- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- I-3813-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01983-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo:
1) Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. LTU-74-00000000000000000000008531 (toliau – Sprendimas).
3) Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje priimti naują sprendimą – suteikti nacionalinę vizą D (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. J., gim. (duomenys neskelbtini).
Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išreikalauti iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje išsamų paaiškinimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą D.
Mano, kad atsisakymas išduoti nacionalinę vizą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus: turi galiojantį kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti sieną (turi galiojantį pasą), pagrindė numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (verslas Lietuvos Respublikoje) ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (tai patvirtina pareiškėjo darbo sutartis sudaryta su UAB „Magna LT“). Taigi, pareiškėjas, kaip užsienio valstybės pilietis, pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – Ambasada) nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio nuostatas.
Be to, pareiškėjas nežino, kokiais pagrindais nuspręsta, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas ir gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, t. y. su sprendimo motyvais pareiškėjas nebuvo supažindintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–20).
Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos D vykti į Lietuvą gavimo, Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 7 d. (29 punktas), kelionės tikslą nurodė - darbas (21 punktas), šeimyninę padėtį - išsiskyręs (9 punktas), kviečiantis asmuo - pats R. J. (32 punktas).
2019 m. gegužės 9 d. pokalbio - interviu su konsulu metu pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti, kokias veiklas vykdo ir vykdys įmonė Lietuvoje, negalėjo paaiškinti, kokiu verslu planuoja užsiimti, nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais. Pokalbio metu teigė, jog (duomenys neskelbtini) turi savo nekilnojamojo turto agentūrą, taip pat užsiima kriptovaliutų verslu, tačiau nepateikė jokių dokumentų apie šią savo veiklą.
Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio - interviu su pareiškėju metu gautos informacijos padarė išvadą, kad informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu: 1) pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę); 2) nepateikė duomenų apie lėšų turėjimą, t. y. nepagrindė savo tikrosios finansinės padėties; 3) konsului kilo pagrįstos abejonės dėl UAB „Magna LT“ deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizos išdavimo aprašas) 70.10 punkto reikalavimui; pareiškėjas konsului nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jis sumokėjo 25 500 Eurų į UAB „Magna LT“ sąskaitą (pvz., banko išrašą iš UAB „Magna LT“ sąskaitos ar pan.); pokalbio - interviu metu negalėjo paaiškinti, kodėl įmonės veiklos pradžioje, dar įmonei net nepradėjus jokios ūkinės veiklos, buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas iki 28 000 Eur, t. y. sumos, kuri nurodoma būtina vizai gauti.
Konsulas 2019 m. gegužės 21 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, o jį grindė tuo, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse numatytų atvykimo sąlygų - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymi, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunktį, trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtinto Vizų kodekso nuostatas, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Motyvuojamoji dalis
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus.
Nurodo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Informacija, kurią pareiškėjas pateikė, siekdamas pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ambasadai priimti naują sprendimą – išduoti nacionalinę vizą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. kovo 7 d. (29–30 punktai) (b. l. 21–24). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas UAB „Magna LT“ (20–21 punktai), kviečiantis asmuo pats R. J. (32 punktas).
Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 31).
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Su sprendimo motyvais pareiškėjas nebuvo supažindintas, todėl nežino, kokiais pagrindais nuspręsta, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas ir gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo aprašo nuostatos.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.
Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktį, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (78.11 papunktis). Vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis (79 punktas).
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Pažymėta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Kaip minėta, pareiškėjas Prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą UAB „Magna LT“, t. y. pareiškėjas siekė pradėti verslą ir užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas.
Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė elektroniniu parašu 2019 m. kovo 6 d. pasirašytą UAB „Magna LT“ steigimo aktą (b. l. 25–26), kuriame nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas 2 500 Eur; 2019 m. balandžio 4 d. elektroniniu parašu pasirašytus UAB „Magna LT“ įstatus (b. l. 27–28), kuriuose nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas 28 000 Lt. Tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 28 000 Eur ir tai, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizos išdavimo aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „Magna LT“ įregistruota 2019 m. kovo 8 d. (b. l. 5–6), o tai patvirtina, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunkčio reikalavimo dėl bendrovės įsteigimo ne anksčiau kaip prieš metus iki pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos.
Pareiškėjas taip pat pateikė 2019 m. kovo 12 d. vienintelio akcininko R. J. sprendimą, kuriuo pastarasis nutarė nuo 2019 m. kovo 12 d. save paskirti direktoriumi (b. l. 32); 2019 m. kovo 12 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tarp UAB „Novitus LT“ ir R. J. (b. l. 33); 2019 m. kovo 27 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1 (b. l. 34); 2019 m. kovo 27 d. UAB „Magna LT“ pinigų priėmimo kvitą serija MGN Nr.02 (b. l. 36), kuriame nurodyta, kad mokėtojas akcininkas R. J. pagal 2019 m. kovo 27 d. UAB „Magna LT“ akcijų pasirašymo sutartį sumokėjo 25 500 Eur, o pinigus priėmė „kasininkas“ - R. J.. Pažymėtina, kad pagal šį pinigų priėmimo kvitą, pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. grynais pinigais į UAB „Magna LT“ kasą sumokėjo 25 500 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu pareiškėjas buvo Lietuvoje. Be to, šį pinigų priėmimo kvitą pasirašė pareiškėjas, kaip vienintelis AB „Magna LT“ akcininkas ir kasininkas, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse nustatytus atvejus.
Pareiškėjas taip pat pateikė viešbučio Kudirkos g. 20, Vilniuje rezervavimo dokumentą (nuo 2019 m. gegužės 31 iki 2019 m. birželio 7 d.); 2019 m. kovo 27 d. darbo sutartį Nr. 1 (b. l. 29–30), pasirašytą UAB „Magna LT“ direktoriaus vardu ir priimamojo į darbą vardu paties pareiškėjo, pagal kurią pareiškėjas priimamas į direktoriaus pareigas. Sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja nuo 2019 m. kovo 27 d., o direktorius pradeda dirbti nuo Lietuvos Respublikos nacionalinės D vizos išdavimo datos.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. pokalbio-interviu su konsulu metu pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti, kokias veiklas vykdo ir vykdys įmonė Lietuvoje, sakė, jog vykti į Lietuvą apsižiūrėti verslo galimybių, taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu verslu planuoja užsiimti, teigė, jog ketina plėsti savo turimą verslą, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais. Pokalbio metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) turi savo nekilnojamojo turto agentūrą, taip pat užsiima kriptovaliutų verslu, tačiau nepateikė jokių dokumentų apie šią veiklą. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio-interviu su pareiškėju gautos informacijos padarė išvadą, kad ši informacija yra nepatikima, o, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu.
Pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovės atsiliepimo argumentus, 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paaiškinimus (b. l. 53–54), kad (duomenys neskelbtini) aktyviai užsiima verslu, yra sudaręs partnerystės sutartį pavadinimu „AlcioneVentures“ su partneriu (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdo įvairią finansų ir nekilnojamojo turto plėtrą, teikia finansines ir prekybos konsultacijas didelių investicijų klientams, yra įsteigę internetinę platformą www.nsemoney.com, o tai yra paslauga aktyviems prekybininkams, norintiems reguliariai gauti (duomenys neskelbtini) akcijų, indeksų ir ateities sandorių signalus apie galimas kainos korekcijas. Pareiškėjo įsteigta UAB „Magna LT“ veiks kaip pagrindinė įmonė, patronuojanti įmonė jau veikiančių verslų (duomenys neskelbtini), toliau plėtojanti ir plečianti kriptovaliutų prekybos priemones Europoje. Lietuvoje taip pat numatoma prekiauti ir ekologiškais aliejų produktais iš Indijos, Šri Lankos, vykdant tolimesnį eksportą į kitas Europos Sąjungos šalis. Paaiškinimų prieduose pareiškėjas nurodo, kad pateikia dokumentus dėl mokesčių grąžinimo deklaracijos, šeimyninės padėties, asmeninės banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra finansiškai aktyvus, išrašą apie nekilnojamojo turto nuosavybę (duomenys neskelbtini) bei UAB „Magna LT“ verslo planą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodomi ir pateikti dokumentai surašyti užsienio kalba (b. l. 56–111). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui iki teismo posėdžio 2019 m. rugsėjo 24 d. 13:10 val. pateikti dokumentų, surašytų užsienio kalba vertimus į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtintus (b. l. 114). Ši nutartis pareiškėjui išsiųsta skunde nurodytu adresu korespondencijai UAB „Novitus LT“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), tačiau pareiškėjas minėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnį, administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba, o dokumentai surašyti kitomis kalbomis, turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, tačiau pareiškėjas nepateikė minėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nors teismas tokią teisę pareiškėjui išaiškino, šie dokumentai, priimant sprendimą, nevertintini. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių nepaneigė, o pareiškėjo Ambasadai teikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, priešingai, kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo teiginių realumu ir tikrumu.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nežino, kokiais pagrindais nuspręsta, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas ir gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, nes su sprendimo motyvais nebuvo supažindintas.
Kaip minėta, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Ambasada apie atsisakymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui pasirašytinai pranešė standartine forma (b. l. 31), nurodžiusi, kad vizą atsisakyta išduoti, nes užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tokia pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą forma atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai pareiškėjas deklaravo. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjo Prašymą, pateiktus dokumentus, paaiškinimus pokalbio-interviu su konsulu metu. Teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.