- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- eI-4505-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05128-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarnybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo „Vilniaus energija“ atstovams Mildai Markevičiūtei ir Ruslanui Černiauskui, atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovui T. M., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams P. K., R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovėms Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarnybai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ 2015-10-23 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį patikslino 2016-02-29 bei 2016-04-04, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“; 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“; 3) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 1, 2, 3, 4, 6 punktus.
Šalies argumentai
2016-04-11 elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ pateikė skundą administracinėje byloje Nr. eI-6855-331/2016, prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-06-01 nutartimi sujungė administracines bylas Nr. eI-6855-331/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01464-2016-7) ir Nr. eI-4505-281/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05128-2015-7) į vieną administracinę bylą, todėl sujungus šias bylas nagrinėtini toliau nurodyti pareiškėjos reikalavimai: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“; 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“; 3) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 1, 2, 3, 4, 6 punktus; 4) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimu Nr. 1-195 (toliau – Sprendimas) „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“, taip pat su Komisijos 2016-01-29 nutarimu Nr. O3-17 (toliau – ir 2016-01-29 Nutarimas), kuriuo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu pareiškėjo šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nurodytos nesilaikant atitinkamų Metodikos reikalavimų ir klausimas dėl pareiškėjui nustatytų šilumos kainos dedamųjų perduotas pakartotiniam svarstymui savivaldybei, taip pat su Komisijos 2016-03-10 Nutarimu Nr. O3-64 (toliau – ir 2016-03-10 Nutarimas), kaip galutiniu administraciniu aktu šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo procese.
Paaiškino, kad Sprendimu atsakovė patvirtino, jog 12 mėnesių laikotarpyje bus paskirstytos papildomai pareiškėjos gautos 430 400 Eur pajamos, sumažinant Pareiškėjai nustatomą šilumos kainą 0,02 ct/kWh. Sprendimas yra neteisėtas, nes Komisijos atliktas neplaninis patikrinimas prieštarauja Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Metodikos 20.3.7 p. ir Tvarkos 64 p. nuostatoms, pagal kurias numatoma prievolė energetikos įmonėms pateikti savo investicinius projektus derinimui savivaldybei ir Komisijai, o savivaldybė ir Komisija turi pareigą derinti arba nederinti teikiamų investicinių projektų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos pateiktas investicinis projektas su savivaldybe ir su Komisija derintas nebuvo, todėl Komisija neturėjo teisės atlikti neplaninio patikrinimo. Taigi neteisėto neplaninio patikrinimo rezultate priimtas Skundžiamo sprendimo 5 p. paskirstyti papildomai pareiškėjos gautas 430 400 Eur pajamos, sumažinant Pareiškėjai nustatomą šilumos kainą 0,02 ct/kWh, taip pat yra neteisėtas.
Pareiškėjos neplaninis patikrinimas pradėtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (ultra vires) ir pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Kadangi pareiškėjos Ekonomaizerio įrengimo investicinis projektas nebuvo suderintas nei su Komisija nei su savivaldybe, todėl neplaninio patikrinimo inicijavimas pareiškėjos atžvilgiu ir jo rezultate priimtas 2015-06-19 nutarimas Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ peržengia kompetencijos ribas. Kadangi Komisija neturėjo teisės pradėti neplaninio patikrinimo, todėl šio teisės akto rezultatus patvirtinantis skundžiamo Sprendimo 5 punktas, priimtas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos yra neteisėtas.
Skundžiamas Sprendimas bei 2016-01-29 Nutarimas yra neteisėti nes Komisijos atliktas pareiškėjos neplaninis patikrinimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, taip pat Komisijos 2016-01-29 Nutarimas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatoms. Komisijos pirmininko 2014-11-06 įsakyme Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ bei Sprendime, kurie yra pagrindas atlikti neplaninį patikrinimą, duodama nuoroda į teisės normas, kurios nėra tiesioginės teisės normos, sudarančios pagrindą Komisijai atlikti neplaninį patikrinimą. 2014-11-06 įsakymo Nr. O1-81 ir Sprendimo turinys prieštarauja Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 19.1-19.3 punktų nuostatoms, Komisija nenurodė pagrindų neplaniniam patikrinimui atlikti. Komisijos 2016-01-29 nutarimas priimtas remiantis pažyma, kurioje naudojami nepagrįsti duomenys. Todėl neplaninis patikrinimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.
Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras. Nors pareiškėja galėjo susipažinti su pačiu sprendimo projektu, jai nebuvo pateikti jokie detalesni skaičiavimai ar skundžiamo sprendimo parengiamoji medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016-01-29 Nutarimu nepagrįstai netaikė kuro žaliavos įsigijimo kainą reglamentuojančių taisyklių. Pažymoje, kurios pagrindu priimtas Komisijos 2016-01-29 nutarimas, skaičiuojant kuro sąnaudas nebuvo taikytas Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.2 p. įtvirtintas 105 proc. limitas. Komisija netinkamai taikė nuostatas, reglamentuojančias kuro ir pirktos šilumos įsigijimo sąnaudų įtraukimą į šilumos kainos dedamąsias. Negali būti kompensuojamos tik sąnaudos, patirtos dėl neteisingo šilumos kainos apskaičiavimo, bet ne sąnaudos susidariusios dėl kuro ir/ar pirktos šilumos kainų neatitikimo už praėjusį laikotarpį. Komisijos pažymoje Nr. O5-20 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“, patvirtintoje Komisijos 2016-01-29 posėdyje, priimtoje 2016-01-22, kurios pagrindu priimtas Komisijos 2016-01-29 nutarimas, atsisakoma padengti būtinąsias šilumos tiekimo veiklos sąnaudas, susidariusias už praėjusį laikotarpį, kurių pagrįstumą Komisija pripažino. Komisija nepagrįstai vertindama Ekonomaizerio atsipirkimą taikė ne faktiškai Bendrovės gautas pajamas, o teorines, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusias šilumos kainos dedamąsias. Komisijos 2016-01-29 nutarimu patvirtinus pažymą ir kartu atsisakius įtraukti nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos sąnaudas į šilumos kainos dedamųjų skaičiavimus, nėra suderinamas su pačios Komisijos 2015-12-17 išsakyta pozicija, kuria aptariamos investicijos vertinamos kaip būtinos. Kadangi investicijos į nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą buvo būtinos atlikti, todėl jos privalo būti įtrauktos į šilumos kainos dedamųjų skaičiavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovai Milda Markevičiūtė ir Ruslanas Černiauskas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-11-10 atsiliepime bei 2016-05-25 atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo prašo pareiškėjos skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2015 m. Komisija atliko UAB „Vilniaus energija“ neplaninį veiklos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ atlikta investicija - antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio įrengimas - yra atsipirkusi, o papildomai gautos pajamos iš šios investicijos didino Bendrovės šilumos tiekimo veiklos pelną. Kadangi neplaninis patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, 2016-09-23 Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė, be kita ko, paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-06-19 nutarimu Nr. 03- 375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh (Sprendimo 5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, įvertinusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu nustatytų šilumos kainos dedamųjų atitiktį Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtintiems kainodaros principams, 2016-01-29 Nutarimu konstatavo, kad skundžiamu Sprendimu šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimų, t. y. neteisingai atlikti kai kurie ekonominiai skaičiavimai, neįtrauktos tam tikros Pareiškėjos patirtos sąnaudos. Nutarimu dėl pažeidimų Komisija taip pat nurodė, kad savivaldybės tarybai per 30 dienų nepašalinus nustatytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Šilumos įstatymo 32 str. 9 d., įgis teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamos su Komisijos pastaba įtraukti į perskaičiuojamas šilumos kainų dedamąsias Pareiškėjos patirtas šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimo sąnaudas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. I-5584-811/2016) dėl Komisijos nutarimo, kuriuo minėtos investicijos buvo suderintos, panaikinimo. Dėl šios priežasties Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą neištaisė Komisijos pastabų dėl Sprendime nurodytų paskaičiavimų ir leido Komisijai šilumos kainų dedamąsias Pareiškėjos atžvilgiu nustatyti vienašališkai skundžiamu 2016-03-10 Nutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovas T. M. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2015-11-30 atsiliepime, 2016-05-16 bei 2016-06-15 atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija” 2008-05-21 raštu Nr. 007-00-5439, 2009-09-15 raštu Nr. 012-01-11612p, 2009-11-30 raštu Nr. 007-15074 ir 2009-12-14 pateikė Komisijai bazinės šilumos kainos galiojimo 2009-2013 m. metų laikotarpio ilgalaikio reguliuojamos veiklos investicijų programą ir joje nurodytų investicijų pagrindimą. Programos investicijų grupes suderino Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1181. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1181 nederino Pareiškėjos kondensacinio ekonomaizerio įrengimo investicijos. Komisija 2010-02-19 nutarimu Nr. 03-28 suderino bendrovės 2009-2013 m. investicijas, be investicijos „E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“ (27 123 tuksi. Lt). Komisija 2010-12-15 nutarimu Nr. 03-316 nustatė bazinės šilumos kainas, galiojančias iki 2015-12-31 kurioje ekonomaizerio investicijos įtaka ir su ja susijusios sąnaudos į šilumos kainą neįskaičiuotos, nes ši investicija nebuvo ir nėra suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nei su Komisija. Komisija 2014-06-30 nutarimu Nr. 03-177 vienašališkai nustatė Pareiškėjo šilumos kainos dedamąsias. Komisijos Šilumos skyriui atlikus preliminarius kondensacinio ekonomaizerio teikiamo kuro sutaupymo skaičiavimus, pagal kuriuos padaryta išvada, kad dėl į šilumos kainą įskaičiuoto kuro kiekio ir faktiškai šilumos gamybai naudojamo kuro kiekio skirtumo, susidariusio dėl kuro sutaupymo naudojant kondensacinį ekonomaizerį, ši investicija yra atsipirkusi.
Vertinant, ar Komisijos priimtų administracinių aktų, kurių pagrindu atliktas Pareiškėjos neplaninis patikrinimas, teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai yra pakankami, būtina atsižvelgti į tai, jog Komisijos pirmininko 2014-11-06 įsakymas Nr. O1-81 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“ (taip pat ir 2015-06-19 nutarimas Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo“) yra grindžiamas ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos išsamiu ekonominiu vertinimu, kas yra neatskiriama Įsakymo dalis. Komisija, įgyvendinama Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas funkcijas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą įgyvendinti įstatymo leidėjo valią prižiūrėdama ir kontroliuodama energetikos įmonių licencijuojamą veiklą, taip pat vienašališkai nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 6, 8 punktai). Komisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai reguliuojant, kontroliuojant bei prižiūrint kainas šilumos ūkyje. Komisija turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus ir kitas aukščiau minėtas teisės normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus.
Pareiškėja ir jos akcininkai, priimdami sprendimą atlikti su įgaliotomis institucijomis nesuderintą investiciją, skirtą būtent reguliuojamai veiklai vykdyti, taip pat suprasdamos, jog Pareiškėjos teikiamos paslaugos kaina yra valstybės reguliuojama, žinojo ir turėjo numanyti, jog investicijos atlikimas, sąlygojantis šilumos gamybos optimizavimą ir efektyvumą, sąlygos atitinkamas reguliacines pasekmes, nes šiuo atveju Pareiškėja investavo į reguliuojamos veiklos įrenginius, o ne į privataus juridinio asmens poreikių tenkinimą. Šiuo atveju Komisija, įgyvendindama įstatymo deleguotas funkcijas, priimdama nutarimą dėl neplaninio patikrinimo, įsakymu inicijuodama neplaninį pareiškėjos patikrinimą, bei nutarimu dėl patikrinimo akto pritarusi galutinėms patikrinimo akto išvadoms pasirinko optimaliausią sprendimo variantą, siekdama suderinti skirtingų subjektų - energetikos įmonių ir vartotojų - interesus. Atsižvelgus į tai, kad antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio investicija, kaip teigia pati bendrovė, buvo atlikta bendrovės akcininkų rizika, tokia investicija nėra laikytina skatinamąją Metodikos 80.2.1.1 punkto prasme, todėl Tikrinimo komisija nagrinėjamu atveju papildomo 6 proc. pelno netaikė (Patikrinimo akto 6 psl. 1 pastraipa).
