Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-12 · Administracinė byla Nr. A-143-124-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-12
Bylos Nr.
A-143-124-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 124/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui E. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. A. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pakruojo rajono policijos komisariato (dabar – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas) (toliau – atsakovas, Pakruojo rajono policijos komisariatas, apeliantas) viršininko 2008 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 75-TE-23 „Dėl E. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jis nepagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nes apie tarnybą 2008 m. birželio 13 d. nuo 11 val. sužinojo tos pačios dienos ryte, apie 10 val., iš kolegos V. S., o 2008 m. birželio 12 d. pamainos budėtojos jam buvo pasakyta, kad 2008 m. birželio 13 d. pradėti tarnybą reikės 18 val., taip pat nebuvo supažindintas su darbo grafiku. Pažymėjo, jog girtumas jam buvo nustatytas ne darbo metu, ryte alkoholinių gėrimų nevartojo, o juos buvo vartojęs iš vakaro. Teigė, jog jo veiksmuose nebuvo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto nusižengimo sudėties. Be to, skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, tuo buvo apsunkinta teisė jį ginčyti, pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsnių nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 27 – 28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Statuto 29 straipsnio 2 dalimi, į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Pareiškėjui girtumas nustatytas instruktažo metu, t. y. esant tarnyboje. Pažymėjo, jog 2008 m. birželio 13 d. 10.45 val. pareiškėjas atvyko į tarnybą uniformuotas, su specialiomis priemonėmis, reikiama dokumentacija, pasirengęs tarnybai, būdamas neblaivus, 2008 m. birželio 13 d. 10.58 val. nustatytas 1,11 promilės girtumas. Pareiškėjas nevykdė Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, šie veiksmai užtraukia pareigūnui tarnybinę ir moralinę atsakomybę. Atsakovas pabrėžė, jog tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareigūno veika įvertinta tinkamai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 72 – 76) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 75-TE-23 ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, taip pat skubiai grąžino jį į patrulio pareigas Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros skyriuje.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 75-TE-23, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu už tai, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio darbo metu. Pažymėjo, jog Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte yra numatyta galimybė (vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė) skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleisti jį iš vidaus tarnybos už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Šių Statuto nuostatų taikymui pakanka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – Tvarka) numatytu būdu nustatyti faktą, kad pareigūnas buvo apsvaigęs (šiai bylai aktualiu aspektu nuo alkoholio) darbo metu, t. y. tuo metu, kai pagal savo darbo grafiką turėjo atlikti tarnybines pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) taikymo požiūriu Tvarkoje nustatytų taisyklių nesilaikymas gali būti pripažintas pakankamu pagrindu panaikinti tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo (įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą) pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Tai reiškia, kad Tvarkos pažeidimai, kurie neatitinka nurodytų jų reikšmingumo kriterijų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti sprendimą (įsakymą) skirti pareigūnui atitinkamą tarnybinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo darbe neblaiviam 2008 m. birželio 13 d. faktą patvirtina įrodymų visuma. Teismas nustatė, jog pareiškėjas atvyko į tarnybą neblaivus ir pradėjo atlikti su tarnyba susijusius veiksmus (Statuto 29 str. 2 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 58, 60 p.). Pareiškėjui pradėjus atlikti su tarnyba susijusius veiksmus (pasirašė policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnale ir dalyvavo patrulių ekipažų „Dubysa – 433“ ir „Ragas – 161“ instruktaže), prasidėjo ir jo darbo laikas pagal Statuto 29 straipsnio 2 dalį. Kadangi pareiškėjas, atlikdamas paminėtus veiksmus, prasidėjus jo darbo laikui, buvo neblaivus, todėl pagrįstai buvo konstatuotas jo buvimo darbo metu neblaiviam faktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokių veiksmų atlikimas pagal Statuto 29 straipsnio 2 dalies prasmę taip pat vertintinas kaip darbo laiko pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P2-260/2007). Teismas, spręsdamas bylą, atsižvelgė į Darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 3 dalį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-709 patvirtintų Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo policijos įstaigose metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 29 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų (toliau – Ypatumai) 3, 4 punktus. Teismas pažymėjo, jog policijos įstaigose turi būti įsakymu patvirtintas pareigūnų, dirbančių pamainomis, sąrašas, o konkreti jų pamainos pradžia, pabaiga ir darbo laiko norma per tam tikrą laikotarpį turėtų būti nustatoma šių pareigūnų darbo laiko grafikuose, kuriuos gali tvirtinti tik įstaigų vadovai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas darbo ir poilsio laiko apskaitą, siekė ne tik įtvirtinti galimybę visiems darbuotojams susipažinti su nustatytu darbo režimu dėl privalomumo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, bet ir siekdamas garantuoti kitus socialinius aspektus, t. y. darbuotojo poilsio organizavimo planus, darbuotojo laisvalaikį. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui teisės aktuose įtvirtinta teisė žinoti iš anksto apie savo tarnybos laiką nebuvo užtikrinta tinkamai bei nebuvo atsižvelgta į Statuto 3 straipsnio 1 punkte nurodytus teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principus, kuriais grindžiama vidaus tarnyba. Pažymėjo, jog pareiškėjas, abejodamas savo pasiruošimu tinkamai atlikti tarnybą, turėjo pasinaudoti teise informuoti savo tiesioginį vadovą apie negalėjimą atvykti į tarnybą, o ne bandyti apgauti kitus pareigūnus ir tokiu būdu pradėti eiti tarnybą (Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 75-1-V-66 patvirtintų Pakruojo rajono policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 p.). Teismas nurodė, jog Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato pasirinkimo iš visų galimų skirti tarnybinių nuobaudų kriterijus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pasirinktą pareiškėjo elgesio modelį bei aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėtų būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda ? griežtas papeikimas.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 88), kurį patikslino (b. l. 99 – 103), prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P2-260/2007 (ABTĮ 13 str.).

