – 1,06 g – narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurias prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai 2009 m. birželio 30 d. 21 val. laikė prie savęs, kai jį sulaikė policijos pareigūnai ir narkotines medžiagas paėmė.

M. Š. ir jo gynėjo manymu, pareigūnai, siekdami surinkti duomenis apie I. Z. ir M. Š. veiką ir neturėdami pakankamų duomenų, pagrindžiančių būtinumą atlikti operatyvinius veiksmus, panaudojo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Ikiteisminio tyrimo teisėjai, sankcionuodami elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, turėjo įsitikinti ikiteisminio tyrimo gautų duomenų pagrįstumu. Pagrindo tokiai sankcijai nebuvo.

Apelianto nuomone, 36,06 g kanapių ir jų dalių radimas pas M. Š. įrodo, kad būtent M. Š. atliko nusikalstamą veiką, kai įsigijo iš J. K. neaiškiais tikslais minėtas narkotines medžiagas. Apeliantas teigia tik palaikęs jam kompaniją ir neturėjęs tikslo įsigyti šių narkotinių medžiagų. Tai, kad M. Š. neturėjo pinigų autobuso bilietui įsigyti nepatvirtina, fakto, kad šis asmuo negalėjo įsigyti narkotinių priemonių. Pagal nustatytas aplinkybes tai priežastiniais ryšiais nesusijusios aplinkybės, nes narkotinės medžiagos buvo įsigytos į skolą.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo, nuteistųjų J. K. bei I. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos. Priešingai nei teigiama M. Š. skunde, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų M. Š., I. Z. ir J. K. kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamas nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija atsakys į šiuos nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo atlikimo. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. vasario 23 d. pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. Bykovo pranešimą Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorui D. Motužiui dėl narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių platinimo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos moksleiviams ( BK 260 straipsnio 1 dalis ir 261 straipsnis ). BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas arba gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kaip matyti iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis buvo pradėtas vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes pareigūnas, atlikdamas tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė nusikalstamos veikos požymius ir apie tai, sutinkamai su BPK 171 straipsnio 1 dalimi, iš karto pranešė prokurorui. Baudžiamojo proceso įstatymai nereikalauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas tiktai konkretaus asmens atžvilgiu, nes BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pakako nustatyti nusikalstamos veikos požymius. Kaip matyti iš 2009 m. birželio 30 d. tyrėjo G. Mažono tarnybinio pranešimo, buvo nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo I. Z. ir, apie tai pranešus Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorei, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro D. Motužio nutarimo, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tiriant galimai buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 str. požymiai, buvo sujungta su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pradėta tirti gavus pakankamai faktinių duomenų apie galimai I. Z. ir M. Š. padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus ir atliekant tyrimą kitoje byloje, yra nepagrįstas ir atmestinas. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras D. Motužis, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimais, pavedė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, šiuo atveju – Klaipėdos apskrities VPK ONT biuro 4-o skyriaus pareigūnams, kuri ir pranešė prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Todėl nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepažeidė BPK reikalavimų ir šioje dalyje, nes tyrimą buvo pavesta atlikti įstaigai, o ne konkretiems pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, organizuodami ir atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, pirmiausiai vadovaujasi BPK normomis, taip pat žinybiniais teisės aktais, kuo gali būti ir generalinio prokuroro rekomendacijos, tačiau tokio pobūdžio teisės aktai ( rekomendacijos ir pan. ) teismui nėra privalomi. Darbinių funkcijų pasiskirstymo tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų klausimai neįeina į teismo kompetenciją, o skunde minimas tyrėjas T. Noreika taip pat yra Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ketvirto skyriaus pareigūnas, todėl turėjo teisę atlikti ikiteisminio bylos tyrimo veiksmus. Apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminį tyrimą byloje atliko pareigūnai, kuriems nebuvo pavesta jį atlikti, yra nepagrįstas ir atmetamas.

Nuteistojo M. Š. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde abejojama, ar buvo laikomasi BPK 145 ir 154 straipsnių reikalavimų, reglamentuojančių kratos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Kaip galima suprasti iš pakankamai nekonkretaus ir perteklinio skundo turinio, apeliantai mano, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai taikė šios rūšies prievartos priemones, neįsitikinę, ar jos yra pagrįstos. Iki BPK 145 ir 154 straipsniuose numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų sankcionavimo, nebuvo gauta pakankamai duomenų, kad R. S. ir V. Č. įsigydavo narkotikus pas I. Z. ir M. Š., o taip pat, kad apeliantas nebuvo prisidėjęs prie narkotinių medžiagų platinimo „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Šie skundo teiginiai kolegijos vertinami kaip visiškai nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu visos kratos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atliekama gavus teisėjo sutikimą ir nepažeidžiant BPK reikalavimų ( BPK 44 straipsnis ). Susipažinus su bylos dokumentais, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo laikomasi rungimosi principo ( BPK 7 straipsnis ), nes kaltinimo ir gynybos šalys teisme turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, ginčyti priešingos šalies argumentus. Kaip nustatyta byloje, dalis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu įrašytų pokalbių buvo sunaikinti, nes jų metu negauta duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apie tai bylą tiriantys pareigūnai pranešimais informuodavo prokurorą. Su tokiais duomenimis, kurie nesusiję su tiriama byla ir buvo sunaikinti, vertinant grynai loginiu aspektu, įtariamieji ar jų gynėjai ir negalėjo susipažinti, nes jie neturėjo reikšmės nustatant faktines aplinkybes ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tokių duomenų nevertino ir pirmosios instancijos teismas, kuris nuosprendyje išsamiai motyvavo, kokie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys laikytini įrodymais, be to jų teisėtumas teismo buvo patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais – apklausiant kaltinamuosius, liudytojus, tiriant rašytinius bylos dokumentus. Surinktų faktinių duomenų pagrindu, buvo sulaikyti narkotikų disponavimu įtariami asmenys, jiems buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat surastos narkotinės medžiagos. Darytina išvada, kad esminių proceso pažeidimų byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, nenustatyta, netiesiogiai tai pripažįsta ir apeliantai, nes skunduose jie pasisako dėl kai kurių įrodymų vertinimo.

Pagal LR BK 260 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, arba pardavė ar kitaip platino. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Tokia teismų praktika buvo suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje išnagrinėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-P-218-2009. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. Z., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. balandžio 25 d., nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį 60,702 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir perdavė ją laikyti M. Š.. Pagal susiformavusią teismų praktiką, įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo, gauna narkotinių medžiagų. Tai gali būti pirkimas, mainai, pasisavinimas, dovanos gavimas ir kt.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad I. Z. kanapių dervos neteisėtas įgijimas pripažįstamas nustatytu ir ši veika pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Gali kilti abejonių, ar pagrįstai inkriminuotas neteisėtas įgijimas, kai nėra nustatyta tiksli data, vieta ir asmuo, kuris perdavė I. Z. kaltinime nurodytą kanapių dervos kiekį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo faktas teismo nustatytas pagrįstai, nes I. Z. apklaustas įtariamuoju 2009-05-01, davė pakankamai išsamius, nuoseklius parodymus apie narkotikų įsigijimo aplinkybes, t.y., kad kanapių dervą pirko maždaug prieš 6 dienas pas asmenį vardu A. Pas šį asmenį ir anksčiau ne kartą buvo pirkęs vadinamojo „hašišo“ ( kanapių dervos ). I. Z. konkrečiai parodė, kad kanapių dervą įgijo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini)gatvėje, apie 17 valandą, pirko vieną „hašišo“ plytelę, kurią nuvežė M. Š. į namus laikinai saugoti ( t. II, b.l. 113-114 ). I. Z. išsamiai apibūdino vyriškio, pas kurį pirko kanapių dervą, išorinius požymius, apytikrį amžių, aprangą, tai, kad jis kalbėjo rusiškai ir susisiekdavo su juo skambindamas iš skirtingų telefonų. Iš I. Z. bei M. Š. parodymų, palyginus juos su telekomunikacijų tinklais gauta informacija, galima spręsti, kad nupirkta narkotinė medžiaga netrukus buvo atnešta pas M. Š. į namus jam saugoti. Taigi, veikos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje aprašytos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis ir jų pakanka pripažinti, kad I. Z. neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių dervos. Minėtos narkotinės medžiagos įgijimo faktas nėra preziumuojamas tik ta aplinkybe, kad ją atnešė I. Z. ir kratos metu ji buvo rasta pas M. Š. bute.

Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, I. Z. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, tvirtindamas, kad iš M. Š. bute rasto 60,702 g kanapių dervos kiekio, jam priklausė tik 15 g ir būtent tokį kiekį jis perdavė M. Š. saugoti. 15 g kanapių dervos paliko saugoti ne platinimo, bet asmeninio vartojimo tikslais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos I. Z. skundo teiginius kaip nepagrįstus, remdamasi paties apelianto I. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais bei palygindama juos su kitais šioje byloje ištirtais įrodymais. Apklaustas įtariamuoju 2009-05-01 I. Z. pilnai pripažino kaltę ir parodė, kad prieš tris mėnesius užsidirbdavo pinigų pardavinėdamas „žolę“, kurią pirkdavo iš klasės draugo M. Š., taip pat parodė, kad ją pardavinėdavo po 25 lt. už vieną gramą. Kai M. Š. nebeturėjo iš kur gauti „žolės‘, jis susipažino su asmeniu vardu A., kuris pasiūlė jam pirkti ir pardavinėti „hašišą“ (kanapių derva). I. Z. parodė, kad iš A. keturis kartus po 15 g pirko kanapių dervos, mokėdamas jam po 300 Lt., o parduodamas ją vartojantiems asmenims po 25 Lt. už vieną gramą. Paskutinį kartą pas A. pirko plytelėje sufasuotą kanapių dervą, kurią nuvežė ir paliko pas M. Š. ( t. II, b.l. 112-115 ). I. Z. parodymai dėl 60,607 g kanapių dervos įsigijimo ir palikimo saugoti pas M. Š., pilnai atitinka pastarojo parodymus, kuriuos jis davė tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju ( t.II, b.l. 169-171 ). Iš esmės M. Š. parodymai dėl narkotinės medžiagos gavimo aplinkybių, kiekio ir jos laikymo savo bute iš esmės nesikeitė, todėl jie laikytini šioje dalyje nuosekliais ir atitinkančiais kitas byloje nustatytas aplinkybes. I. Z. ir M. Š. parodymai, duoti pirmą kartą juos apklausiant įtariamaisiais, pagal faktines aplinkybes atitinka telefoninių pokalbių ir siųstų trumpųjų SMS žinučių turinį, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ( t. I, b.l. 60, 63, 79-80 ). Be to, šių telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys patvirtina I. Z. bei M. Š. parodymus, kad narkotines medžiagas jie kartu platindavo tretiesiems asmenims, nes I. Z. buvo informuotas ir žinojo narkotinių medžiagų kiekius ir pirkimo-pardavimo kainas. Ši išvada daroma, nes 2009-04-27 d. 22 val. 17 min. SMS žinute M. Š. prašoma paimti „vieną gerą šokoladą“, sekančią dieną nenustatytas asmuo M. Š. prašo gauti to „kieto“, kuris yra „geras“ ir M. Š. pažada pasistengti. Tomis pačiomis dienomis yra užfiksuoti ir I. Z. telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės su nenustatytais asmenimis, kurių prašo „plytos“. Apklaustas įtariamuoju 2009-10-15 I. Z. parodymus pakeitė ir parodė, kad M. Š. paprašė gauti 70 g kanapių dervos, jis panašų kiekį paėmė pas A. ir nunešęs atidavė M. Š., liepęs jam pačiam atsiskaityti su pardavėju. Jam šios narkotinės medžiagos nereikėjo, ji buvo skirta tik M. Š.. Taip pat I. Z. skirtingai nei anksčiau, parodė, kad kanapių dervos kitiems asmenims jis niekada neplatino, rūkė ją pats, retkarčiais pavaišindavo savo bendraamžius ( t. II, b.l. 117-119). Apklaustas įtariamuoju dar kartą – 2009-12-02 d., I. Z. vėl pakeitė savo parodymus dėl 60,702 g kanapių dervos įgijimo aplinkybių. Jis parodė, kad pas A. kanapių dervos nepaėmė ir į namus M. Š. neatnešė, pastarojo prašymu tik surado vaikiną, pas kurį galima įsigyti šių narkotikų ir jam davė M. Š. telefono numerį ( t. II, b.l. 122-123). Teisiamajame posėdyje I. Z. dar kartą pakeitė parodymus ir paaiškino, kad nupirko 20 g kanapių dervos, kurią davė palaikyti M. Š. ( t. III, b.l. 181 ). Apeliaciniame skunde I. Z. tvirtina, kad M. Š. davė pasaugoti tik 15 g kanapių dervos, taigi apelianto pozicija dėl narkotikų kiekio ir įsigijimo aplinkybių vėl pasikeitė.

Nors apeliaciniame skunde I. Z. ir nurodo, kad jo parodymai dėl didelio kiekio kanapių dervos įgijimo ir laikymo buvo nuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. Z. parodymus, išskyrus duotus 2009-05-01 d., vertino kaip nenuoseklius ir jais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Priešingai, nei teigiama I. Z. skunde, byloje neginčijamai nustatyta, kad I. Z. pas nenustatytą asmenį neteisėtai įgijo 60,702 g kanapių dervos, kurią su M. Š. neteisėtai laikė pastarojo bute, turėdami tikslą platinti. M. Š. parodymus dėl didelio kiekio kanapių dervos laikymo, byloje patvirtina ir kiti įrodymai – kratos M. Š. bute metu buvo rasta ir paimta iš viso 60,702 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iš kurios 11,309 g buvo suvyniota į 12 vienetų folijos lankstinukų, o viename kietame rudos spalvos fragmente – 49,393 g M. Š. patvirtino, kad I. Z. atneštą kanapių dervą jis paslėpė skirtingose buto vietose. Pirmosios instancijos teismo tirti pokalbiai telefonu bei siųstos SMS žinutės tarp nenustatytų asmenų ir I. Z. bei M. Š., liudytojos M. V. parodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji padėdavo vienas kitam gauti narkotinių medžiagų, rūpinosi jų saugojimu, realizacija ir atsiskaitymais už parduotus narkotikus. Tai įrodo ir tas faktas, kad I. Z. kanapių dervą patikėjo saugoti M. Š., kadangi bijojo, kad narkotinių medžiagų pas jį namuose neaptiktų jo močiutė. I. Z. taip pat buvo davęs parodymus dėl jo namuose surastų pinigų, paaiškindamas, kad dalis iš 900 Lt. bendros sumos buvo gauti pardavus „hašišą“, parodė kurioje vietoje slėpdavo narkotikus, kokiomis dozėmis juos fasuodavo į lankstinukus. Apeliantų bendrą tikslą platinti narkotinės medžiagos įrodo ir tokios aplinkybės, kad dalį gautos laikyti kanapių dervos M. Š. sufasavo į lankstinukus ( vadinamas „dozes“ ) , pasilikdamas kelis gramus pasiliko savo reikmėms, taip pat jis žinojo vieno gramo kanapių dervos kainą, turėjo ratą asmenų, kuriems siūlydavo pirkti narkotines medžiagas. Šiuos parodymus M. Š. davė apklausiamas įtariamuoju 2009-05-01 d. ( t. II, b.l. 170-171 ), iš esmės teisme jie nepakito, tik savo parodymuose M. Š. akcentavo tai, kad visa kanapių derva priklausė vienam I. Z.. Bendrą apeliantų I. Z. ir M. Š. tikslą platinti narkotines medžiagas įrodo dar viena aplinkybė. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, kad jis niekada nerūko „hašišo“ ( t. III, b.l. 183 ), tačiau nesugebėjo paaiškinti kokiu tikslu dalį kanapių dervos buvo suvyniojęs į lankstinukus, nors byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad paprastai narkotinės medžiagos kaip kanapės ir jų dalys ar kanapių derva pardavinėjama už atitinkamą kainą ir sufasuota apytikriai po vieną gramą.

Kaip galima suprasti iš M. Š. apeliacinio skundo, apeliantas bando atriboti sąvokas kaip narkotinių medžiagų neteisėtas laikymas ir saugojimas, neįgyjant į ją nuosavybės. Tai, kad kanapių dervos realizacija buvo bendras I. Z. ir M. Š. reikalas, jau buvo aptarta šioje nutartyje. Baudžiamojoje teisėje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamas bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės, todėl net ir trumpalaikis saugojimas taip pat yra laikymas. Taigi, darytina išvada, kad I. Z. kartu su M. Š. neteisėtai laikė 60,702 g kanapių dervos pastarojo bute, nes žinojo, kad ši medžiaga yra narkotinė ir norėjo taip veikti ( BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas ). I. Z. ir M. Š. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad pas M. Š. buvo rasta ir paimta 72,011 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas mažesnis narkotinių medžiagų kiekis – 60,702 g, nes surašant kaltinamąjį aktą buvo padaryta aritmetinė klaida. Apie tai savo baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir prokuroras, o teismas nuosprendyje šį apsirikimą ištaisė. Pagal kratos protokolą ir specialisto išvadą matyti, kad pas M. Š. rastas ir paimtas kanapių dervos kiekis atitinka nustatytąjį skundžiamu nuosprendžiu, tačiau ši aplinkybė apeliantų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Kaip matyti iš M. Š. apeliacinio skundo, nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra neskundžiama, nes jis prisipažino neteisėtai laikęs ir gabenęs narkotines medžiagas - 36,03 g kanapių ir jų dalių – turėdamas tikslą jas platinti. Skundžiama yra tik bausmė, tačiau kolegija dėl šios skundo dalies pasisakys toliau.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai analizavo I. Z. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie yra prieštaringi, todėl jais remtasi tiek, kiek juose nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Apklaustas įtariamuoju 2009-05-01 d. I. Z. davė išsamius parodymus apie savo ir M. Š. veiklą, susijusią su narkotinių medžiagų, iš esmės kanapių ir jų dalių ( jų vadinamos „žolės“ ) platinimu ją vartojantiems asmenims, t.y. jis parodė, kad abu su M. Š. keletą mėnesių iki sulaikymo pardavinėjo narkotikus. Dėl 36,03 g kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybių, I. Z. parodė, kad 2009-04-29 jam paskambino M. Š. ir pasakė, kad surado asmenį, pas kurį galima nupirkti „žolės“ ir, kad kartu važiuos ją paimti sekančią dieną. 2009-04-30 apie 15 val., jis kartu su M. Š. nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, kur pasiliko laukti prie parko, o M. Š. po pusvalandžio grįžo su „žole“. Po to policijos pareigūnai juos sulaikė I. Z. gyvenamojo namo laiptinėje, o M. Š. asmens kratos metu buvo rastos kanapės ir jų dalys. Apeliantas taip pat parodė, kad negali tiksliai pasakyti ar narkotinės priemonės būtų atitekusios pardavinėti tik vienam M. Š., ar būtų tekę ir jam pačiam ( t. II, b.l. 112-115 ). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, I. Z. parodymus keitė, bei parodė, kad kanapes ir jų dalis M. Š. gavo savarankiškai, jam tų narkotikų nereikėjo, o kartu su juo važiavo „tik dėl kompanijos“. Teisiamojo posėdžio metu I. Z. savo parodymus vėl pakeitė, kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 36,03 g kanapių ir jų dalių su M. Š. įsigijo per pusę, o pinigus pastarasis jam liepė atiduoti, kai jis ( I. Z. ) parduos dalį savo narkotikų. Apklaustas įtariamuoju tą pačią dieną, M. Š. parodė tokias pat įvykio aplinkybes, tačiau patikslino, kad narkotines medžiagas pirko pas J. ( J. K. ), o iniciatyvą pirkti „žolę“ rodė I. Z., nes jam tai buvo reikalinga. Dėl šio nusikalstamos veikos epizodo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą, savo parodymų nekeitė, be to, juos patvirtino akistatoje su I. Z. ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 169-171, 180-187, 191, t. III, b.l. 184 ).

Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių M. Š. turėjo tikslą apkalbėti I. Z. padarius nusikaltimą, nes jie yra klasės draugai, taip pat neginčytinai įrodyta, kad abu siejo bendri reikalai – prekyba narkotinėmis medžiagomis. Be to, M. Š. parodymus pilnai patvirtino J. K., kuris parodė, kad turėjo nusipirkęs apie 100 g „žolės“, kurios apie pusę kiekio 2009-04-30 d. iš anksto sutartoje vietoje perdavė M. Š., o likusi buvo rasta pas jį namuose kratos metu ( t. III, b.l. 28-30 ). M. Š. ir J. K. parodymus dėl 36,03 g kanapių ir jų dalių įsigijimo aplinkybių, jų kiekio, rasto pas M. Š. ir J. K., patvirtina ir liudytojų A. J. ir T. Noreikos parodymai, teismas šiuos įrodymus vertino bendrame kontekste su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.

Nors I. Z. skunde teigia, kad teismas, remdamasis telefoninių pokalbių išklotinėmis, padarė neteisingas išvadas dėl jo ketinimo įgytas narkotines medžiagas platinti, tačiau byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina priešingai – apeliantas turėjo tikslą įgyti dalį narkotinės medžiagos iš M. Š. perduotų kanapių ir jų dalių, o toliau jas ketino platinti narkotines medžiagas vartojantiems asmenims. Tokią išvadą patvirtina ne tik jau aptarti I. Z., M. Š. parodymai bei kratų metu surastos narkotinės medžiagos, tačiau ir intensyvūs tarpusavio telefoniniai kontaktai tarp jų pačių ir kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų analizei skyrė pakankamą dėmesį, juos palygino su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. Z. kaltės, padarius veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su 2009 m. balandžio 27-30 dienomis užfiksuotais telefoniniais pokalbiais bei trumpaisiais SMS pranešimais tarp I. Z., M. Š. ir kitų nenustatytų asmenų, darytina išvada, kad iniciatyvą pirkti kanapes ir jų dalis rodė M. Š., tačiau su pasiūlymu I. Z. sutiko, tarpusavyje derino narkotinės medžiagos kiekį, kainą, laikymo vietą. 2009-04-30 d. 15 val. 22 min. įvyko I. Z. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kai jisai klausia I. Z., ar „jau pasiėmei žalio“, šis atsako teigiamai ir susitaria dėl susitikimo. Už keleto minučių I. Z. septyniems abonentams išsiuntinėja trumpuosius SMS pranešimus su tekstu, kad yra „žalio“ ( t. I, b.l. 67-68 ), iš ko galima suprasti, kad tie abonentai buvo potencialūs narkotinių medžiagų pirkėjai. Byloje nustatyta, kad tokiu pat laiku M. Š. paėmė kanapes ir jų dalis pas J. K., taigi, I. Z. tai jau žinojo, todėl SMS pranešimų siuntimas parodo, kad gautos narkotinės medžiagos bus platinamos tretiesiems asmenims.

Apeliaciniu skundu I. Z. neskundžia kitos nuosprendžio dalies, kurioje nuteistas už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl kolegija, neišeidama iš skundo ribų, dėl šios nuosprendžio dalies nepasisako.

Taip pat M. Š. ir I. Z. prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti jiems paskirtas bausmes. M. Š. prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. I. Z. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, bendradarbiavo atskleidžiant ir tiriant šias veikas ir kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taikyti jo atžvilgiu švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę ir atidėti jos vykdymą.

