Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Pas V. J. jis atvažiuodavo pabendrauti, išgerti kavos, o V. J. paprašytas likdavo pas ją nakvoti. Nagrinėjamo įvykio dieną jie abu buvo neblavūs. Pas V. J. atėjo draugas, su kuriuo ji bučiavosi. Tai pamačius jam kilo pavydas, todėl jis įsitempė ją namo, papurtė ją, numetė ją ant lovos, trenkė, tada pastūmė, po ko V. J. atsitrenkė į miegamojo lovos kampą. V. J. bandant išeiti iš miegamojo jis paėmė ją už rankos ir dar kartą delnu trenkė jai į kairę veido sritį prie akies. Po smūgio V. J. atsisėdo ant lovos ir paspaudė pavojaus mygtuką. Jam V. J. mušant pastaroji skundėsi, kad jai skauda. Po kurio laiko jis pamatė sužalojimus prie V. J. akies, kuri buvo užklijuota, taip pat V. J. buvo sulaužytas pirštas. Jis sutinka, kad šiuos sužalojimus V. J. padarė jis ir dėl to labai gailisi. Jis nori susitaikyti su V. J.. Civilinio ieškinio jis neatlygino, nes antstoliai išieško iš jo vaiko išlaikymą - jo atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) eurų, iš kurių antstoliai išieško apie 500 eurų. Jis bandys atlyginti žalą iki 2024 m. gruodžio mėn.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. Š., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d. kavinėje jis susipažino su V. J.. Po kurio laiko tarp jo ir V. J. prasidėjo artimesnė draugystė. V. J. pakviesdavo jį pas save į svečius į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau jis pastebėjo, kad V. J. telefonu bendrauja ir su kitais vyrais, kas jam nelabai patiko: jis tikėjosi, kad V. J. artimai bendrauja tik su juo, bet jis pastebėjo, kad ji bendrauja ir su kitu vyru, kuris atvažiuodavo pas ją į svečius. 2024 m. balandžio 18 d. jis atėjo pas V. J. į svečius ir jie bendravo. Jiems bendraujant V. J. telefonu pradėjo bendrauti su kitu vyru, pastarajam rašyti SMS žinutes. Jam kilo pyktis ir pavydas ir jis pradėjo V. J. stumdyti, purtyti, delnu sudavė jai per veidą. Jis tai padarė apimtas pavydo, kadangi tuo metu buvo V. J. įsimylėjęs. Po minėto konflikto V. J. paspaudė pavojaus mygtuką, kurį buvo įsirengusi. Greitai atvykęs (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnas išprašė jį iš buto. Po šio įvykio jis paskambino V. J. ir jos nuoširdžiai atsiprašė, jam V. J. atleido ir jis su ja susitaikė. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 99-102).

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad ji gyvena viena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio mėn. ji susipažino su A. Š., su kuriuo jie pradėjo artimai bendrauti ir susitikinėti. 2024 m. balandžio mėn. A. Š. stipriai pasikeitė: tapo labai pavydus, pastoviai imdavo jos telefoną ir tikrino skambučius ir žinutės. Ji gyvena viena, todėl dėl savo saugumo sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), po ko jos bute buvo sumontuota signalizacija, ji nuolat su savimi turi pagalbos mygtuką. 2024 m. balandžio 14 d. apie 08.00 val. išgirdęs, kad jai kažkas skambina, A. Š. labai supyko, pradėjo ant jos šaukti ir ją įžeidinėti, miegamajame stvėrė ją už pečių ir pradėjo ją kratyti. Ji labai išsigando ir paspaudė pagalbos mygtuką. Supratęs, kad ji iškvietė pagalbą, A. Š. išėjo iš jos namų. 2024 m. balandžio 18 d. apie 16.00 val. A. Š. iš darbo atėjo pas ją į namus, buvo visas susinervinęs. A. Š. sėdint buto svetainėje jai paskambino jos pažįstama. Išgirdęs skambutį A. Š. tapo visiškai neadekvatus, vėl pradėjo ant jos garsiai šaukti, pradėjo ją kaltinti, kad ji turi meilužius. Ji nenorėjo stebėti A. Š. neadekvataus elgesio ir paprašė jį išeiti iš jos buto. Tuomet A. Š. pradėjo ją stumdyti per pečius, pastūmė ją į miegamąjį, dėl ko ji nukrito ant lovos. Suvokusi, kad tuojau gali būti bėdų, ji norėjo kuo greičiau patekti į svetainę prie sekcijos, kur gulėjo pagalbos mygtukas. Miegamajame A. Š. suspaudęs jos dvi rankas virš alkūnių ją purtė, stipriai ją pastūmė, dėl ko ji krisdama atsitrenkė į miegamojo lovos kampą. Jai pradėjus A. Š. maldauti, kad jis išeitų iš buto, šis išėjo iš kambario ir buvo koridoriuje. Jai norint prasmukti iš miegamojo į svetainę A. Š., būdamas koridoriuje, apsisuko, neleido jai praeiti ir dešiniu delnu jai sudavė vieną smūgį į veidą, į kairės akies sritį. Nuo patirto smūgio ji nugriuvo, griūdama susilaužė dešinės rankos nykštį. Jai labai skaudėjo veidą ir rankas. Tuomet ji atsistojo, greitai stvėrė pagalbos mygtuką ir šį paspaudė. A. Š. tuo momentu dar buvo koridoriuje. Jis pamatė, kad ji paspaudė mygtuką, bet nenorėjo išeiti. Po kelių minučių atvyko įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie pradėjo skambinti į buto duris. A. Š. durų atidaryti nenorėjo. Jai liepus atidaryti buto duris, nes šias išlauš, A. Š. atidarė buto duris, po ko užėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie A. Š. iš buto išvarė. Kitą dieną pamačiusi save veidrodyje ji nuvažiavo į ligoninę, kur jai diagnozavo hematomą ir nykščio pirštikaulio lūžį. Po šio įvykio A. Š. jos atsiprašė, ji jam atleido ir su juo susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės (bylos lapai 70-73, 76-79).

6. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotoju-(duomenys neskelbtini), jis reaguoja pagal pavojaus mygtukus ar suveikus signalizacijai. 2024 m. balandžio 18 d. apie 19.35 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paspaustas pavojaus mygtukas. Jam nuvykus minėtu adresu iš pradžių durų jam niekas neatidarė, vėliau atidarė moteris, prisistačiusi buto savininke, kuri nurodė norinti iš buto išprašyti savo draugą. Bute buvo vyras, prisistatęs A., kuris geranoriškai išėjo iš minėto buto. Moteris neaiškino, kas tarp jų įvyko ir kodėl ji tą vyrą norėjo išprašyti iš buto. Kiek jis pamena, moters pirštas buvo apvyniotas servetėle (kurios rankos, jis nepamena). Bendraudamas su buto šeimininke jis nepastebėjo, kad ant jos veido būtų kokie nors akivaizdūs sužalojimai. Moteris neminėjo, kad minėtas vyras prieš ją smurtavo. Paklausta, ar reikia medikų pagalbos, moteris atsakė neigiamai. Ar minėti asmenys buvo neblaivūs, jis nežino, kadangi akivaizdžiai to nesimatė. Minėtą vyrą jis palydėjo iki lauko, po ko minėtas vyras nuėjo (bylos lapai 88-91).

7. Specialistas, apžiūrėjęs V. J. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. J. kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi mažiausiai 10 trauminių poveikių padarytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame petyje, žastuose, šlaunyse, keliuose, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir dešinėje pėdoje, dešinės plaštakos pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžis su aplinkine poodinė kraujosruva (kliniškai), kraujosruva kairės akies odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. balandžio 18 d. ir dėl piršto lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra panašus, todėl tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui (bylos lapai 31-34).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. J., T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. balandžio 18 d. apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. Š., kilus žodiniam konfliktui su V. J., pastarąją pradėjo stumdyti per pečius, dėl ko jai nukritus ant lovos suspaudė jai rankas virš alkūnių, purtė, po ko stipriai pastūmė ir V. J. atsitrenkė į miegamojo lovos kampą. V. J. bandant išeiti iš miegamojo kambario jis trenkė jai delnu į kairės pusės veidą prie akies, dėl ko V. J. nukrito ant grindų. Tokiu būdu jis V. J. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame petyje, žastuose, šlaunyse, keliuose, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir dešinėje pėdoje, dešinės plaštakos 1 piršto pamatinio pirštakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva (kliniškai), kraujosruva kairės akies odenoje, t. y. nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. A. Š. smurtaudamas nesunkiai sutrikdė V. J. sveikatą, taigi A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

10. A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas numatė šias alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

11. Spręsdamas dėl A. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Š. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. Š. neteistas (bylos lapai 128-129), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (bylos lapai 124-125), dirbantis pagal individualią veiklą (bylos lapai 132-136), taigi teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. skyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – vienerius metus, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės (duomenys neskelbtini) ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. Š. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. Š. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės (duomenys neskelbtini) ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

13. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. prašė nutraukti baudžiamąjį procesą jam susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau teismas pažymi, kad A. Š. neatlygino savo nusikalstamais veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos žalos. Nors A. Š. 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė rašytinį pasižadėjimą, kuriame nurodo su civiliniu ieškiniu sutinkąs, pasižadąs ir įsipareigojąs Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti 227,36 eurų žalą iki 2024 m. gruodžio 10 d. (bylos lapas 140), tačiau teismas pažymi, kad šis pasižadėjimas nėra patvirtintas kitos šalies, t. y. civilinės ieškovės sutikimu, nėra suderintas įmokų dydis ir kitos aplinkybės, taigi šis pasižadėjimas nevertintinas kaip BK 38 straipsnyje nurodytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, dėl ko nėra vienos iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

V. Civilinis ieškinys

14. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 227,36 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti A. Š. nusikalstama veika dėl V. J. gydymo patirtą 227,36 eurų dydžio turtinę žalą ir priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos lapai 52-57).

15. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, V. J. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 227,36 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu A. Š. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. Š. nusikalstama veika padarytos 227,36 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 227,36 eurų dydžio žalos atlyginimas ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

VI. Procesinės prievartos priemonės

16. Baudžiamojo proceso metu A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 103-106), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o netekus darbo - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės (duomenys neskelbtini) ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. Š. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o netekus darbo - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės (duomenys neskelbtini) ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant A. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 227,36 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti įpareigojimus ir (ar) draudimus kitais įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.