2. Atsižvelgiant į Policijos veiklos įstatyme pateiktą policijos pareigūno sąvoką ir policijos pareigūnams keliamus uždavinius, policijos pareigūnas turi rodyti pavyzdį kitiems, vien uniformuoto policijos pareigūno pasirodymas yra neleistinas ir traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinės veiklos pažeidimas.

3. Pareiškėjas Palangos miesto policijos komisariato žinion buvo komandiruotas vadovaujantis Pakruojo rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 75-AK-75 nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d., todėl Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai, atsakingi už darbo grafikų sudarymą, tiesiog fiziškai neturėjo galimybės sudaryti darbo grafiko, kaip to reikalauja galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiškėjas niekada nevėlavo į tarnybą ar niekada neatėjo į ją būdamas neblaivus, vienintelis nežinojo apie atvykimo į darbą laiką.

4. Teismas neatsižvelgė į tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno asmenines savybes. Pareigūnas, būdamas baustas už tokį patį pažeidimą, antrą kartą atvyko į tarnybą būdamas neblaivus, tuo parodydamas, kad nedaro išvadų, nesitaiso ir toliau ignoruoja policijos pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta atsižvelgiant į teisės pažeidimo sunkumą, pareigūno asmenines savybes, kitas tyrimo metu nustatytas aplinkybes.

5. Teismas vadovavosi tik 2008 m. liepos 8 d. pareiškėjo paaiškinime paminėtais faktais, tačiau visiškai neanalizavo duomenų, nurodytų 2008 m. birželio 13 d. pareiškėjo paaiškinime. 2008 m. liepos 8 d. pareigūno duoti parodymai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės.

6. Nei Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas, atsakingas už tarnybos paskirstymą, nei kiti apklausti pareigūnai nenurodė aplinkybės, kad pareiškėjas siekė susikeisti tarnybomis. Tik instruktažo metu Palangos miesto policijos komisariato pareigūno paklaustas pareiškėjas prisipažino iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas sąmoningai vengė nuslėpti savo neblaivumo faktą ir taip vykdyti tarnybą.

7. Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalį, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktą, DK 299 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neaišku, kuo vadovautis priimant sprendimus dėl darbuotojo grąžinimo į darbą vykdymo tvarkos. Atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai policijos pareigūnai nėra grąžinami į ankstesnes pareigas. Grąžinus pareiškėją į policijos pareigūno pareigas, gali būti sukeltas pagrįstas visuomenės nepasitenkinimas. Pareigūnų grąžinimą į ankstesnes pareigas reglamentuoja Statuto 59 straipsnis. Nėra pagrindo taikyti skubaus neįsiteisėjusio sprendimo vykdymo (ABTĮ 97 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, būdamas komandiruotas nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Palangos miesto policijos komisariato žinion, 2008 m. birželio 13 d. apie 10⁴⁰ val. atvyko į tarnybą apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai buvo nustatyta jo, kaip patrulio pareigūno, instruktavimo prieš pradedant patruliavimą metu. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės šalių nėra ginčijamos, jos yra patvirtintos atitinkamais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Vertindama šias faktines bylos aplinkybes Statuto 26 straipsnio taikymo požiūriu, kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad į vykstančio patruliuoti pareigūno pamainos trukmę įskaitytinas jo instruktavimo laikas, kuris taip pat įskaitomas į bendrą patrulių tarnybos laiką (Statuto 29 str. 2 d., Instrukcijos 60 p. (2007-06-29 įsakymo Nr. 5-V-446 redakcija)), galima konstatuoti, kad jos atitinka Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas aplinkybes (pagal Statuto 26 str. 2 d. 4 p. tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų). Tačiau tai nereiškia, kad, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą pagrįstumo, teismas neturėjo aiškinti Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš šios 26 straipsnio dalies matyti, kad jos nuostatos yra adresuotos visų tarnybinių nuobaudų (tarp jų ir atleidimui iš vidaus tarnybos) skyrimo atvejams. Kolegija taip pat pažymi, kad Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymas (tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos- skyrimas) suponuoja situaciją, kai pareigūnas suvokia arba pagal jo pasirinktą elgesio modelį privalo suvokti, kad yra arba gali būti darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Tokio apsvaigimo atsiradimo laiko požiūriu tai reiškia, kad pareigūnas pavartojo alkoholį (apsvaiginančias medžiagas) arba darbo (tarnybos) metu, arba ne tarnybos metu, tačiau tokiu laiku, kai galėjo (privalėjo) suvokti, kad iki darbo pradžios toks apsvaigimas natūraliai nepraeis, t. y. darbo pradžios metu jis gali būti neblaivus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, neginčydamas paties atėjimo į tarnybą neblaiviam fakto, teigia, kad apie būtinumą patruliuoti (pradėti tarnybą) 2008 m. birželio 13 d. nuo 11⁰⁰ val. sužinojo tik tos pačios dienos ryte (apie 10⁰⁰ val.), iki tol manė, kad tarnybą turėjo pradėti šios dienos 18⁰⁰ val. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvykdyti ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir paminėtus Statuto 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus , pagrįstai aiškinosi aplinkybes dėl pareiškėjo darbo grafiko ir dėl to, ar pareiškėjo darbo grafikas, šiuo atveju darbas 2008 m. birželio 13 d., buvo sudarytas taip, kad jis žinojo arba privalėjo žinoti, kad šią dieną jo patruliavimas prasidės būtent 11⁰⁰ val. Aiškindamasis šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, tarp kitų jo nurodytų materialinės teisės normų, teisingai vadovavosi Statuto 29 straipsnio 3 dalies pagrindu patvirtintų Ypatumų 3 ir 4 punktais, pagal kuriuos pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, su kuriais pareigūnai supažindinami ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo <...> (3 p.), pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai (4 p.).

Pagal bylos duomenis (Palangos miesto policijos komisariato policijos patrulių pajėgų ir priemonių paskirstymo žurnalą – b. l. 36), patrulių ekipažų patruliavimo laikas kiekvieną darbo dieną buvo (galėjo būti) pradedamas skirtingu dienos laiku. Byloje nėra (atsakovas nepateikė) įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo žinoti, jog jo pamaina 2008 m. birželio 13 d. prasideda 11⁰⁰ val., ir tuo pačiu paneigiančių pareiškėjo teigimą apie tai, kad jo darbo šią dieną pradžia buvo kitokia. (Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra pripažįstama, kad teisės aktų reikalavimai dėl (pareiškėjo) darbo grafiko sudarymo Palangos miesto policijos komisariato nebuvo vykdomi). Priešingai, pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie sužinojimą dėl būtinumo pradėti tarnybą 2008 m. birželio 13 d. 11⁰⁰ val. tik tos pačios dienos ryte bei iš esmės nesureglamentuotą pamainų pradžios nustatymo Palangos miesto policijos komisariate tvarką patvirtino pirmosios instancijos teismo aptarti ir įvertinti liudytojų V. S., Ž. S. ir N. L. parodymai.

Taigi, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus dėl Statuto 26 straipsnio taikymo bei byloje esančius įrodymus, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė