- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- 2-266/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- R. A., V. A., P. A. , atstovaujamo R., V.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Alytaus apskrities S
- Trečiasis asmuo
- B. M.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamo R. A. ir V. A. , atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, kuria patikslintas ieškinys atsisakytas priimti civilinėje byloje Nr. 2-321-343/2008 pagal ieškovų R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamo R. A. ir V. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. A. , V. A. ir P. A. , atstovaujamas R. A. ir V. A. , kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. M. , ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovams po 1 000 000 Lt, viso – 3 000 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-445-324/2007pagal tų pačių ieškovų ieškinį atsakovei VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei, trečiajam asmeniui B. M. dėl 3 000 000Lt neturtinės žalos atlyginimo 2007 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo, kad 2005 sausio 1 d. įsigaliojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 17 straipsnio 3 dalis numato ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Nurodė, kad civiliniams procesiniams teisiniams santykiams reguliuoti taikomos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normos. Todėl padarė išvadą, kad ieškovai privalo pasinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau pastaroji 2007 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. 56-20 nenagrinėti ieškovų pareiškimo. Ieškovai, ginčydami šį sprendimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki bus išnagrinėtas ieškovų skundas dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovai 2008 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip pat pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame be 3 000 000 Lt žalos atlyginimo papildomai prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 56-20, kuriuo R. A. ir V. A. prašymas atlyginti dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atsiradusią 3 000 000 Lt žalą paliktas nenagrinėtas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartimis buvo konstatuota, jog minėtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumo patikrinimas teismingas bendrosios kompetencijos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, bylos atnaujinimo klausimą nutarė spręsti įsiteisėjus šiai nutarčiai. Nurodė, kad patikslinto ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra analogiška pareikštam ieškiniui, o antrą kartą to paties ieškinio priėmimo įstatymas nenumato. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad ikiteisminės ginčo sprendimo institucijos priimtas aktas peržiūrėtinas remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti suformuota praktika, nes ieškovų nurodyta nutartimi yra išspręstas tik rūšinio teismingumo klausimas, tačiau nėra konstatuota, kad vienoje byloje turi būti nagrinėjami reikalavimai, kylantys dėl ikiteisminio ginčo sprendimo ir teisminio ginčo sprendimo. Teismo nuomone, tik visiškai išnaudojus galimybes dėl ginčo išankstinio sprendimo ne teisme, ieškovai įgyja teisę pareikšti ieškinį teisme. Pagal ieškovų suformuluotą patikslintą ieškinio reikalavimą tas pats teismas turėtų išspręsti klausimą ir dėl išankstinio ginčo sprendimo, ir dėl ginčo sprendimo teisme, o to įstatymas nenumato, taigi, šių reikalavimų sujungimas vienoje byloje yra negalimas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Teismas taip pat atmetė ieškovų prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes bylos atnaujinimo klausimas spręstinas po to, kai įsiteisės ši nutartis, nes byla ir buvo sustabdyta tikslu suteikti ieškovams galimybę pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl patikslintų ieškinio reikalavimų priėmimo spręsti iš naujo. Skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
Ieškovai neteikia naujo reikalavimo, o tik tikslina jau teismo žinioje esančio ieškinio reikalavimus ir pateikia vientisą procesinį dokumentą, kas atitinka teismų suformuotą praktiką bei įstatymo reikalavimus (CPK 42 str.). Ieškovai turi teisę sujungti į vieną kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, teismingus bendrosios kompetencijos teismams (CPK 33 str. 4 d., 136 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė prašo ieškovų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismas – vykdanti teisingumą ir ginanti asmens teises ir laisves institucija. Viena iš pagrindinių teismo funkcijų – kiek įmanoma greičiau ir teisingai apginti pažeistas ar ginčijamas teises. Tik tokiu atveju teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti efektyvus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Procesine prasme ši nuostata reiškia asmens teisę kreiptis į tesimą su ieškiniu. Tam tikrais atvejais, kaip ir nagrinėjamu, gali būti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka – tuo yra siekiama operatyviai išspręsti konfliktą, sumažinti galimas šalių išlaidas, o šalis, nepatenkinta ikiteisminės institucijos sprendimu, visada turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo prieš kreipiantis į teimą pabandyti išspręsti ginčą neteisminiu būdu tvarka neturėtų būti pernelyg biurokratiška ir sudėtinga. Taigi teisminės gynybos prieinamumo principas turi būti realus, jam įgyvendinti neturėtų būti sukuriama papildomų barjerų.
Ieškovas turi teisę tikslinti ieškinį, keičiant ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 42, 141 str.) ir sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str.). Teismo pareiga išspręsti ieškinio (nagrinėjamu atveju - patikslinto) priėmimo, taip pat ir kelių ieškinio reikalavimų sujungimo/išskyrimo klausimą.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad patikslintame ieškinyje ieškovai formuluoja tokį reikalavimą - panaikinti 2007 m. gegužės 31 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-20 ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 138-143). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bei neginčija ieškovai, ieškinys dėl žalos atlyginimo jau yra priimtas (b. l. 1-6). Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turėjo pagrindą konstatuoti, kad patikslinto ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra analogiška pareikštam ieškiniui, o antrą kartą to paties ieškinio priėmimo įstatymas nenumato.
Pažymėtina, kad pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, konstatavo, kad ieškovai privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir tik po to kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tačiau iš bylos duomenų (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo) akivaizdu, kad galiojantis ikiteisminės ginčo sprendimo institucijos sprendimas nenagrinėti ieškovų skundo, užkerta ieškovams galimybę tokia tvarka pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą ir tuo pat metu nurodydamas, kad ieškovai privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (taip pat ir patikrindami šio Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumą instancine tvarka), tačiau nenurodydamas aiškių tokio sprendimo pagrindų, suformavo situaciją, ribojančią ieškovų teisę ginti savo galimai pažeistas teises bei pažeidžiančią jų (ieškovų) teisę į greitą procesą (CPK 5, 7 str.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, nurodė, kad abu patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai negali būti nagrinėjami kartu ir vadovavosi CPK 136 straipsniu. Kolegijos nuomone, tai, kad reikalavimai negali būti nagrinėjami kartu, nereiškia, kad jie negali būti nagrinėjami atskirose bylose. Teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesvarstė šio klausimo ir nesivadovavo CPK 136 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata.
Dėl minėtų argumentų, apygardos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338, 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 56-20 panaikinimo ir perduoti šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.