Pareiškėja 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 008-10-5042 informavo, kad dalis TEC3 įrengimų licencijuoiamoje šilumos tiekimo veikloje tapo nebenaudotini. Bendrovė 2015 m. gruodžio 31 d. sustabdė elektros energijos ir šilumos gamybą TEC3 bei atitinkamą tapusia nebereikalinga efektyviai energijos gamybai TEC3 įrengimų dalį nuo 2016 m. sausio 1 d. grąžino iš nuomos šių įrenginių savininkei, todėl Komisija pagrįstai Skundžiamu sprendimu sumažino Pareiškėjos būtinąsias sąnaudas ta dalimi, kurias sudarė TEC3 turtas ir su juo susijusios sąnaudos.
Pareiškėja kas mėnesį apskaičiuodama galutines šilumos kainas nepasinaudojo Šilumos kainų skaičiavimo metodikoje tiesiogiai įtvirtinta galimybe į šilumos kainą įtraukti 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą (taikė 100 proc. Komisijos skelbiamos vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą). Šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu buvo nustatyta, kad Pareiškėja šilumos kainas skaičiavo ne pagal nustatytas ir galiojančias šilumos kainos dedamąsias, o pagal planuojamą faktinę savų šilumos gamybos šaltinių kuro struktūrą, ją pritaikant šilumos bazinės kainos nustatymo metu nustatytam reikiamam pagaminti ir patiekti šilumos kiekiui. Metodikos 77.2 papunktis numato, kad tuo atveju, jei nustatoma, kad ūkio subjektas šilumos kainas (kainų dedamąsias) apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to patyrė papildomų sąnaudų (žalos), ši suma konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos sąnaudų dedamųjų dydžio. Komisijos pozicija dėl tokių šilumos tiekėjų veiksmų ir Metodikos 77.2 papunkčio taikymo vertinant nepadengtas kuro ir (ar) šilumos sąnaudas yra nuosekli ir ilgalaikė. Pabrėžtina, jog priimant sprendimus, darančius įtaką tiesiogiai vartotojų už energetines paslaugas mokėtinoms sumoms, energetikos įmonės, šiuo atveju - Pareiškėjos, verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visų šilumos energijos vartotojų interesus mažiausiomis sąnaudomis gauti patikimą ir kokybišką šilumą.
Atsiliepimas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai P. K. bei R. Z. teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 nutrauktina. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2008-05-21 raštu Nr. 007-00-5439p pateikė 2009-2013 m. investicijų planą derinimui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, šiame plane buvo įtrauktas ir Ekonomaizerio įrengimas.
Pareiškėja 2008-06-19 raštu Nr. 012-08-6381p investicijų planą, kuriame buvo įtrauktas ir Ekonomaizerio įrengimas, pateikė derinimui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1181 Ekonomaizerio įrengimo projektas nebuvo suderintas.
2010-02-19 Komisijos nutarimu Nr. O3-28 Ekonomaizerio įrengimo projektas nebuvo suderintas (priedas Nr. S-15). Komisija 2010-02-10 pažymoje Nr. O5-36 nurodė, kad šis investicinis projektas nėra suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, jo įgyvendinimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas panaudoti nenumatyta, jis nėra būtinas Valstybinės energetikos inspekcijos saugumo reikalavimų šilumos gamyboje įgyvendinimui.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014-10-28 priėmė nutarimus 2014-10-28 Nr. O3-861 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-06-30 nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ ir Nr. O3-862 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-07-28 nutarimo Nr. O3-508 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-06-30 nutarimo Nr. O3-177 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ pakeitimo“, kuriais buvo koreguota nustatyta pareiškėjo šilumos kainos kintamoji dedamoji, sumažinant 2 375,1 tūkst. MWh šilumos kiekiui pagaminti reikiamą kuro kiekį nuo 229 405,2 tne iki 220 285,2 tne ir lyginamąsias kuro sąnaudas nuo 96,6 kgne/MWh iki 92,7 kgne/MWh.
2015-05-29 Pareiškėja, susipažinusi su projektu, raštu Nr. 008-10-12236 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo akto projekto“ kreipėsi į Komisiją bei atkreipė Komisijos dėmesį, kad nesutinka su projektu ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad neplaninis patikrinimas tirtais klausimais apskritai negalėjo būti pradėtas, todėl ir jo išvados bei jų pagrindu rengiami dokumentai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
2015-06-08 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė „UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo aktą“ Nr. S3-1.
2015-06-10 Komisijos Šilumos ir vandens departamento šilumos skyrius Komisijos 2015-06-18 posėdžiui pateikė pažymą Nr. O5-178 ir nutarimo „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“ projektą, kuriuose siūloma: i) pritarti 2015-06-08 neplaninio patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms; ii) neplaninio patikrinimo akte apskaičiuotas papildomai gautas pajamas įvertinti Pareiškėjos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu.
2015-06-17 Pareiškėja, susipažinusi su pažymoje Nr. O5-178 pateiktais argumentais ir skaičiavimais, raštu Nr. 008-10-13540 kreipėsi į Komisiją bei atkreipė Komisijos dėmesį, kad nesutinka su Šilumos skyriaus Neplaninio patikrinimo akte pateiktomis išvadomis dėl Ekonomaizerio atsipirkimo ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad neplaninis patikrinimas tirtais klausimais apskritai negalėjo būti pradėtas todėl ir jo išvados bei jų pagrindu rengiami dokumentai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
2016-01-29 Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-17, kuriuo nutarta konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Bendrovės šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo reikalavimų. Nutarimu dėl pažeidimų Komisija taip pat nurodė, kad savivaldybės tarybai per 30 dienų nepašalinus nustatytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Šilumos įstatymo 32 str. 9 d., įgis teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą neištaisė Komisijos pastabų dėl Sprendime nurodytų paskaičiavimų ir leido Komisijai šilumos kainų dedamąsias Pareiškėjos atžvilgiu nustatyti vienašališkai Valstybinei kainų ir energetikos komisijos 2016-03-10 Nutarimu Nr. O3-64.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų, kuriais nustatytos pareiškėjos šilumos kainų dedamosios, teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius susijusius su šilumos ūkio valstybiniu valdymu, šilumos ūkio subjektų veikla, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas, taip pat ginčo santykiams aktualūs Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140,
Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. 1 p. numato, kad Savivaldybių tarybos vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika nustato šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainų dedamąsias, atsižvelgdama į Komisijos nustatytas šilumos bazines kainas. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias, lygias šilumos bazinių kainų dedamosioms. Komisijos vienašališkai nustatytos šilumos kainų dedamosios skelbiamos viešai ir taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 9 d. įtvirtina, kad savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas 2015-09-23 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo paskirstytos apskaičiuotos papildomai gautos 430 400 Eur pajamos, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh, yra tarpinis sprendimas, nustatantis šilumos kainos dedamąsias. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos sprendimas dėl šilumos kainos dedamųjų privalo būti patikrintas ir patvirtintas Komisijos sprendimu, todėl pats savaime teisių ir pareigų pareiškėjai nesukelia. Vertinant šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūrą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo savaime nesukelia pareiškėjai teisių bei pareigų, tol, kol Komisija konstatuoja, kad savivaldybės priimtas sprendimas priimtas nenustačius Metodikos nuostatų pažeidimų. Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų procese galutinis sprendimas yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas. Toks nutarimas sukelia teisines pasekmes, laikytinas individualiu teisės aktu, kuris gali būti skundžiamas teismine tvarka (žr. 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1344/2010, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3092/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išreiškęs poziciją, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Savo ruožtu administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Vilniaus savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimas laikytinas tarpiniu sprendimu, savaime nesukeliančiu teisinių padarinių pareiškėjui, ginčas dėl šio sprendimo panaikinimo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teismas daro išvadą, kad byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“, nutrauktina.
Dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 1, 2, 3, 4, 6 punktus, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64.
Teismas pažymi, kad pareiškėja trečiuoju bei ketvirtuoju savo reikalavimu prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 1, 2, 3, 4, 6 punktus bei panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo pareiškėjos reikalavimo apimtis patenka į ketvirtąjį pareiškėjos reikalavimą, teismas pasisakys dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti visą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64.
Nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas šiuo atveju taip pat apsiribos vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijami nutarimai neteisėti, nes juos priimant buvo naudojami nepagrįsti duomenys, individualūs teisės aktai, esantys nutarimų pagrindu yra neteisėti, nutarimai nepagrįsti taikytinomis teisės aktų normomis, be to, nutarimai pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą, nes Komisija nesuderinusi su pareiškėja Ekonomaizerio investicinio projekto neturėjo teisės atlikti neplaninio patikrinimo ir tokiu būdu veikė už savo kompetencijos ribų (ultra vires). Teismo vertinimu, siekiant išsiaiškinti ginčijamų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti ar Komisija apskritai turėjo teisę atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą, ar toks neplaninis patikrinimas ir šilumos kainos dedamųjų nustatymas atitiko reikalavimus, nustatytus šilumos kainą reglamentuojančiuose teisės aktuose, taip pat ar ginčijami nutarimai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.
Vadovaujantis Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Aprašo 15 punktas numato, jog neplaninis patikrinimas atliekamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, esant komisijos įgalioto darbuotojo teikimui. Neplaninio patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas.
Aprašo 19 punktas numato, jog neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą atlikti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (19.1. p.); turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl energetikos įmonės reguliuojamos veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (19.2. p.); siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai (19.3. p.). Gautas asmens anoniminis skundas dėl konkretaus ūkio subjekto veikos, tai yra veikimo ar neveikimo, gali būti laikomas pagrindu atlikti neplaninį patikrinimą tik tuo atveju, jeigu Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas priima sprendimą dėl asmens anoniminio skundo nagrinėjimo (Aprašo 20 p.). Neplaninis patikrinimas atliekamas ir tais atvejais, kai jo pagrindą nustato įstatymas ar kitas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas (Aprašo 21 p.).
Pareiškėja teigia, kad, remiantis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Komisijai priėmus sprendimą nederinti įmonės pateiktos investicijos, Komisija netenka teisės peržiūrėti atitinkamos energetikos įmonės valstybės reguliuojamų kainų. Nagrinėjamos bylos atveju Komisijos 2015-06-08 UAB „Vilniaus energija“ neplaninio patikrinimo aktas buvo priimtas remiantis Komisijos pirmininko 2014-11-06 įsakymu Nr. O1-81 „Dėl UAB Vilniaus energija neplaninio patikrinimo. Nurodytas įsakymas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 str. 2 d., 13 d., 32 str. 2 d., Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 10.3. punktu, Šilumos kainų nustatymo metodika, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas, Komisijai suteikta kompetencija kontroliuoti subjektų, kuriems išduota šilumos tiekimo licencija, veiklą, prižiūrėti kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų.
Atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją bei nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju Komisija turėjo teisę atlikti neplaninį patikrinimą, vadovaudamasi jai suteikta kompetencija kontroliuoti šilumos tiekimo licencijas turinčių asmenų veiklą. Lietuvos energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nuostata neturėtų būti aiškinama, kaip užkertanti kelią prižiūrėti šilumos kainas, susidarius situacijai, kai Komisija atsisako derinti atitinkamą investicinį projektą. Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija 2010-02-19 nutarimu Nr. 03-28 suderino bendrovės 2009-2013 m. investicijas, be investicijos „E-2 kondensacinio ekonomaizerio įrengimas“ (27 123 tukst. Lt), t. y. į suderintą investicijų projektą neįtraukdama pareiškėjo ekonomaizerio įrengimo. Todėl susidariusi situacija negali būti aiškintina taip, kad Komisija atsisakė savo teisės prižiūrėti pareiškėjos šilumos kainas, nes atsisakė investicinį projektą įtraukti į 2009-2013 investicijų planą. Priešingai, Komisijai, kaip valstybiniam ekonominiam reguliuotojui tenka pareiga mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Priešingas Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nuostatos aiškinimas, prieštarautų tiek Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 5 p., tiek pačios Komisijos, kaip kontrolės institucijos kompetencijos esmei. Todėl teismas daro išvadą, kad Komisija atlikdama pareiškėjos neplaninį patikrinimą savo kompetencijos ribų neperžengė, individualūs teisės aktai, esantys ginčijamų 2016-01-29 bei 2016-03-10 nutarimų pagrindu priimti atsižvelgiant į Komisijai teisės aktuose suteiktas teises.
Teismas pažymi, kad vertinant ginčijamų 2016-01-29 bei 2016-03-10 nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą taip pat tikrintina ar nutarimai priimti nepažeidžiant jų priėmimo procedūrų. Kaip minėta, Savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti šilumos kainų dedamąsias įtvirtina Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. 1 p., kuris numato, kad Savivaldybių tarybos vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir Šilumos kainų nustatymo metodika nustato šilumos kainų dedamąsias kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Savivaldybės tarybai nustačius šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjui, nustatytos šilumos kainos pateikiamos patvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 9 d.). Komisija, įvertinusi savivaldybės tarybos sprendimą dėl šilumos kainos dedamųjų, nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
Nagrinėjamos bylos atveju 2015-09-23 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kuriuo nuspręsta paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui Komisijos 2015-06-19 nutarimu Nr. O3-375 patvirtintas UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo 2015-06-08 akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas 430 400 Eur pajamas, mažinant šilumos kainą 0,02 ct/kWh. Įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, Komisija 2016-01-29 priėmė nutarimą Nr. O3-17, kuriuo konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Bendrovės šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Komisija Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nustatė 30 dienų pašalinti nustatytus Metodikos pažeidimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai per nustatytą terminą neištaisius Komisijos nustatytų Metodikos pažeidimų, Komisija įgijo teisę šilumos kainų dedamąsias Pareiškėjos atžvilgiu nustatyti vienašališkai, todėl šiuos veiksmus įgyvendino Valstybinei kainų ir energetikos komisijos 2016-03-10 Nutarimu Nr. O3-64. Atsižvelgiant į nurodytą faktinę situaciją, darytina išvada, kad šilumos kainų nustatymo procedūros ginčijamais 2016-01-29 bei 2016-03-10 nutarimais nebuvo pažeistos bei atitiko Šilumos ūkio įstatyme nustatytus procedūrinius reikalavimus.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad priimant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Valstybinė kainų ir energetikos komisija priimdama ginčijamus nutarimus veikė savo kompetencijos ribose, nutarimų priėmimo procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 bei 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimo Nr. O3-17 bei 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., 101 str.,
nusprendė:
administracinę bylą Nr. eI-4505-281/2016 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-09-23 sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nutraukti.
Pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-29 nutarimą Nr. O3-17 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų dedamųjų“, panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimo Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2, 3, 4, 6 punktus bei panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-10 nutarimą Nr. O3-64 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.