Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1619-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
A15.-1619-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00127-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1619-729/2019
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00127-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.3; 16.20; 21.9.9 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 4 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 1 dalį ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolas A. D. surašytas už tai, kad 2019-05-22 , 15.41 val., pasvėrus jo vairuotą Klaipėdos r., kelyje Kaunas – Klaipėda transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0926036 galioja iki 2020 m. balandžio 8 d.), svėrimo aktas Nr. K-054864, nustatyta, kad, transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 55,150 t ir pritaikius paklaidas transporto priemonės bendroji masė – 53,750 t, tai yra transporto junginio faktinė bendroji masė 13,750 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, o vairuotojas A. D. važiavo valstybinės reikšmės keliais neturėdamas leidimo sunkiasvorei transporto priemonei SCANIA T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FAYMONVILLE STN-4AU, valstybinio numerio ženklas OL571. Taip pat pamatavus metaline teleskopine matavimo liniuote STABILA, tipas ATM, Nr. 113, kurios metrologinė patikra galioja iki 2020 m. balandžio 16 d. (VMT patikros sertifikatas Nr. 0678328) nustatyta, kad transporto priemonės junginio plotis 3,05 m (vežama poliakalė), tai 0,50 viršijo leidžiamą transporto priemonės su junginiu plotį – 2,55 m, o vairuotojas A. D. vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamo leidimo. Taip pat pamatavus metaline teleskopine matavimo liniuote nustatyta, kad transporto priemonės junginio aukštis 4,40 m (kombainas), tai 0,40 m viršija leidžiamą transporto priemonės junginio su kroviniu aukštį – 4,00 m, o vairuotojas vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamo leidimo. Patikrinus Kelių direkcijos internetinėje svetainėje vienkartinius leidimus didžiagabaričiai ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei (Nr. LDS-031049 ir LDS-031275) leidimai neatitinka važiavimo maršruto. Leidimas LDS-031441 išduotas 2019 m. gegužės 22 d. 15:51 val., o transporto priemonė pro kontrolės postą užfiksuota 15:03 val. Vežamą krovinį vairuotojas A. D. poliakalę pasikrovė pats, vežė neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas. Taip pat vairuotojas A. D. patikrinimui nepateikė transporto priemonės Scania T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo. Tuo A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 13 straipsnio 5 dalį ir 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ III skyriaus, 19.9 punkto nuostatas, Kelių eismo taisyklių 238 punkto ( turėtų būti – 211 punkto) reikalavimus. Tokiu būdu A. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1437-2019, svėrimo aktas, matavimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. administracinio nusižengimo protokole pažymėjo, kad direktorius jam pasakė, kad leidimai yra gauti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl to, kad neįsitikinęs leidimo turėjimu sunkiasvore transporto priemone vežė krovinį, viršijant didžiausią leidžiamą transporto priemonės su kroviniu masę ir plotį bei neturėjo ir patikrinimo metu nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Nurodė, kad dirba vairuotoju UAB ‚Kranų bankas“, iš įmonės vadovo gavo nurodytą 2019-05-22 transporto priemone Scania T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FAYMONVILLE STN-4AU, valstybinio numerio ženklas OL571 pervežti poliakalę iš Klaipėdos r., Saulažolių k., į Klaipėdos LEZ ( Švepelių k.). Prieš pasikraudamas šį krovinį, jis paskambino direktoriui ir paklausė, ar yra išduotas leidimas jo pervežimui; direktorius patvirtino, kad yra, todėl A. D. buvo įsitikinęs, kad nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų jį veždamas. Ties krovininių automobilių patikrinimo punktu jis buvo sustabdytas ir nukreiptas transporto priemonės svėrimui bei matavimui, kur buvo nustatyta, kad bendroji transporto priemonės su kroviniu masė 13,750 t viršija didžiausiąją leistiną, o plotis 0,5 m viršijo didžiausią leistiną plotį. Tada jis sužinojo, kad nėra išduotas leidimas vežti tokių gabaritų ir svorio kroviniui ir pranešė apie tai įmonės direktoriui telefonu. Tuo metu pats nemokėjo pasitikrinti, ar toks leidimas yra išduotas, nes popierinio jo varianto niekada vairuotojai negaudavo, o internete pasitikrinti nemokėjo; viršsvorį nustatę inspektoriai parodė jam, kaip mobiliajame telefone įsidiegti reikiamą programą ir pasitikrinti šiuos duomenis ir dabar jis tai daro prieš kiekvieną reisą. Dėl transporto priemonės su kroviniu didžiausio leistino aukščio viršijimo A. D. nesutinka, tvirtina, kad neviršijo leistinų 4,00 m. nes transporto priemonės ir vežtos poliakalės aukštis yra jam žinomas ir jas abi sudėjus 4 m nebuvo viršyti. Kad neturėjo ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, pripažįsta. Prašo įvertinti visas šias aplinkybes ir skirti jam kuo mažesnę baudą, nes nesijaučia atsakingas už įmonės direktoriaus neatidumą, gauna nedidelį ( 600 Eur/mėn) atlyginimą ir neturi papildomų pajamų, kad galėtų nesunkiai sumokėti didesnę baudą; prašo baudos skyrimo atveju išdėstyti ją po 300 Eur/mėn.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad A. D. nepagrįstai inkriminuotas aukštesnio nei leidžiama transporto priemonės ir krovinio vežimas, nes byloje esantys matavimų duomenys nepatvirtinta, kad buvo viršytas 4 m aukštis, todėl šioje dalyje prašė bylą nutraukti. Dėl kitų protokole nurodytų pažeidimų palaikė institucijos poziciją ir paaiškino, kad vairuotojas patikrinimo metu nepateikė galiojančio leidimo šiam reisui, o nustačius, kad leidimo nėra, netrukus pateikė tris leidimus, iš kurių pirmi du neatitinka datų ir maršruto, o trečiasis atitiktų, bet buvo išduotas jau po patikrinimo – 2019-05-22, 15.51 val. Kadangi vairuotojas galiojančio leidimo šiam pervežimui neturėjo, o be to ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, prašė skirti pažeidėjui nuobaudas sankcijos ribose. Akcentavo, kad A. D. vežė ženkliai viršijusį bendrą normą tiek svorio, tiek parametrų prasme krovinį, tuo sukeldamas didelę grėsmę eismo saugumui ir darydamas didelę žalą keliams, jau buvo baustas už analogišką pažeidimą ir iš to nepasimokęs. Tai, kad UAB „Kranų bankas“ praktikuoja pervežimų vykdymą, neduodant vairuotojams popierinio leidimo, ir nėra nustatę kitokios tvarkos, kaip vairuotojas prieš reisą galėtų objektyviai pasitikrinti leidimo buvimą ir visas jame nurodytas sąlygas, prašė vertinti kaip netinkamą įmonės veiklos organizavimą, privedusį prie šio pažeidimo padarymo. Pripažino, kad šis pažeidimas galėjo būti padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, įmonės vadovui neįsitikinus leidimo įsigijimu ir suklaidinus dėl to vairuotoją, tačiau akcentavo, kad tai nuo atsakomybės vairuotojo atleisti negali.

Posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad jis yra UAB „Kranų bankas“ direktorius ir paprastai pats atlieka visas leidimų pirkimo procedūras internetu, o įmonės vairuotojams prieš reisą telefonu praneša apie leidimo egzistavimą ir persako kitas jame nurodytas ypatingesnes sąlygas (dėl leistino greičio, maršruto, palydos būtinumo ir kt.). 2019-05-21, būdamas komandiruotėje Ispanijoje, jis viešbučio registratūroje internetu užsakė leidimą ir 2019-05-22 reisui – poliakalės pervežimui Klaipėdos rajone iš saulažolių kaimo, esančio prie Gargždų, iki Klaipėdos LEZ, esančios Švepelių kaime: užpildė paraiškos formą, nurodydamas maršrutą, datą, transporto priemonę, krovinį, su atsarga nurodydamas svorį ir plotį, gavo atsakymą dėl mokėtino mokesčio ir atliko iš savo pusės visus veiksmus bankiniam pavedimui atlikti, tačiau dėl ryšio trukdžių šiai procedūrai užtrukus, nepasitikrino, ar iš tiesų pavedimas buvo padarytas, išėjo tvarkyti kitų reikalų, o kitą dieną, važiuodamas taksi į oro uostą, gavo iš vairuotojo A. D. telefoninį pranešimą, kad leidimas nėra išduotas. Tada jis skubiai pakartojo procedūras bankiniam pavedimui atlikti ir jos buvo atliktos sėkmingai, tik kad jau pavėluotai. Prašo įvertinti visas šias aplinkybes, kurias patvirtina ir jo pateikti rašytiniai įrodymai, ir spręsti nuobaudos vairuotojui skyrimo klausimą, vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir protingumu bei žmoniškumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams, už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. Nr. 3-66 įsakymą „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 19 punkto 9 papunktį didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonių junginių, turinčių daugiau kaip penkias ašis, masė yra 40 t. Byloje nustatyta, kad A. D. vairuojamos transporto priemonės bendroji masė – 53,750 t, tai yra transporto junginio faktinė bendroji masė 13,750 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, tuo pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. D. ir pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė vairuotojams, už <...> važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Aprašo 5.2 punkte numatyta, kad didžiausias leidžiamas naudojantis keliais krovininio automobilio priekabų ir puspriekabių plotis yra 2,55 m. Byloje nustatyta, kad A. D. vairuojamos transporto priemonės junginio plotis 3,05 m, (vežama poliakalė), tai 0,50 viršijo leidžiamą transporto priemonės su junginiu plotį – 2,55 m. Vairuotojas A. D. vairavo didžiagabaritę transporto priemonę neturėdamas atitinkamų leidimų.

Aprašo 6.2 punkte numatyta, kad didžiausias leidžiamas naudojantis keliais krovininio automobilio priekabų ir puspriekabių aukštis yra 4,00 m. Byloje nustatyta, kad A. D. vairuojamos transporto priemonės junginio aukštis ir buvo 4,00 m, taigi leidžiamo transporto priemonės junginio su kroviniu aukščio jis neviršijo ir už tai administracinėn atsakomybėn netraukiamas.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. D. ir pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 punktas numato, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama. Byloje nustatyta, kad patikrinus Kelių direkcijos internetinėje svetainėje vienkartinius leidimus didžiagabaričiai ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei (Nr. LDS-031049 ir LDS-031275) leidimai neatitinka važiavimo maršruto. Leidimas LDS-031441 išduotas 2019 m. gegužės 22 d. 15:51 val., o transporto priemonė pro kontrolės postą užfiksuota 15:03 val. Vežamą krovinį vairuotojas A. D. poliakalę pasikrovė pats, vežė neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas. A. D., pats pasikrovęs krovinį, yra atsakingas, kad krovinys būtų pakraunamas turint leidimą ir kad šio krovinio svoris ir matmenys atitiktų leidimą. A. D. pripažįstamas neįvykdęs šios teisės aktų jam kaip atsakingam už krovinio pakrovimą asmeniui numatytos pareigos. Ši atsakomybė kyla nuo krovinio pasikrovimo momento ir nėra siejama su kokių nors padarinių atsiradimu. Todėl darytina išvada, kad A. D. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. D. ir pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis nepateikė transporto priemonės SCANIA T144LA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FAYMONVILLE STN-4AU, valstybinio numerio ženklas OL571, registracijos liudijimo. ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus <...> ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. 2002 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 16 punkte įtvirtinta iš esmės tokia pat norma. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento. Šiuo atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl tikrinančiam pareigūnui privalėjo pateikti transporto priemonės registravimo dokumentą.

