- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- AS-822-90-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. rašte Nr. (1.23.)-7R-5473 atsisakymas pakeisti Suėmimo vykdymo įstatymą ir parengti Seimui atskirą politinių kalinių ir kriminalinių kalinių kalinimo, izoliavimo tvarką bei reikalavimus yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją dalinai pakeisti 2009 m. liepos 14 d. raštą Nr. (1.23)-7R-5473 ir parengti Seimui Suėmimo įstatymo pakeitimą kartu su Baudžiamojo kodekso (toliau BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) pakeitimais, atribojant politinius nusikaltimus nuo kriminalinių nusikaltimų bei nustatant atskirą politinių nuo kriminalinių kalinių kalinimo, izoliavimo tvarką bei reikalavimus ir atliekant BK reformą, baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus perkvalifikuojant į administracinius teisės pažeidimus.
Skunde (b. l. 2 – 3) paaiškino, kad atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne tik dėl Suėmimo vykdymo įstatyme numatytos suimtųjų ir nuteistųjų kalinimo ir izoliavimo tvarkos pakeitimo, bet ir tuo pačiu dėl BK ir ATPK pakeitimo. Mano, kad yra pagrindas pakeisti BK ir Suėmimo vykdymo įstatymą aiškiai įvardijant politinius nusikaltimus ir juos atskiriant nuo kriminalinių nusikaltimų bei nustatyti atskirą politinių kalinių ir kriminalių kalinių kalinimo ir izoliavimo tvarką bei reikalavimus. Teismai pagal Konstituciją yra viena iš politinės valdžios įgyvendinimo formų ir bet kurie Lietuvos piliečių veiksmai, nukreipti prieš juos, turi būti pripažinti ir vertinami kaip politiniai, už kuriuos turi būti nustatyta politinė atsakomybė bei atskira kalinimo, izoliavimo tvarka ir reikalavimai. Rusijoje šiuo metu yra vykdoma baudžiamosios teisės reforma, pagal kurią visi nusižengimai ir nesunkūs nusikaltimai, tame tarpe ir nepagarba teismui (LR BK 232 str.), už kuriuos numatyta ne didesnė kaip 2 metų laisvės atėmimo bausmė, yra traktuotini kaip administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą numatyta griežčiausia bausmė - privalomieji viešieji darbai. Todėl yra pagrindas pakeisti BK, ATPK ir Suėmimo vykdymo įstatymą, panaikinant baudžiamąją atsakomybę už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius iki 2 metų laisvės atėmimu baudžiamus politinius ir kriminalinius nusikaltimus, perkvalifikuojant juos į administracinius teisės pažeidimus, o likusius nepanaikintus nuo 3 metų ir daugiau laisvės atėmimu baudžiamus politinius ir kriminalinius nusikaltimus aiškiai atriboti vienus nuo kitų ir tuo pačiu nustatyti atskirą politinių ir kriminalinių kalinių kalinimo ir izoliavimo tvarką bei reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2009 m. birželio 16 d. gavo iš Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto persiųstą A. B. 2009 m. gegužės 7 d. skundą (b. l. 35), kuriame jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra įteisinęs politinio kalinio statuso ir tuo pačiu nėra nustatęs politinių kalinių kalinimo tvarkos, prašė tai kuo skubiau padaryti; reikalavo priimti viešai paskelbtą amnestijos įstatymą ir Lietuvos 1000-mečio proga paleisti visus politinius kalinius; prašė pranešti, kada bus priimtas amnestijos įstatymas ir atsiųsti numatomo priimti šio įstatymo projekto kopiją.
Teismas nustatė, kad skundžiamas aktas (Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. raštas) iš esmės yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas (pareiškėjo 2009 m. gegužės 7 d. skunde prašomų atlikti veiksmų – nustatyti atskirą politinių kalinių kalinimo tvarką, priimti įstatymą dėl amnestijos – ministerija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją neatlieka). Todėl Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. raštas Nr. (1.23.)-7R-5473 negali būti laikomas administraciniu aktu, kuris A. B. sukelia kokias nors teisines pasekmes. Todėl bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją dalinai pakeisti informacinio pobūdžio 2009 m. liepos 14 d. raštą Nr. (1.23)-7R-5473 nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pažymėjo, kad pripažinimas, kad Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. rašte Nr. (1.23)-7R-5473 atsisakymas pakeisti Suėmimo vykdymo įstatymą ir parengti Seimui atskirą politinių kalinių ir kriminalinių kalinių kalinimo, izoliavimo tvarką bei reikalavimus yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio. Teismas pažymėjo, kad patenkinus tokį reikalavimą, A. B. teisės nebūtų apgintos. Kadangi reikalavimai, kuriais prašoma konstatuoti tam tikrą padėtį, administraciniuose teismuose nenagrinėtini, todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 7 d. skunde neprašė parengti Seimui Suėmimo įstatymo pakeitimą kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) pakeitimais, atribojant politinius nusikaltimus nuo kriminalinių nusikaltimų bei nustatant atskirą politinių nuo kriminalinių kalinių kalinimo, izoliavimo tvarką bei reikalavimus ir atliekant Lietuvos Respublikos BK reformą, baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus perkvalifikuojant į administracinius teisės pažeidimus, todėl, teismo vertinimu, tai yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodytas pirminiame skunde, o esant tokiai situacijai (nesant atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus), tai taip pat yra pagrindas nutraukti bylą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 1 p. nuostatas.
III.
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartyje netinkamai taikomos ir aiškinamos ABTĮ 5, 37, 52, 88 straipsnių, 101 straipsnio l dalies l punkto nuostatos, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio, 30 straipsnio l dalies nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnį, kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką, o pagal 30 straipsnį asmuo,kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Lietuvos Konstitucija garantuoja žmogaus teisę į gyvybę, laisvės ir asmens neliečiamumą, teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti. Todėl pažeidus ir suvaržius pareiškėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuotas teises ir laisves ir tokiu būdu kėsinantis į konstitucinę santvarką, skundu buvo kreiptasi į atsakovą Teisingumo ministeriją siekiant nutraukti pareiškėjo teisių ir laisvių pažeidinėjimą ir pakeisti jo teises ir laisves, suteikiant jam politinio kalinio statusą ir nustatant politinių kalinių kalinimo tvarką atskirai nuo kriminalinių kalinių ir kt. Atsakovas skundžiamame rašte priėmė sprendimą nekeisti pareiškėjo teisių ir pareigų ir pažeidė pareiškėjo interesus, todėl atsakovo raštas jam sukėlė teisines pasekmes. Siekiant apginti atsakovo sprendimu pažeistas teises ir buvo kreiptasi į teismą.
2. Nutartimi nutraukiant bylą buvo netinkamai taikomas ir aiškinamas ABTĮ 88 straipsnio nuostatos, nes pagal šį įstatymą reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą ir tuo pačiu rašto dalį yra nagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad pažeidimų faktai yra nenustatyti ir neįrodyti, o pažeidimo faktai nesiejami su pareiškėjo teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.Todėl patenkinus reikalavimus pareiškėjo teisės nebūtų apgintos. Pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas administracinis teismas, panaikinęs skundžiamą sprendimą ar aktą (jo dalį) turi teisę įpareigoti administravimo subjektą tiek pašalinti padarytą pažeidimą, tiek įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, kas atitinka mano skundo reikalavimus ir įrodo, jog skundas yra nagrinėtinas administraciniame teisme iš esmės. Be to, buvo pažeista ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį, konstatuojant, kad naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodytas pirminiame skunde, yra teisinis pagrindas nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio l dalies pagrindu.
3. 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo 2009 m. gegužės 7 d. skunde prašomų atlikti veiksmų – nustatyti atskirą politinių kalinių kalinimo tvarką, priimti įstatymą dėl amnestijos – ministerija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją neatlieka. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 7 d. skunde neprašė parengti Seimui Suėmimo įstatymo pakeitimo kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir ATPK pakeitimais, atribojant politinius nusikaltimus nuo kriminalinių nusikaltimų bei nustatant atskirą politinių kalinių nuo kriminalinių kalinių kalinimo, izoliavimo tvarką bei reikalavimus ir atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reformą, baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkius nusikaltimus perkvalifikuojant į administracinės teisės pažeidimus. Todėl Teisingumo ministerija negalėjo nei atsisakyti atlikti veiksmus, nei jų atlikti.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali išaiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų institucijų ar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat savo iniciatyva. Pirmame 2009 m. gegužės 7 d. skundo punkte pateiktas prašymas, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra nesuprantamas, nes neaišku, dėl kokio Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, kuriame pareiškėjas dalyvavo ar jam jis buvo išsiųstas, teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Todėl, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą ar bylą nutraukti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiamas atsakovo aktas (Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. raštas) nesukelia jam teisinių pasekmių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei nutarties dalis yra neteisėta, nes, kaip minėta, tokie motyvai negali būti pagrindas bylai nutraukti.
Dėl išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, o bylos dalis dėl Teisingumo ministerijos įpareigojimo dalinai pakeisti 2009 m. liepos 14 d. raštą Nr. (1.23)-7R-5473 ir parengti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo pakeitimą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kita nutarties dalis paliktina nepakeista. Kadangi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bylos nutraukimo dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, argumentų dėl šios nutarties dalies teisėtumo nebekartos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria nutraukta administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 14 d. rašto Nr. (1.23)-7R-5473 pakeitimo, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.