Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. vasario 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gavusi iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento persiųstą nagrinėti pareiškėjo skundą „Dėl pažeistų teisių gynimo dėl galimai įvykdytų savavališkų statybų“ dėl galimai įrengtos ir eksploatuojamos vaikų žaidimo aikštelės ant daugiabučio namo antro aukšto stogo (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi įstatymo nuostatais ir jai priskirtais įgaliojimais 2022 m. gegužės 2 d. atliko šio daugiabučio gyvenamojo namo naudojimo priežiūrą, kurios tikslas nustatyti, ar tinkamai vykdoma statinio techninė priežiūra. Patikrinime dalyvavo už pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimą, valdymą ir priežiūrą atsakingo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ atstovas. Patikrinimo metu buvo vertinami pateikti statinio techninės priežiūros dokumentai bei pastatas apžiūrėtas vietoje. Taip pat patikrinimo metu buvo apžiūrėta pastato pietinėje pusėje ant antrojo aukšto stogo, kaip nurodyta Skunde, įrengta ir eksploatuojama vaikų žaidimo aikštelė. Dalis stogo apželdinta, kita dalis dengta gumuota danga, visu stogo perimetru įrengtas metalinis atitvaras.

Nurodo, kad skundžiamu raštu iš esmės konstatuota, jog patikrinimo metu pažeidimų dėl statinio naudojimo techninės priežiūros nenustatyta ir pareiškėjas informuotas apie patikrinimo rezultatus. Savivaldybės administracijoms įstatymais priskirta atlikti statinių naudojimo priežiūrą ir jos nekompetentingos atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų.

Mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje byla pagal pareiškėjo pateiktą skundą buvo išnagrinėta iš esmės, atsižvelgta į visas skunde nurodytas aplinkybes, o priimtas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Jeigu Savivaldybės administracija būtų tyrusi ant stogo įrengtos statybos teisėtumo, projektinių sprendinių realizavimo teisėtumo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo veiksmus, kurie pagal teisinį reglamentavimą nėra priskirta savivaldybės administracijos kompetencijai, būtų viršijusi savo kompetencijos ribas ir padariusi pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (21.21)-SL2-74 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 21R2-151 (AG2-128/16-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. V. kartu su I. P. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 4400-1984-1455:9164, adresu (duomenys neskelbtini), esantis 3-iame gyvenamojo namo aukšte.

2022 m. vasario 14 d. pareiškėjas pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos „Dėl pažeistų teisių gynimo dėl galimai įvykdytų savavališkų statybų“. Skunde nurodė, jog, jo manymu, ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 3-ojo aukšto stogo neteisėtai, be statybą leidžiančio dokumento ir nukrypstant nuo parengto bei patvirtinto projekto, įrengta ir eksploatuojama vaikų žaidimo aikštelė. Pareiškėjas prašė nedelsiant imtis veiksmų, siekiant nustatyti savavališkos statybos darbus atlikusius asmenis, įpareigojant pašalinti savavališkos statybos padarinius, apie priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus prašė raštu informuoti pareiškėją.

2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2D-6248 „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją ((duomenys neskelbtini))“ (Komisijos byla Nr. AG2-128/16-2022, b. 1. 95-97) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodė, kad Statybos inspekcijos kompetencijai nėra priskiriama pastatų naudojimo priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatas pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos, Statybos inspekcija persiuntė pareiškėjo Skundą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Nagrinėjant pareiškėjo Skundą, Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė L. G., dalyvaujant statinio(-ių) techniniam prižiūrėtojui UAB „Mano būsto priežiūra“ techniniam inžinieriui A. Ž. ir UAB „Mano Būstas Baltija“ klientų atstovei L. M., 2022 m. gegužės 2 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SL5-45 (toliau - ir Patikrinimo aktas) (Komisijos byla Nr. AG2-128/16-2022, b. 1. 98-100), kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus gyvenamosios paskirties pastatą daugiabutį gyvenamą namą su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo metu apžiūrėti pastato fasadai ir vieno korpuso stogas. Taip pat patikrinimo metu buvo apžiūrėta pastato pietinėje pusėje ant antrojo aukšto stogo įrengta ir eksploatuojama vaikų žaidimo aikštelė. Patikrinimo akte nurodyta, jog dalis stogo apželdinta, kita dalis dengta gumuota danga, visu stogo perimetru įrengtas metalinis atitvaras. Pietvakariniame stogo kampe ant įrengtos medinių lentų pakylos pastatytas staliukas su integruotu suoliuku, ant guminės dangos matomi išpiešti piešiniai, jokių kitų įrenginių, skirtų vaikams ir paaugliams žaisti, nebuvo. Ant stogo galima patekti iš dviejų pastato korpusų per uždarą ir atvirą laiptinę. Ant stogo lankytojų nebuvo, tačiau pagal aukščiau nurodytus požymius padaryta išvada, jog pastato gyventojai galimai stogo terasa naudojasi.

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2022 m. gegužės 20 d. priėmė raštą Nr. (21.21)-SL2-74 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ (minėta, toliau – ir skundžiamas raštas), kuriame nurodė, kad Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus specialistė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio „Statinių naudojimo priežiūra“ 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, 2022 m. gegužės 2 d. atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūrą, kurios tikslas nustatyti ar tinkamai vykdoma statinio techninė priežiūra. Patikrinime dalyvavo už pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimą, valdymą ir priežiūrą atsakingo administratoriaus UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovas. Patikrinimo metu buvo vertinami pateikti statinio techninės priežiūros dokumentai bei pastatas apžiūrėtas vietoje. Taip pat patikrinimo metu buvo apžiūrėta pastato pietinėje pusėje ant antrojo aukšto stogo, kaip nurodyta Skunde, įrengta ir eksploatuojama vaikų žaidimo aikštelė. Atkartotos Patikrinimo akte užfiksuotos faktinės aplinkybės. Rašte nurodoma, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

2022 m. birželio 13 d. pareiškėjas skundu bei vėliau patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (21.21)-SL2-74 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo bei pateikti pareiškėjo skundo turinį atitinkantį atsakymą.

2022 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius sprendimu Nr. 21R2-(AG2-128/16-2022) pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., toliau - ir Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - ir Bendrijų įstatymas), Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - ir Reglamentas).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą, stogas priskiriamas prie bendrųjų pastato konstrukcijų ir yra pastato bendrojo naudojimo objektas. Kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Kodeksas) 4.83 straipsnio 1 dalyje, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas (Kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia - ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, - pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 straipsnio 5 dalis).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 punktas).

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybių administracijoms priskirta atlikti statinių naudojimo priežiūrą, tačiau jos nėra kompetentingos atlikti savavališkos statybos nustatymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtinta, kad statybos valstybinę priežiūrą, į kurią patenka ir statybos teisėtumo tikrinimas, atlieka Statybos inspekcija. Kaip jau anksčiau minėta, savivaldybių administracijoms tokia funkcija nėra priskirta. Atsižvelgiant į tai, jog Statybos inspekcija perdavė pareiškėjo Skundą nagrinėti atsakovei, todėl atsakovė pagal įstatymų priskirtas funkcijas, kaip statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, galėjo tik patikrinti, kaip statinio naudotojas vykdo įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad Statybos inspekcija nesiėmė realių veiksmų pažeidimams išaiškinti, nepagrįstai ir formaliai persiuntė pareiškėjo Skundą Klaipėdos miesto savivaldybei, nors pareiškėjo nurodytų pažeidimų nustatymas priskirtas būtent Statybos inspekcijos kompetencijai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė Statybos inspekcijos 2022 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 2D-6248 dėl Skundo persiuntimo atsakovei, raštas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėjas, neginčydamas Statybos inspekcijos veiksmų dėl Skundo persiuntimo nagrinėti atsakovei, nusprendė savo teises ginti skųsdamas Komisijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (21.21)-SL2-74, todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neturėjo pagrindo vertinti, ar pagrįstai Skundas buvo perduotas nagrinėti atsakovei.

Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko visiškai su skunde suformuluotu prašymu nesusijusį tyrimą ir pateikė skundo turinio neatitinkantį atsakymą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad viešojoje teisėje įtvirtintas principas, jog viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleidžiama įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 8 punktai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad projekto „Daugiabutis gyvenamasis namas su visuomeninio maitinimo, prekybos patalpomis ir požeminiu parkingu (duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir Projektas) sprendiniuose nurodyta, jog trečiame aukšte (ant antro aukšto pastato stogo) yra suprojektuota eksploatuojama terasa, kurioje numatyta vaikų žaidimo aikštelė dengta guma, apželdinta stogo danga. Projekto aiškinamojo rašto 5.4.2 punkte nurodyta: „Elementari žaidimo aikštelė vaikams ir paaugliams įrengiama ant pastato antro aukšto stogo, patekimas sprendžiamas atskira atvira laiptine. Sklype numatyta vieta ramiam poilsiui vyresnio amžiaus žmonėms.“ (Komisijos byla Nr. AG2-128/16-2022, b. 1. 66-67). Žaidimo aikštelės sprendiniai yra detalizuoti Projekto grafinėje dalyje, brėžinyje Nr. AA026-TP-1A-09 (Komisijos byla Nr. AG2-128/16-2022, b. 1. 68). Pareiškėjas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos ne tik persiunčiant jo skundą nagrinėti kitai institucijai, bet ir dėl Statybos inspekcijos veiksmų bei neveikimo dėl stogo ir ant jo įrengtos aukščiau paminėtos terasos naudojimo, teigdamas, jog neteisėtas aikštelės įrengimas pažeidžia ne tik jo šeimos privatumą, bet ir kelia grėsmę turto saugumui. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekia, jog Savivaldybės administracija atliktų minėtos terasos statybos teisėtumo, projektinių sprendinių realizavimo teisėtumo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo veiksmus, kurie pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą nėra priskirti savivaldybės administracijos kompetencijai. Šių pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų atlikimas reikštų Savivaldybės administracijos veikimą ultra vires. Kadangi Skundu pareiškėjas kėlė klausimus ir dėl Gyvenamojo namo stogo naudojimo, atsakovė savo kompetencijos srityje pagrįstai tyrė Skundo dalį tiek, kiek tai susiję su statinio naudojimo technine priežiūra. Pažymėtina ir tai, kad Komisijai teiktame patikslintame skunde ir posėdžio metu pareiškėjo kelti aspektai ne tiek dėl paties skundžiamo rašto, kiek dėl ant Gyvenamojo namo stogo esančios terasos neteisėtos statybos, taip pat kilusių padarinių pašalinimo. Kadangi tai nepateko į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, Komisija dėl šių argumentų plačiau nepasisakė.

Komisija sprendime taip pat nurodė, kad atsakovė atliko statinio naudojimo priežiūros patikrinimą laikydamasi aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui į jo Skundą atsakė 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (21.21)-SL2-74. Šiame rašte nurodyta, kad buvo atlikta statinio naudojimo priežiūra, padarytos išvados apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą. Apie visa tai pareiškėjas raštu ir buvo informuotas. Todėl teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog į pareiškėjo skundą atsakovė atsakė skundžiamu raštu savo kompetencijos ribose. Skundžiamame rašte pateikta informacija yra pakankama, išsami, aiški, pateiktas teisinis reglamentavimas dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad vien aplinkybė, jog Komisija netyrė Statybos inspekcijos netinkamo pareigų atlikimo, neužkerta šio klausimo nagrinėti teisme, kadangi nėra numatyta privaloma ikiteisminė tokio ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsakant į šį argumentą akcentuotina, kad pareiškėjas skundžia Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo iš esmės buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (21.21)-SL2-74 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Statybos inspekcijos netinkamo pareigų atlikimo yra nesusiję su šios nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, nes jie Komisijoje nebuvo nagrinėjami.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant skundžiamo atsakovės sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Jo panaikinti nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo gautą patikslintą skundą ir įvertinusi atsakovės 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (21.21)-SL2-74, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (21.21)-SL2-74. Komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 21R2-151 (AG2-128/16-2022) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų. Taigi, Komisijos sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti.

Konstatavus, kad skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (21.21)-SL2-74 yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo pareiškėjo skundą arba spręsti dėl jo persiuntimo pagal kompetenciją. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.