- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7072-217/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00276-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., N. K.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo advokatės Kristinos Česnauskienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K. ir N. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas palikimo įgijimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiškai yra priėmęs palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškime nurodė, kad po motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jis su žmona rūšiavo nuosavybėje buvusius daiktus, dalį: albumus, staltieses, lovų užtiesalus, indus, pasiliko, pasiėmė dali kitų namų apyvokos daiktų ir dokumentus. Jis gyvena kitų adresu, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime vasaroja, rūpinasi gyvenamuoju namu, kitais pastatais, tvarko jų išorę bei vidų, sodybos aplinką. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi jokio turto nebuvo. Kauno archyvo pažymoje nurodyta, kad nuo 1986 m. iki 1990 m. Jonavos rajono Dumsių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančiose Bulotų kaimo ūkinėse knygose pažymėta, kad M. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Dumsių sen., Jonavos r., priklauso turtas – gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, kluonas ir lauko virtuvė, o sutuoktinis I. K. po skyrybų (duomenys neskelbtini) m. buvo išbrauktas.
Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, pareiškėjo prašymui ir juridinio fakto nustatymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimu ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. K. (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos turto paveldėtojais pagal įstatymą liko jos vaikai: V. K., J. K. ir N. K. (gimimo įrašai - (duomenys neskelbtini)). M. K. ir I. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). (ištuokos liudijimas II-OK Nr. (duomenys neskelbtini)). M. K. buvęs sutuoktinis I. K. mirė (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimas AF Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2014 m. lapkričio 25 d. Kauno archyvo pažymos nustatyta, kad nuo 1971 m. iki 1985 m. Jonavos rajono Dumsių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančiose (duomenys neskelbtini)kaimo ūkinėse knygose I. K. vardu buvo įrašyti pastatai : gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, kluonas ir lauko virtuvė, nuo 1986 m. iki 1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose pažymėta, kad M. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Dumsių sen., Jonavos r., priklauso turtas – gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, kluonas ir lauko virtuvė, o sutuoktinis I. K. po skyrybų (duomenys neskelbtini)m. buvo išbrauktas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – rūpinosi visu M. K. paliktu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu: asmeniniais mirusiosios daiktais, namų apyvokos daiktais, dokumentais, juos pasiėmė ir turi iki šiol; rūpinasi nekilnojamojo turto pastatų bei žemės sklypo būkle, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, todėl laikytina, jog V. K. priėmė visą palikimą, atsiradusį po mamos mirties.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), jos turtą paveldėjo (palikimą priėmė) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas mirusiosios turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus – pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.