- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-222-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnė 2007 m. vasario 19 d. surašė R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji, R. R. individualios įmonės savininkė, 2006 m. lapkričio 21 d. leido dirbti L. K. nesudariusi su ja darbo sutarties, tačiau esant susitarimui dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, tokiu būdu L. K. dirbo barmene R. R. IĮ kavinėje „Prie marių“ nelegaliai nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d., darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2006 m. gruodžio 1 d. Nurodė, kad tuo R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu R. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė 3000 litų bauda, padaręs išvadą, kad R. R. būdama darbdaviu ir susitarusi su L. K. dėl darbo funkcijų, darbo vietos ir darbo užmokesčio, pažeisdama DK 93, 95, 98 ir 99 straipsnių reikalavimus, nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties ir leido jai nelegaliai dirbti, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad R. R. pareikštas kaltinimas įrodytas liudytojos L. K. parodymais ir AB „Vakarų laivų gamykla“ apsaugos kontrolės tarnybos registracijos apie įleidžiamų ir išleidžiamų asmenų iš saugomos teritorijos žurnalo kopijomis. Liudytoja L. K. parodė, kad 2006 m. lapkričio 21 d. ji susitarė su R. R. , kad dirbs barmenės darbą jos kavinėje, kad per mėnesį jai bus mokamas 800 Lt dydžio atlyginimas, susitarė ir dėl darbo laiko – nuo 6.30 val. iki 19 val., tačiau iki 2006 m. gruodžio 1 d. dirbdavo ne visą pamainą, keletą dienų ji mokėsi kaip atlikti savo tiesiogines pareigas, o po to pradėjo dirbti savarankiškai, tačiau darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2006 m. gruodžio 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad iš AB „Vakarų laivų gamykla“ apsaugos tarnybos žurnalo, kuriame registruojami pro postą praeinantys asmenys, kopijų matyti, jog L. K. uosto teritorijoje buvo 2006 m. lapkričio 21 d. nuo 9.49 val. iki 9.59 val., 2006 m. lapkričio 25 d. – nuo 6.33 iki 14.05 val., ir 2006 m. lapkričio 26 d. – nuo 6.43 val. iki 14.02 val. Iš R. R. 2006 m. lapkričio 27 d. prašymo AB „Vakarų laivų gamykla“ apsaugos kontrolės vadovui teismas nustatė, jog ji, dar nesudariusi darbo sutarties su L. K. , kreipėsi, kad jai būtų išduotas leidimas įėjimui į saugomą uosto teritoriją. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors R. R. nurodė, jog L. K. asmeniškai jokių barmenės pareigų neatliko, o tik mokėsi, tačiau tokį jos paaiškinimą paneigia darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, jog 2006 m. lapkričio 25-26 d. vienintelei tuo metu kavinėje realiai dirbusiai barmenei R. Z. buvo poilsio dienos, kas leidžia daryti išvadą, jog šiomis dienomis šias pareigas atliko L. K. . Teismas atmetė liudytojų K. R. , L. D. ir R. Z. parodymus toje dalyje, kad L. K. tik stebėjusi barmenės atliekamą darbą ir mokėsi dirbti savarankiškai, kadangi šios liudytojos tiesiogiai priklausomos nuo savo darbdavio, t.y. R. R. .
II.
R. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarimą ir 2007 m. birželio 27 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines normas, 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu pratęsdamas administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ji nebuvo informuota, o nutarimas, kuris galėjo būti skundžiamas, jai nebuvo išsiųstas ir įteiktas. Pažymi, kad motyvas, jog ji ilgai serga, neatitinka tikrovės, kadangi teismas turėjo pakankamai laiko bylą išnagrinėti įstatymo nustatytais terminais, tačiau to nepadarė, o tai, kad ji susirgo ir sirgo mėnesį laiko nėra ir negali būti priežastimi pratęsti nuobaudos skyrimo terminą.