Teisėjų kolegija abiejų apeliantų – M. Š. ir I. Z. - prašymus dėl paskirtų bausmių švelninimo, vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paskyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems I. Z. ir M. Š.. Nebuvo pažeisti LR BK Bendrojoje dalyje numatyti bausmės skyrimą reglamentuojantys reikalavimai. Priešingai, nei teigiama skunduose, teismas atsižvelgė į tai, kad I. Z. ir M. Š. nusikalto būdami nepilnamečiai, todėl bausmes jiems paskyrė vadovaudamasis BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatomis. Tai matyti ir iš I. Z. bei M. Š. paskirtų bausmių. BK 260 str. 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai, už jų padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. I. Z. ir M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės, kokios gali būti skiriamos tik nepilnamečiams. Tokia pat minimali bausmė paskirta I. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o M. Š. ji tik nežymiai viršija minimumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių nuteistųjų I. Z. ir M. Š. atsakomybę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t.y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, tačiau prisipažinimas turi būti savanoriškas. Nagrinėjamoje byloje negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimas, o juo labiau nuoširdus gailėjimasis, nes I. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aktyviai neigė savo kaltę, keitė parodymus. Byloje aplamai nenustatyta nei vieno atvejo, kad I. Z. būtų bendradarbiavęs atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas. Savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymo, iš dalies savo kaltę neigė ir M. Š., todėl jo atžvilgiu atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat negali būti pripažinta. Dėl minėtų priežasčių negali būti taikomas BK 62 straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Į abu nuteistuosius teigiamai charakterizuojančias aplinkybes nuosprendyje buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismui I. Z. ir M. Š. gynėjai pateikė papildomų dokumentų dėl savo ginamųjų sveikatos būklės, papildomas charakteristikas iš mokymosi vietos, tačiau jos nesudaro pagrindo dar labiau švelninti bausmes, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą nepilnamečiui asmeniui nuo vienerių iki trejų metų, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, jei nusprendžiama, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu tiek I. Z., tiek M. Š. galutinės subendrintos bausmės viršija keturis metus, todėl jų vykdymas negali būti atidėtas. Be to, darant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, privalu įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių ir panašiai ( baudžiamoji byla Nr. 2K-271/2010 ). Nusikalstamas veikas I. Z. ir M. Š. padarė neatsitiktinai, narkotinių medžiagų platinimas buvo jų pragyvenimo šaltiniu. Abu nuteistieji buvo pakankamai abejingi dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių, tai iliustruoja ir toks faktas, kad I. Z. 2009-10-15 d. vykusios apklausos metu pripažino, kad jis toliau rūko „žolę“. Narkotinių medžiagų platinimo padariniai paprastai yra sunkūs. Byloje yra nustatyta, kad narkotinės medžiagos, kaip kanapių derva ar kanapės ir jų dalys buvo platinamos Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos moksleiviams, dėl ko du nepilnamečiai buvo apsinuodiję kanabinoidais ir jiems prireikė gydytojų pagalbos. Darytina išvada, kad bausmės tikslai ( BK 41 straipsnis ) I. Z. ir M. Š. atžvilgiu bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę.

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, paskirtą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir išteisinti iš kaltinimo pagal 261 straipsnį, kadangi parduodamas M. Š. apie 50 g kanapių ir jų dalių, nežinojo, jog jis yra nepilnametis.

Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. K. kaltu dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui asmeniui ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. J. K. skunde neigia tas pačias faktines aplinkybes dėl M. Š. nepilnametystės, kurias buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu. 2009-05-04, 2009-10-13 ir 2009-12-01 apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad M. Š. pažinojo apie du metus, žinojo, kad jo draugė kartu su juo mokėsi toje pačioje mokykloje. Be to, jis parodė, kad teko švęsti M. Š. brolio A. gimtadienį ir tuo metu M. Š. galėjo būti 13-14 metų. Kai pardavė kanapes ir jų dalis M. Š., suprato, kad jis yra nepilnametis ( t. III, b.l. 28-35 ). Bylos nagrinėjimo teisme metu J. K. parodymus pakeitė ir parodė, kad su M. Š. dėl reikalų buvo susitikęs tik vieną kartą, kitais kartais susitikęs tik pasisveikindavo ir apie jo amžių nieko nežinojo. M. Š. parodė, kad su J. K. nebuvo gerai pažįstamas, jo brolis buvo pažįstamas su J. K. žmona. Tokį J. K. parodymų pakeitimą kolegija vertina tik kaip jo pastangas išvengti atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tai, kad J. K. gerai žinojo M. Š. amžių, patvirtina ta aplinkybė, kad jo draugė mokėsi su M. Š., todėl žinodamas savo draugės amžių, jis turėjo žinoti ir M. Š. amžių. M. Š. žinojo J. K. telefono numerį, į jį kreipėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir tai patvirtina, kad jie abu buvo pažįstami.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pakankamai išsamiai vertino kaltininko asmenybę. Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti bausmės rūšį, o taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas J. K. paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, ji yra artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui. J. K. anksčiau yra teistas ir teistumas yra neišnykęs. Dar labiau švelninti bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Nuteistųjų M. Š. ir jo gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo, I. Z. ir J. K. apeliacinius skundus atmesti.