Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-891/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
1A-194-891/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26854-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. T.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-891/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26854-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Loretai Mariulionytei,nuteistajam A. T., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi buvo panaikintas ir paskirta galutinė 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš A. T. priteista 300 € neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. A. ir 105,70 € žalos atlyginimo Vilniaus teritorinė ligonių kasai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 6 d. 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė nukentėjusiajai E. A. į dešinę koją ir sulaužė dešinio šeivikaulio kulkšnį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 3 kartus. Taip pat teigia, kad nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta tik atsakomybę švelninanti aplinkybė. Prašo paskirtas bausmes sudėti apėmimo būdu. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu A. T. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Atsakant į skundo argumentus pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.A. T. yra nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai nustatė, kad yra viena baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pilnai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir nuoširdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau vėlesnėje proceso stadijoje kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat teigė, kad nukentėjusioji yra jo vaikystės draugė ir savo elgesį vertina itin neigiamai. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu, pagrindo nėra.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino A. T. asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų ir dėl to charakterizuotinas neigiamai. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad apeliantas veikos padarymo metu buvo teistas ne tris, o du kartus, tačiau šios faktinės aplinkybės pakeitimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nešvelnina nuteistojo padėties. Kolegija pažymi, kad A. T. yra praeityje teistas (t. 1, b. l. 66-70), trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 59-65), veikos padarymo metu buvo įtariamas padaręs kitus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. spalio 2 d. nutartimi apeliantui buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nurodant, kad jis akivaizdžiai vengė vykdyti probuojamo asmens pareigas, šaukiamas neatvykdavo į Vilniaus probacijos skyrių, niekur nedirbo, darbo biržoje neužsiregistravo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jo atžvilgiu pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai (t. 1, b. l. 165). Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia tai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. T. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki trijų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į tai, kad apeliantas charakterizuotinas neigiamai, už padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimesnę minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ir apeliantui prie 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tik iš dalies pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. taikė apeliantui palankesnes įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už padarytą nusikaltimą, prie galutinės subendrintos bausmės pridėjo tik dalį (4 mėnesius) bausmės. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo sudėti bausmes apėmimo būdu, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismas bausmes apimti gali tik jeigu yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pavojingumo ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų, todėl bausmės negali būti sudedamos apėmimo būdu.Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šio apeliacinio skundo dalykas, šiuo atveju teisėjų kolegija negali tikrinti, ar pagrįstai ir teisingai buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės ankstesniais nuosprendžiais ir to nevertins.Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė teisingą bausmę, ją švelninti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti A. T. apeliacinį skundą.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėLaureta Ulbienė