Taip pat apeliantė pažymi, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos – teismas atmetė liudytojų K. R. , L. D. , R. Z. parodymus, tačiau pilnai pritarė liudytojos L. K. parodymams, nors būtent jie ir yra nepatikimi, nes ji yra suinteresuota buvusios darbdavės nubaudimu - ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir pranešė apie nelegalų darbą, nors toks nėra įrodytas. Jos parodymas, kad nuo 2006 m. lapkričio 21 d. kasdien ateidavo į darbą ir dirbdavo pusę darbo dienos, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams – kaip matyti iš kontrolės punkte vedamo žurnalo, ji į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją buvo užėjusi 2006 m. lapkričio 21 d. nuo 9.45 iki 9.59 val., taip pat 2006 m. lapkričio 25 d. nuo 6.33 iki 14.05 val. ir 2006 m. lapkričio 26 d. nuo 6.43 val. iki 14.02 val., kai ji buvo atėjusi pažiūrėti, kaip dirba barmenė. Jokie kiti jos įėjimai į uosto teritoriją neužfiksuoti. R. R. nurodo, kad ji iš anksto, 2006 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į apsaugos kontrolės vadovą su prašymu išduoti leidimą patekti į teritoriją, kadangi su L. K. buvo sutarta, kad darbas jai patinka ir ji pradės dirbti nuo 2006 m. gruodžio 1 d. Iki to laiko neturėdama leidimo į teritoriją ji galėjo patekti tik užsiregistravusi kontrolės punkte, tačiau tokių suderinimų ir praėjimų į teritoriją nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad iš 2007 m. sausio 15 d. L. K. prašymo Institucijai ir jos 2007 m. vasario 7 d. paaiškinimo bei kitų faktinių aplinkybių matyti, kad ji, radusi skelbimą, jog reikalinga barmenė, nuėjo į kavinę „Prie marių“, kur R. R. paaiškino, kokį darbą reikės dirbti ir sutarė, kad L. K. bus mokamas 800 Lt darbo užmokestis. L. K. lankymosi kavinėje faktą patvirtina įrašai AB „Vakarų laivų gamykla“ apsaugos kontrolės posto žurnale. Taip pat pažymi, kad buvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai, leidžiantys teigti, kad L. K. nelegaliai dirbo R. R. naudai: šalių susitarimas dėl tam tikro darbo atlikimo, šalys buvo susitarusios, kad R. R. apsaugos kontrolės poste užsakys leidimą, su kuriuo L. K. galės patekti į teritoriją, kas gali būti traktuojama kaip paklusimas vidaus tvarkai, taip pat tai, kad R. R. įsipareigojo mokėti už darbą 800 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
R. R. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo
R. R. apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria iki 2007 m. lapkričio 21 d. buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktika, yra nurodęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, o tuo atveju, kai gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo pažeidimo darymo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta būtent pastaroji situacija – paaiškėjo buvęs trunkamasis pažeidimas, kurio paskutinė diena – 2006 m. lapkričio 30 d., taigi paskutinė diena administracinei nuobaudai paskirti buvo 2007 m. gegužės 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiam terminui baigiantis dar nebuvo išnagrinėta R. R. administracinio teisės pažeidimo byla, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi terminą pratęsė, pagrindu nurodęs tai, jog R. R. ilgai serga.
ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada gali būti pratęsiamas nuobaudos skyrimo terminas – jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga ar kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.
Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, baigiantis nuobaudos skyrimo terminui, R. R. sirgo (b. l. 66, 74), todėl esant jos prašymui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, apklausiant liudytoją L. K. (b. l. 65), teismas turėjo pagrindą nurodytą besibaigiantį terminą pratęsti. Pažymėtina, kad dėl apeliantės ligos, jai prašant buvo atidėti du teismo posėdžiai (b. l. 62, 67), be to, būtent jos bei jos atstovo prašymu buvo nutarta apklausti liudytoja L. K. (b. l. 53, 56), dėl kurios neatvykimo į teismo posėdį buvo atidėtas dar vienas teismo posėdis, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu galima išvada, jog sprendimo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą būtinumą sąlygojo tiek priežastys, susijusios su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens liga, tiek ir objektyvios priežastys, susijusios su pažeidimo tyrimu, siekiant surinkti visus bylai nagrinėti svarbius įrodymus. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi pratęsė nuobaudos R. R. skyrimo terminą.