Nors iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog A. D., prieš krovinio vežimą iš įmonės vadovo gavęs telefonu patvirtinimą apie leidimo pervežti didesnių gabaritų ir svorio krovinį, nežinojo, kad toks leidimas iš tiesų nėra išduotas, jam kaip pavojingų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojui tenka atsakomybė prieš kiekvieną reisą objektyviai įsitikinti tokio leidimo egzistavimu ir susipažinti su visomis jame nurodytomis sąlygomis. Kaip parodė pats A. D., nors leidimas buvo elektroninis, jis po šio įvykio išmoko savo mobiliajame telefone pasitikrinti leidimo egzistavimą ir sąlygas, vadinasi, turėjo objektyvią galimybę pasitikrinti tai ir prieš šį pervežimą ir jo pasitikėjimas žodiniu įmonės direktoriaus patvirtinimu jo atsakomybės nešalina. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad A. D. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarytas pakartotinai (2018 m. spalio 18 d. surašytas ANR 18093341594 dėl ANK 459 straipsnio 4 dalies pažeidimo), kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Taip pat teismas įvertina tai, kad A. D. yra dirbantis, nuolatinę gyvenamąją vietą turintis asmuo, anksčiau paskirtą baudą iškart sumokėjęs, darbdavio charakterizuojamas labai gerai ir kitų neigiamai jį apibūdinančių duomenų byloje nėra.

Įvertinęs visa tai, teismas, nustatydamas nuobaudų dydį, vis dėl to turi vadovautis ir teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šioje byloje nustatyta, kad A. D. ėmėsi jam iki tol įprastų priemonių įsitikinti, kad nepažeis teisės aktų reikalavimų – jis paskambino UAB „Kranų bankas“ direktoriui, paklausė, ar konkrečiai šiam pervežimui yra išduotas leidimas ir tik gavęs vadovo patvirtinimą ėmėsi jį vykdyti. Galimybė tokius leidimus išduoti ir patikrinti vien elektroninėje erdvėje, neabejotinai patogi verslo subjektams, sukelia ir šioje byloje išryškėjusią apsirikimo dėl leidimo tokia forma išdavimo fakto riziką. Teismas vertina kaip nuoširdžius ir išsamius liudytojo A. V. paaiškinimus, kodėl šiuo konkrečiu atveju leidimo įgijimo procedūra nebuvo iki galo užbaigta, juolab kad jie yra pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad išties būtent šiam reisui jo išvakarėse buvo užsakinėjamas leidimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad iškart po sužinojimo, kad mokėjimo pavedimas neįvyko iki galo, A. V. jį užbaigė, t.y., jau po pažeidimo konstatavimo jo padariniai buvo pašalinti; įvertinus visa tai, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju skirti vairuotojui ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalyse vairuotojams numatyto dydžio nuobaudą (baudą nuo 900 iki 1200 Eur ir nuo 560 Eur iki 900 Eur), kai už šį leidimą paskaičiuoto (ir sumokėto) mokesčio suma - 23,45 Eur, šiomis aplinkybėmis nebūtų nei teisinga, nei protinga, nei humaniška. Administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant šiam asmeniui mažesnes nei minimalios sankcijoje numatytos nuobaudas.

Kadangi tarp A. D. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir jo išdėstytus argumentus, paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas dalimis ( ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. D. skirti administracines nuobaudas:

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 450 straipsnio 1 dalyje – 10,00 Eur baudą;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 4 dalyje – 220,00 Eur baudą;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalyje –450,00 Eur baudą;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 10 dalyje – 280,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą dviems mėnesiams, įpareigojant A. D. kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokėti po 225,00 Eur.

Informuoti A. D., kad kiekviena baudos dalis turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19101463404, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė