Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko V. Ž. (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. J. nutraukta, panaikinimo, nustatė :

A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 145 str. 6 d. buvo surašytas už tai, kad 2015 m. kovo 3 d. 128 kelyje, 28 km, patikrinimo metu, 15 val. 25 min., buvo nustatyta ir 2015 m. kovo 3 d. protokolu Nr. 223628AN bei 2015 m. kovo 3 d. svėrimo aktu Nr. 223628AN užfiksuota, kad 2015 m. kovo 3 d. G. M. individualios įmonės vairuotojas S. B. transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutu Pabradė - Alytus ir vežė medieną. 2015 m. kovo 3 d. medienos gabenimo važtaraštyje serija MED Nr. 037189 nurodyta, kad krovinio siuntėjas - VĮ „N“, gavėjas - UAB „S“, o vežėjas - G. M. individuali įmonė. Minėtame važtaraštyje nurodyta, kad medieną atidavė VĮ „N“ girininko pavaduotojas A. J.. Pareigūnams patikrinimo metu, pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis automobilių svarstyklėmis (WL 103, sumatorius EC 100 Nr. 1690, svarstyklių padai Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros sertifikatas Nr. SP-30043, patikra galioja iki 2015 m. spalio 25 d.) ir pamatavus puspriekabės atstumą tarp ašių (1,32 m) rulete (Nr. VMC-3-1530, patikros sertifikatas Nr. 1429357, patikta galioja iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė - 47,1 t, t. y. transporto priemonių junginio bendroji masė 7,1 t viršijo leistiną 40 t svorį. Varančiosios ašies apkrova - 13 t, t. y. varančiosios ašies apkrova 1,50 t viršijo leistiną 11,5 t varančiosios ašies apkrovą. Puspriekabės ašių grupės apkrovą - 26,55 t, t. y. puspriekabės ašių grupės apkrova 2,55 t viršijo leistiną 24 t ašių grupės apkrovą. Vairuotojas S. B., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2015 m. kovo 3 d. 15 val. 25 min. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. Tuo pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-891, 20 straipsnio reikalavimus, 2000 m. spalio 12 d. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII - 2032, 7 straipsnio 1 dalį, 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės“ III skyriaus 16 punkto 16.5 papunkčio, IV skyriaus 20 punkto ir IV skyriaus 19 punkto 19.2 papunkčio nuostatas. 2015 m. kovo 3 d. vairuotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 223628AN su administraciniu nurodymu, kuriuo paskirta nuobauda. VĮ „N“ girininko pavaduotojas A. J., kaip krovinius vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovas neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu transporto priemone „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė krovinį vežti. Tuo pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891, 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio reikalavimus, LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 30 punkto reikalavimus ir LR susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 7, 8 punktų reikalavimus. Tuo VĮ „N“ girininko pavaduotojas A. J. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 145 str. 6 d.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-05-21 nutarimu A. J. pagal LR ATPK 145 str. 6 d. skirta 434 eurų bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015-10-01 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant pastarojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 str. 6 d. sudėties.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-362-806/2015, kadangi nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes, pasak Institucijos, teismas netinkamai taikė teisės normas, įrodymų vertinimas nepagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Nurodo, kad 2015-03-03 kontrolės metu pateiktame 2015-03-03 medienos gabenimo važtaraštyje serija MED Nr. 037189 nurodyta, kad medienos siuntėjas – VĮ „N“, vežėjas - IĮ G. M., gavėjas – UAB „S“, o medieną atidavė girininko pavaduotojas A. J.. Bylos nagrinėjimo Inspekcijoje metu bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo prieštaravimų dėl fakto, kad minėtą važtaraštį surašė ir išdavė vežėjui būtent girininko pavaduotojas A. J. po to, kai buvo atliktas pakrautos medienos matavimas ir svorio apskaičiavimas.

Inspekcija nurodo nesutinkanti su teismo argumentu, kad G. M. IĮ priklausantis automobilis, kuris faktiškai vykdė krovinio pervežimą, gabeno ne VĮ „N“ priklausančią medieną, o UAB „S“ parduotą medieną bei, kad medienos vežėjas buvo ne VĮ „N“, kurioje dirba A. J.. Teigia, kad pateikta klaidinga faktų analizė, nurodo savąją, teigdama, kad VĮ „N“ laikoma siuntėju, o A. J. siuntėjo atsakingu asmeniu, kuris pateikė jo paties išmatuotą ir apskaičiuotą krovinį vežti ir neįsitikino, kad yra išduotas specialus leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Inspekcija taip pat nurodo, kad ATPK 145 str. numato atsakomybę ir vežėjui, ir siuntėjui.

Atsiliepimų byloje negauta.

Apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu pagal ATPK 145 str. 6 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per LR ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). LR ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. LR ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus LR ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Taigi, nepaskyrus nuobaudos per LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas A. J., data administracinio teisės pažeidimo protokole bei Inspekcijos 2015-05-21 nutarime buvo nustatyta 2015-03-03. Tokiu būdu administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2015-09-03. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas terminas būtų pratęstas, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo to padaryti.

Kaip minėta, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, t. y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nagrinėjamu atveju paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, A. J. kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014). Juo labiau, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas priimtas ir Inspekcijos skundas paduotas jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimą ir A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutartis neskundžiama.