Teisėjų kolegija atmeta ir kitus apeliantės nurodytus argumentus, susijusius su minėta nutartimi, o būtent – kad ji nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą, kai buvo priimta minėta nutartis, kad ji nebuvo jai išsiųsta ir įteikta, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti teise apskųsti šią nutartį. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apie 2007 m. gegužės 24 d. teismo posėdį, kuriame buvo paskelbta nutartis dėl nuobaudos skyrimo terminio pratęsimo, R. R. buvo pranešta pasirašytinai (b. l. 63), šiame posėdyje dalyvavo jos atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas, klausimą dėl termino pratęsimo jis paliko spręsti teismo nuožiūra ir šiame posėdyje išklausė šią skelbiamą nutartį (b. l. 67). Nors nurodyta nutartis ir nebuvo išsiųsta apeliantei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ją skelbiant dalyvavo jos atstovas advokatas, be to, nutartis dėl nuobaudos skyrimo termino nėra skundžiama (nepaisant to, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta apie jos galimą apskundimą), o nesutikimo su termino pratęsimu motyvai gali būti pateikiami apeliaciniame skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (būtent tokia galimybe ir pasinaudojo apeliantė šiuo konkrečiu atveju), teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio procesinio pažeidimo, sąlygojusio nepagrįstą termino pratęsimą.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį
R. R. administracinėn atsakomybė patraukta pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad ji, R. R. individualios įmonės savininkė, nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. leido dirbti L. K. barmene kavinėje „Prie marių“ nesudariusi su ja darbo sutarties, tačiau esant susitarimui dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, ir tuo pažeidė DK 93, 95, 98 ir 99 straipsnius. R. R. neigia padariusi nurodytą administracinį pažeidimą, kadangi tokia išvada neįrodyta byloje esančiais įrodymais. Taigi byloje keliamas įrodymų, siekiant pagrįsti R. R. kaltę padarius nurodytą pažeidimą, pakankamumo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas apeliantės kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą grindė liudytojos L. K. parodymais bei AB „Vakarų laivų gamykla“ apsaugos kontrolės tarnybos registracijos apie įleidžiamų ir išleidžiamų asmenų iš saugomos teritorijos žurnalo kopijomis, taigi byloje nagrinėtina, ar šie įrodymai yra pakankami siekiant pagrįsti R. R. kaltę padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
L. K. 2007 m. sausio 15 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad ji kavinėje „Prie marių“ buvo įdarbinta nuo 2006 m. lapkričio 21 d., tačiau darbo sutarties jai nedavė, o oficialiai buvo įdarbinta nuo kitos darbo savaitės ir už savaitę jai nebuvo sumokėta (b. l. 4). 2007 m. vasario 7 d. paaiškinime ji nurodė, kad pagal skelbimą atėjo į R. R. individualios įmonės kavinę, kur apžiūrėjo darbo vietą, jai buvo paaiškinta, koks bus jos darbas, taip pat susitarė, kad atlyginimas bus 800 Lt ir kad kitą dieną pradės dirbti, atėjo dirbti 2006 m. lapkričio 21 d. (b. l. 5). Teismo posėdžio metu L. K. parodė, kad pradėjo dirbti 2006 m. lapkričio 18-19 d., iki 2006 m. gruodžio 1 d. dirbo kasdien, tačiau ne pilną darbo dieną, o savaitgaliai buvo laisvi, porą dienų ją mokė dirbti kita barmenė, o po to ji jau dirbo pati, prižiūrint kitai barmenei (b. l. 76).
Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, teigdama, kad su L. K. buvo susitarta dėl jos priėmimo į darbą tik nuo 2006 m. gruodžio 1 d., o kelias dienas iki 2006 m. gruodžio 1 d., kai su ja buvo sudaryta darbo sutartis, ji buvo atėjusi į minėtą kavinę tik stebėti ten dirbusios barmenės darbo, kadangi tokios darbo patirties ji neturėjo.
Atsižvelgiant į tai, kad L. K. ir apeliantės dėstomos įvykio versijos yra priešingos, tam, kad konstatuoti apeliantės kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtini kiti įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų L. K. paaiškinimuose ir parodymuose nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. K. parodymus patvirtino AB „Vakarų laivų gamykla“ kontrolės tarnybos registracijos apie įleidžiamus į saugomą teritoriją (kurioje yra R. R. IĮ priklausanti kavinė „Prie marių“) ir išleidžiamus asmenis žurnalo kopijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šie įrodymai nėra pakankami.
AB „Vakarų laivų gamykla“ kontrolės tarnybos registracijos žurnalai patvirtina, kad L. K. kavinėje buvo 2006 m. lapkričio 21 d. nuo 9.49 val. iki 9.59 val., 2006 m. lapkričio 25 d. – nuo 6.33 val. iki 14.05 val. ir 2006 m. lapkričio 26 d. – nuo 6.43 val. iki 14.02 val. (b. l. 24-26). Tačiau šie įrodymai iš esmės patvirtina tik tas aplinkybes, kurių neginčija ir apeliantė – ji neneigia, kad nurodytomis dienomis nurodytu laiku L. K. buvo atėjusi į kavinę, tačiau jos buvimą čia 2006 m. lapkričio 21 d. ji paaiškina tuo, kad tada ji buvo užėjusi pasikalbėti dėl galimo darbo, ką iš esmės patvirtina ir L. K. , o 2006 m. lapkričio 25 ir 26 d. ji buvo atėjusi stebėti, kaip dirba barmenė. Taigi minėtas įrodymas (žurnalo kopijos) kilusių prieštaravimų tarp L. K. parodymų ir apeliantės dėstomų įvykio aplinkybių nepašalina.
Tam, kad galima būtų konstatuoti apeliantės kaltę dėl nelegalaus darbo, būtina nustatyti, kad ji ir L. K. susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų – dėl L. K. darbo barmene, dėl jos paklusimo nustatytai vidaus tvarkai, taip pat dėl atlyginimo mokėjimo. Be to, esminis dalykas, kurį būtina nustatyti, - ar šis susitarimas galiojo nuo, kaip parodė L. K. , sekančios dienos po susitarimo (t. y. galimai nuo 2006 m. lapkričio 22 d.) iki 2006 m. gruodžio 1 d., kai jau buvo sudaryta su ja darbo sutartis, kadangi, kaip minėta, apeliantės gynyba grindžiama ta aplinkybe, kad susitarimas buvo tik dėl darbo sutarties sudarymo nuo 2006 m. gruodžio 1 d.
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje surinktus įrodymus yra neaiški laikotarpio, kuriuo buvo daromas inkriminuojamas pažeidimas, pradžia – Institucija protokole nurodė, kad apeliantė L. K. dirbti nelegaliai leido nuo 2006 m. lapkričio 21 d. Paaiškinimuose, kaip minėta, L. K. nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2006 m. lapkričio 21 d., tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad kavinėje dirbti barmene pradėjo 2006 m. lapkričio 18-19 d. Tuo tarpu iš AB „Vakarų laivų gamykla“ kontrolės posto žurnalų kopijų, kuriose 2006 m. lapkričio 21 d. užfiksuotas jos buvimas saugomoje teritorijoje nuo 9.49 val. iki 9.59 val., darytina išvada, kad šią dieną dirbti ji jokiu būdu negalėjo (kaip minėta, tikėtina, jog šią dieną ji buvo atėjusi tik susitarti dėl darbo).
Aplinkybės, kad 2006 m. lapkričio 25-26 d. nurodytomis valandomis L. K. buvo kavinėje „Prie marių“, apeliantė neneigia, tačiau nurodo, kad tuo metu L. K. ne dirbo, o tik stebėjo, kaip atliekamas barmenės darbas. Tai patvirtino ir liudytoja teismo posėdyje apklausta tuo metu barmene kavinėje dirbusi R. Z. (b. l. 51). Nors pirmosios instancijos teismas R. Z. parodymus atmetė, konstatavęs, kad ji yra tiesiogiai priklausoma nuo darbdavio ir todėl suinteresuota palengvinti jos teisinę padėtį, tačiau vien ši aplinkybė, nesant papildomų įrodymų, kurie keltų pagrįstų abejonių šių parodymų patikimumu, nėra pakankama atmesti jos parodymus. Taigi aplinkybę, kad nurodytu terminu (iki 2006 m. gruodžio 1 d.) L. K. dirbo konkrečius darbus darbdavio (R. R. ) naudai, patvirtina tik L. K. paaiškinimai bei parodymai, tačiau esant byloje prieštaringiems įrodymams dėl šios aplinkybės, būtini ir papildomi tai patvirtinantys įrodymai. Tokių įrodymų byloje nėra, kas duoda pagrindą abejonėms, ar L. K. laikotarpiu iki 2006 m. gruodžio 1 d. realiai dirbo, o ne stebėjo barmenės darbą kavinėje.
L. K. nurodytas jos buvimas (tame tarpe ir darbas) R. R. IĮ priklausančioje kavinėje kitomis nei nurodyta (2006 m. lapkričio 25-26 d.) dienomis, jokiais kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais nepagrįstas, todėl kelia pagrįstų abejonių.
Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo buvimą, taip pat būtina nustatyti, kad buvo dirbama paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir susitarus dėl atlyginimo. Tiek apeliantė, tiek ir liudytoja teismo posėdyje apklausta R. Z. parodė, kad L. K. į kavinę galėjo ateiti savo nuožiūra, kada norėjo, jos atėjimas ir išėjimas nebuvo kontroliuojamas (b. l. 40, 51). L. K. parodė, kad nors barmenės darbo grafikas buvo nuo 6.30 iki 19 val., tačiau ji dirbo ne pilną darbo dieną (b. l. 76). Esant tokiems prieštaringiems įrodymams byloje, pripažintina, kad L. K. paklusimo nustatytai darbo tvarkai aplinkybė byloje taip pat nėra neabejotinai nustatyta. Šiuo aspektu taip pat pripažintina, kad L. K. parodymai yra prieštaringi – viena vertus ji nurodė, kad iki 2006 m. gruodžio 1 d. ji dirbdavo kasdien, bet savaitgaliai buvo laisvi (b. l. 76), tačiau tikslinant ji nurodė, kad nėra tikra, ar dirbdavo kiekvieną dieną, o ar teko dirbti savaitgaliais iki gruodžio 1 d., negalėjo pasakyti (b. l. 77). Tuo tarpu AB „Vakarų laivų gamykla“ kontrolės tarnybos žurnaluose užfiksuotas jos buvimas uosto teritorijoje (2006 m. lapkričio 25 ir 26 d.) yra būtent savaitgalio dienos. Byloje abejotina ir tai, ar buvo susitarta dėl atlyginimo mokėjimo už laikotarpį iki 2006 m. gruodžio 1 d. Iš L. K. paaiškinimų ir parodymų matyti, kad buvo susitarta dėl 800 litų atlyginimo per mėnesį, tačiau ji pati nurodo, kad manė, jog ir už laikotarpį iki 2006 m. gruodžio 1 d., kai ji buvo kelis kartus atėjusi pasimokyti, jai bus kažkiek sumokėta, tačiau nenurodo jokios konkrečios sumos (b. l. 77).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad netgi tuo atveju, jeigu tikėti argumentais, jog neva L. K. tik mokėsi dirbti barmene, pagal DK 105 straipsnį su ja turėjo būti sudaryta darbo sutartis išbandymo laikotarpiui, kuriai keliami tokie patys reikalavimai, numatyti DK 99 straipsnyje. Pažymėtina, kad konstatuoti, jog su asmeniu iš tikrųjų buvo susitarta dėl išbandymo, kuris pagal DK 105 straipsnio 1 dalį gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui, galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo (darbuotojas) realiai atliko tam tikras darbo funkcijas darbdavio naudai. Tačiau šiuo atveju įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog L. K. ir iki 2006 m. gruodžio 1 d. realiai atliko darbo funkcijas, byloje nėra.
Prielaidomis asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankciją, gali būti prilyginamas baudžiamajam pažeidimui, negali būti grindžiama, todėl nelaikytina pagrįsta ir nutarime padaryta išvada, kad 2006 m. lapkričio 25-26 d. barmenės pareigas kavinėje atliko L. K. , tai pagrindžiant aplinkybe, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį šiomis dienomis vienintelei tuo metu kavinėje dirbusiai barmenei R. Z. buvo poilsio dienos. Tiek iš R. Z. , tiek ir iš R. R. parodymų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotas darbo ir poilsio laikas neatitinka tikrovės, o R. Z. parodė, kad savaitgalį dirbo pusę dienos (b. l. 51). Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 28) 2006 m. lapkričio 25 ir 26 dienos kaip poilsio dienos buvo užfiksuotos visiems R. R. IĮ dirbantiems darbuotojams (ir virėjams, indų plovėjams, valytojai), taigi remiantis šiame žiniaraštyje pateiktais duomenimis kaip patikimais, darytina išvada, kad kavinėje L. K. šiomis dienomis dirbo viena, kas būtų nelogiška. Taip pat ir L. K. parodė, kad netgi po tų kelių dienų, kai ji tik stebėjo, kaip barmenė dirba, jai pradėjus dirbti, kartu buvo ir kita barmenė, kas visiškai paneigia teismo padarytą prielaidą apie jos savarankišką darbą 2006 m. lapkričio 25 ir 26 d.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų R. R. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o konkrečiu atveju nematant galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų R. R. kaltę dėl šio pažeidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas administracinę bylą R. R. atžvilgiu nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n utaria:
R. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.