- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-231-412/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00450-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Nukentėjusysis
- V. V. Š.
- Kaltinamasis
- B. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Vaiva Savickienė, Vytautas Kazlauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto technologijų fakulteto studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. 2013 metų gruodžio 6 dieną, apie 16 val. 46 min., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, prieš Nemuno – J. Zikaro gatvių sankryžą esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir, pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, dėl to partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. V. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios V.V. Š. sveikata, – jai nustatyta kairio šeivikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
LR BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad baudžiamas tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Patvirtindamas kaltinamojo B. V. kaltę, teismas rėmėsi paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios V. V. Š., liudytojos V. V. parodymais bei bylos rašytine medžiaga.
Kaltinamasis B. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-12-06, apie 16.45 val., automobiliu „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Nemuno g. nuo Klaipėdos g. link Molainių g. Kartu važiavo mama V. V., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis važiavo antra eismo juosta, apie 50 m/h greičiu, priešais jį automobilių nebuvo, pirma eismo juosta, priekyje važiavo keletas automobilių. Matė, kad pirma eismo juosta važiavę automobiliai sulėtino greitį. Jis žinojo, kad prieš Nemuno – J. Zikaro g. sankryžą yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, perėją jis matė iš tolo. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis ties perėja, įjungė dešinės pusės posūkio signalą. Manė, kad automobilis suks į dešinę pusę. Važiuodamas stebėjo į pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų nebuvo. Galvodamas, kad pirma eismo juosta važiuojantys automobiliai lėtiną greitį dėl priekyje važiavusio ir į dešinę pusę sukusio automobilio, o ne dėl to, kad nori praleisti per pėsčiųjų perėją einančius žmones, greičio nelėtino. Kai iki perėjos krašto liko apie kelis metrus, pamatė, kaip pro sustojusio automobilio priekį išbėgo žmogus. Jis iš karto ėmė stabdyti. Automobilis nebespėjo sustoti, o žmogus judėjo toliau ir, kai jo automobilis užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos, žmogus trenkėsi į automobilio dešinės pusės priekinį sparną, o paskui buvo kliudytas tos pusės šoniniu veidrodėliu. Jis iškart nuskubėjo prie partrenktos moters. Moteris buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, ant jų nebuvo šviesą atspindinčių elementų. Buvo nuėjęs į ligoninę aplankyti moters, po to dar kelis kartus buvo su ja susitikęs, jos atsiprašė. Nurodė, kad yra studentas, mokosi dieniniame skyriuje, neturi pajamų. Gyvena kartu su mama, kuri jį išlaiko.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos įrodymais, kurie tirti BPK 273 str. tvarka :
Nukentėjusioji V. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-06, apie 16.20 val., Nemuno gatvėje, ties J. Zikaro gatve ji priėjo pėsčiųjų perėją. Dar keletas pėsčiųjų laukė, kol automobiliai sustos jų praleisti. Kai pirma eismo juosta jai iš kairės pusės važiavęs automobilis sustojo, ji pati pirma iš visų stovėjusių, pradėjo eiti perėja per gatvę. Ėjo normaliu tempu. Kai įžengė į antrą eismo juostą, pamatė antra eismo juosta iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, kuris nestabdė. Ji pasimetė, nebežinojo, ką daryti, ir, kadangi automobilis važiavo tiesiai į ją, puolė bėgti per likusią gatvės dalį, kad nubėgtų iki saugumo salelės ir išvengtų atvažiuojančio automobilio kliudymo, tačiau vos žengusi kelis žingsnius, pajuto smūgį į kairę koją. Kai partrenkta gulėjo, prie jos priėjo moteris ir pasakė, kad automobilis vairavo jos sūnus. Ant rūbų neturėjo šviesą atspindinčių elementų. Reiškia 11171,09 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ jai atlygino 5000 Lt neturtinę žalą ir 113,13 Lt žalą (b. l. 17-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11775/13(01) nurodyta, kad B. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l.45).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad automobilis VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje, priekiu į Molainių gatvę (į pietų pusę), jo priekinis ir galinis kairieji ratai 0,9 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (iki skiriamosios salelės); galinių ratų ašis 10 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos krašto, 3,8 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (nuo skiriamosios salelės) ir 3,2 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos krašto rasta raudona dėmė, panaši į kraują (b. l. 4-5, 6).
Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis. Važiuojant automobiliu 30 km/h greičiu, stabdymo kelias 4,5 m (b. l. 8).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 601/14 (05) nurodyta, kad V. V. Š. nustatyta kairio šeivikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti galimai autoavarijos metu, sužalojant kairę blauzdą ir galvą į kietas bukas automobilio kėbulo dalis. Pirminis smūgis automobilio dalimis V.V. Š. buvo suduotas į kairės blauzdos sritį. V.V. Š. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b. l. 49).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 6d., 17.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km, vėjas 6 m/s (b. l. 62).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/ AYA9014860, išduotame UAB DK „PZU Lietuva“, nurodyta, kad automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-09-05 (b. l. 15).
Pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį LR BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.
Kelių eismo taisyklių 38 p. nurodyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamasis B. V., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos antrąją važiavimo juosta, matydamas prie pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį ir kitus greitį lėtinančius automobilius, savo važiavimo greičio nesulėtino ir kliudė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją. Nors kaltinamasis nurodė manęs, kad pirmasis automobilis prie pėsčiųjų perėjos sustojo, nes ruošiasi sukti į dešinę, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo atsakomybės. B. V., valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, važiuodamas link pėsčiųjų perėjos, matydamas pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį ir kitus šioje juostoje greitį lėtinančius automobilius, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neįsitikino, kad nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo per pėsčiųjų perėją nesulėtinęs greičio ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią V.V. Š., t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V.V. Š. sveikata. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo B. V. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinis ieškinys
Kaltinamojo B. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
B. V. nusikalto pirmą kartą – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 65); į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas ( b. l.67), Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Technologijų fakulteto antrame kurse studijuoja Transporto priemonių inžineriją, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 69).
B. V. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai draudimo bendrovė turtinę ir neturtinę žalą atlygino iš dalies, neatsargi veika padaryta 2013 m. gruodžio mėnesį ir po šios veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl, esant šioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai jos turėtas proceso išlaidas ir kaltinamajam nukentėjusioji turtinių pretenzijų nebereiškia. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų LR BK 40 str., leidžiančių atleisti B. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje buvo gautas V. V. prašymas dėl B. V. perdavimo pagal laidavimą, kaltinamasis teisme prašo perduoti jį pagal laidavimą, nurodė, kad jam mamos V. V. nuomonė ir autoritetas yra svarbūs. V. V. nebuvo teista ar bausta administracine tvarka (pagal informacinės sistemos LITEKO duomenis), dirba, patikino teismą, kad su kaltinamuoju yra artimi, kaltinamajam svarbi jos nuomonė ir gali garantuoti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nebepadarys. V. V. nurodė, kad ji sutinka laiduoti už B. V. ir tvirtina, kad bendraudama su kaltinamuoju jam darys teigiamą įtaką. V. V. galės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tarp jos ir kaltinamojo yra glaudūs asmeniniai ryšiai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam B. V..
Esamos aplinkybės duoda pagrindą baudžiamąją bylą nutraukti, atiduodant kaltinamąjį B. V. pagal laidavimo V. V. (BK 40 str.). Spręsdamas laidavimo paskyrimo su užstatu ar be jo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotoja gauna ribotas pajamas, iš kurių išlaiko save ir dieninėse studijose studijuojantį sūnų, todėl sumokėti užstato galimybės neturėtų, todėl laidavimas skirtinas be užstato.
Skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiama į kaltinamojo B. V. asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad kaltinamasis pagal bylos dokumentus charakterizuojamas teigiamai, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, į kaltinamojo materialinę padėtį – studijuoja, pajamų negauna. Nors kaltinamasis pagal bylos duomenis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, tačiau kelianti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, jis atsakingas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, savo pareigas atliko netinkamai, buvo nepakankamai atidus ir atsargus. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam B. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).
Nukentėjusioji V. V. Š. civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia, jos turėtas dalyvavimo procese išlaidas kaltinamasis atlygino, tačiau palaiko savo ieškinį dalyje dėl 365,70 Lt turtinės žalos (dėl sugadintų rūbų), nes draudimo įmonė nepagrįstai atsisakė šią patirtos žalos dalį padengti, bei 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi mano, jog draudimo įmonės jai sumokėta 5000 Lt suma yra akivaizdžiai per maža pagal jos patirtą neturtinę žalą. Šias sumas nukentėjusioji V.V. Š. prašo priteisti iš atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“.
LR CK 6.283 str. numato žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju ir šioje dalyje konstatuotina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala įrodyta.
Nukentėjusioji V. V. Š. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė neturtinės žalos civilinį ieškinį, motyvuodama tuo, kad dėl autoįvykio ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, avarija jai sukėlė didelius fizinius skausmus, nebeskiria kvapų. Ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Patirta trauma sugriovė įprastą jos gyvenimo ritmą. Po įvykio jai labai pablogėjo sveikata, pradėjo kankinti nemiga, galvos skausmai, ji prarado uoslę, atmintį, labai pavargsta jos kojos, ji negali eiti didesnių atstumų. Dalį neturtinės žalos, t.y. 5000 Lt jai atlygino draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau viso patirtą neturtinę žalą įvertina 15000 Lt .
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto Įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo B. V. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, nėra abejonių. Nustatyta, jog B. V. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį VW „Bora“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK ,,PZU Lietuva“ (b.l. 15). Esant tokioms aplinkybėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudimo bendrovei kyla pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo B. V. nusikalstama veika padarytą žalą. UAB DK ,,PZU Lietuva“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu šioje byloje.
Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis. Civilinio atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Civilinis atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ 2014-01-10 rašte nurodė, kad UAB DK ,,PZU Lietuva“ išmokėjo nukentėjusiajai 113,13 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 35), atsiliepime į civilinį ieškinį atsakovas – UAB DK „PZU Lietuva“ prašo V.V. Š. ieškinį atmesti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai V.V. Š. atlygino 113,13 Lt Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą. Nors nukentėjusioji teismui jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių jos nurodomus neturtinės žalos pagrindus, nepateikė, tačiau nukentėjusios parodymai akivaizdžiai patvirtina ir teismas tą pripažįsta, jog dėl kaltinamojo B. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimą, taip pat reabilitacijai, ji nebeskiria kvapų, kas V.V. Š. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. V.V. Š. patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiosios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bei vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Teismas taip pat vertina ir paties kaltinamojo, kurio padaryta veika yra neatsargi, turtinę – materialinę padėtį, gaunamas pajamas (LR CK 6.250 str. 2 d.). Esant nurodytiems pagrindams, vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažįstama, kad nukentėjusiosios V. V. Š. neturtinės žalos dydis pagrįstas 12000 litų sumai. Kadangi UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai atlygino 5000 Lt, todėl iš UAB DK ,,PZU Lietuva“ nukentėjusiajai V.V. Š. priteistina 7000 Lt dydžio neturtinės žalos dalis.
Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo 365,70 Lt sumai dėl sugadintų rūbų bei batų, konstatuotina, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V.V. Š. išmokėta žalos atlyginimui 113,13 Lt suma yra akivaizdžiai per maža. Nors rūbai ir buvo dėvėti, tačiau šios išmokėtos dalies aiškiai nepakaktų bent iš dalies nukentėjusiajai pakeisti rūbus kitais, kad ir dėvėtais rūbais, todėl, teismo nuomone, prašoma V.V. Š. priteisti 365,70 Lt suma turtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir šioje dalyje jos ieškinys visiškai tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo B. V. priteistina 11,50 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., LR BK 40 str.,
nusprendžia:
B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Perduoti B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, be užstato.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., B. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6-is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. V. Š. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“, įm.k. 110057869, nukentėjusiajai V. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 365,70 Lt turtinės žalos atlyginimo.
V. V. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB DK ,,PZU Lietuva“, įm.k. 110057869, nukentėjusiajai V. V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš B. V. valstybei 11,50 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.