Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25380-2018 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-07-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. - 6 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. skirta 4 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta 2016-11-04), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018-05-29 apie 18:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės D. K. atžvilgiu, t. y., pastūmė, dėl ko ji parkrito ant lovos, po to rankos delnu, vieną kartą, smūgiavo per sėdmenis, tokiu būdu savo šeimos narei - sugyventinei D. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis P. J., pareiškus įtarimą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-05-29 nedirbo, todėl būdamas namuose, kartu su sugyventine D. K., gėrė stiprų alų. Namuose buvo dviese. Begeriant įvyko žodinis konfliktas, dėl ko, neatsimenu. Atsimena, kad konflikto metu D. rankos delnu sudavė per sėdmenis, gan stiprokai, vieną kartą. Iš karto po to D. telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Labai gailisi, kad savo tokiu poelgiu D. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 29-30).

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2018-05-29 kartu su savo sugyventiniu P. J. buvo namuose. Abu gėrė stiprų alų savo kambaryje. Begeriant pastebėjo, kad P. stipriai apgirto, todėl jam liepė nebegerti ir iš jo rankų paėmė alaus butelį. Atsistojęs P. ją pastūmė, ji nukrito ant lovos. Krisdama ant lovos neužsigavo ir nesusižalojo. Alaus butelio P. neatidavė, o nuėjusi į virtuvę alų išpylė į pamazgų kibirą. Tada P. rėkdamas ant jos delnu, stipriai, sudavė jai per sėdmenis - į kairę sėdmenų pusę. Ji juto skausmą, be to P. ir toliau rėkė ant jos, todėl nieko nelaukdama paskambinau pagalbos telefonu 112. P. jai daugiau nieko nedarė, jos nesužalojo, todėl į medikus ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo. P. J. jai sukėlė tik fizinį skausmą. Nors įvykio metu abu su P. buvo išgėrę, bet ji viską atsimena (b. l. 20-21).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė D. K., smurtą galintys įrodyti požymiai - ant jos kairio sėdmens paraudimas (b. l. 12-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 9-10).

P. J. alkotesteriu nustatytas 3,31 promilių girtumas, D. K. - 2,67 promilių girtumas (b. l. 15).

Kaltinamojo P. J. visiškas kaltės prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl jos pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61).

Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuria kaltinamas kaltinamasis P. J. gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Skiriant bausmę kaltinamajam P. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). P. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 52-55). Todėl jam skirtina mažesnė už vidutinę laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam P. J. mažinti prokurorės pasiūlytos laisvės apribojimo bausmės dydžio nėra pagrindo, pasiūlyto laisvės apribojimo dydis yra žymiai mažesnis už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyto laisvės apribojimo dydžio vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu laiką, kurį P. J. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2018-05-29 iki 2018-05-30 t. y. 1 parą), pakeisti į 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72(2) straipsniu skirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Išaiškinti P. J., kad nesutikdamas su paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.