- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-136/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Linas Šiukšta, Vytas Milius
- Nuteistasis
- L. K., R. K., R. T.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė, Romaldas Brilius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
gynėjams advokatams Romaldui Briliui, Jolantai Savickaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Mansurui Muksinovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš L. K. nukentėjusiajai L. P. priteista 2000,32 Lt. (du tūkstančiai litų ir trisdešimt du centai) turtinei žalai atlyginti ir 28 000 Lt. (dvidešimt aštuoni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš L. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 23818,60 Lt. (dvidešimt trys tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika litų ir šešiasdešimt centų) už D. P. gydymą.
Iš R. K. ir R.T. nukentėjusiajai L. P. priteista po 1000 Lt. (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš L. K. , R. K. ir R.T. priteista po 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) valstybei už nukentėjusiajai L. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
R. K. ir R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisinti, neesant jų veikoje šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas už tai, kad, 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namų esančiame pėsčiųjų take, tyčia, dėl asmeninių paskatų, vairuojamo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, siekdamas keršto ir sumušti D. P. , parbloškė nukentėjusįjį ant žemės, o pastarajam pakilus ir pradėjus bėgti, pasivijęs, smogė smūgius beisbolo lazda ir kojomis į įvairias kūno dalis, tame tarpe smūgį beisbolo lazda į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. muštinę žaizdą galvoje, dešiniojo smilkinkaulio lūžį, sukeldamas kraujo išlają virš kietojo smegenų dangalo dešinėje pusėje, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, t.y. savo tyčiniais veiksmais – D. P. sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Be to, L. K. , R. K. ir R. T. nuteisti už tai, kad tuo pat metu t.y. 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namų esančiame pėsčiųjų take, t.y. viešoje vietoje, įžūliai ir tyčia, dėl asmeninių paskatų ir keršto, o R. K. ir R. T. padėdami L. K. , demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistųjų veika pažeidžiant viešėją tvarką pasireiškė tokiais jų veiksmais: L. K. automobiliu privažiavęs prie nukentėjusiojo D. P. jį partrenkė, po to pastarajam pakilus ir siekiant pabėgti, visi jį pasivijo ir viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdydami viešąją tvarką ir visuomenės rimtį panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, - t.y. L. K. , R. K. ir R. T. bendrai veikdami sudavė smūgius nukentėjusiajam D. P. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta D. P. sveikata, o L. K. dar smogė nukentėjusiajam smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą, sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą. Tokiu būdu nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. , tyčia,dėl asmeninių paskatų ir keršto, o R. K. ir R. T. padėdami L. K. atkeršyti, įžūliais veiksmais sumušdami viešoje vietoje D. P. ir rodydami aiškią nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė viešėją tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
R. K. ir R. T. buvo kaltinami tuo, kad sunkiai sutrikdė D. P. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., tačiau Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu R. K. ir R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisinti, nesant jų veikoje šio nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
- pripažinti L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje;
- L. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti R. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
- Tenkinti nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, priteisti solidariai iš L. K. , R. K. ir R. T. nukentėjusiajai L. P. 2000,32 Lt turtinės ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
- Tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį dėl nukentėjusiojo D. P. gydymo išlaidų atlyginimo ir priteisti solidariai iš L. K. , R. K. ir R. T. valstybinei ligonių kasai 23818,60 Lt už D. P. gydymą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai aiškiai per švelnių bausmių paskyrimo L. K. , R. K. ir R. T. , taip pat dėl civilinių ieškinių priteisimo. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino nuteistųjų ir liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis, todėl nepagrįstai L. K. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nepagrįstai R. K. bei R. T. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. Apeliantas nurodo, jog byloje surinkti objektyvūs duomenys –liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai įrodo, kad visi trys nuteistieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. P. , visi sužalojimai D. P. padaryti vienu metu. Kadangi sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą pakako vieno smūgio į galvą ir negalima konkretizuoti, kuris iš nuteistųjų tą smūgį sudavė, todėl už padarinius atsako visi smurtą panaudoję asmenys.
Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia prielaidomis, nustatant nusikalstamo elgesio motyvą – asmenines, o ne chuliganiškas paskatas. Nuteistųjų L. K. , R. K. ir R. T. atliktų veiksmų pobūdis patvirtina išvadą, kad visi trys nuteistieji suvokė, kad viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, norėdami pademonstruoti savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenį - nukentėjusįjį D. P. , tiek prieš visuomenę, sudavė smūgius kojomis ir beisbolo lazdomis į galvą nukentėjusiajam D. P. , taip sukeldami pavojų jo sveikatai ir gyvybei, numatė galinčius kilti padarinius, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta nekonkretizuota momentine tyčia. Kadangi byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie būtų vartoję smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl objektyviąja prasme visi trys nuteistieji vienodai atsakingi už veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, o subjektyviąja prasme visi trys nuteistieji vienodai kalti už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas skunde nurodo, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad visi trys nuteistieji veikė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, R. K. ir R. T. nepažinojo nukentėjusiojo D. P. , dėl nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdytas tose gatvėse esančių namų gyventojų įprastinis gyvenimas bei buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis D. P. . Prokuroro nuomone, visų trijų nuteistųjų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikaltimų požymius.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems L. K. , R. K. ir R. T. , nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatomis ir paskyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į visų trijų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nuo įvykio dienos iki dabar nukentėjusysis D. P. yra komos būsenoje ir gydytojai pasveikimo galimybių neprognozuoja, į L. K. , R. K. , R. T. asmenybes, į tai, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus visiems trims nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, didesnes už straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, todėl civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, tiek dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, anot prokuroro, turi būti priteisti solidariai iš visų trijų nuteistųjų.
Nukentėjusioji L. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. , R. T. veikas kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p., visiems trims nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes bei priteisti jai iš nuteistųjų 500000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantė skunde nurodo, jog jos sūnus – D. P. po to, kai L. K. patrenkė jį automobiliu, prarado bet kokią galimybę priešintis, jis buvo bejėgiškos būklės ir prarado bet kokią galimybę gintis, t. y. D. P. buvo sunkiai sužalotas būdamas bejėgiškos būklės, todėl L. K. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. Nukentėjusioji skunde teigia, jog R. T. ir R. K. veikė išvien su L. K. , visų trijų nuteistųjų tikslas buvo atkeršyti jos sūnui D. P. ir sunkiai jį sužaloti, visi trys nuteistieji atvyko vienu metu, visi trys atliko smurtinius veiksmus, todėl ir R. K. bei R. T. veiksmai, kaip ir L. K. , turėtų būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes L. K. , R. K. ir R. T. neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į padaryto nusikaltimo sunkumą ir kilusias pasekmes, į kitas svarbias aplinkybes, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. apeliaciniai skundai tenkinamai iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ne visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, dėl to ne visos bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.
Nustatydamas nukentėjusiajam D. P. padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį, mechanizmą, pirmosios instancijos teismas perdėm formalizuotai vertino teismo medicinos specialisto išvadas Nr. G 818/07(04) ir Nr. PG 95 – 818/07 (04), kuriose esantys faktiniai duomenys iš dalies prieštarauja liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymams. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinimas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 818/07 (04) konstatuota, kad D. P. padaryti kūno sužalojimai: muštinė žaizda galvoje, dešinio smilkinkaulio lūžis, trauminė kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo dešinėje pusėje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, nubrozdinimai dešinėje alkūnėje. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, chirurginės operacijos metu nustatyto galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusių galvos smegenų suspaudimą (t. 1, b. l.52). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. PG 95 – 818/07 (04) nurodyta, kad, vertinant D. P. kūne sužalojimus atskirai, muštinė žaizda galvoje, dešinio smilkinkaulio lūžis, trauminė kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo dešinėje pusėje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje ir galvos smegenų sumušimas sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, chirurginės operacijos metu nustatyto galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pusėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusių galvos smegenų suspaudimą. Nubrozdinimai dešinėje alkūnėje sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 56). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas teismo medicinos specialisto išvadas pateikęs specialistas J.Sakalas, kuris paaiškino, kad D. P. galvoje rastiems sužalojimams padaryti, sukėlusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, užteko vieno smūgio į galvą kietu buku daiktu, o nubrozdinimai dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek griuviminės traumos metu, atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius į alkūnės išorinį paviršių. Nubrozdinimams alkūnėje padaryti reikėjo dviejų smūgių poveikių; sužalojimai alkūnėje sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 57 – 58). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis teismo medicinos specialisto išvadomis bei specialisto paaiškinimais, konstatavo, kad D. P. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta tik dėl L. K. suduoto tiesioginio smūgio nukentėjusiajam beisbolo lazda į galvą, kiti sužalojimai sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, šie sužalojimai neturėjo įtakos sunkiam sveikatos sutrikdymui, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. ir R. T. veika nėra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – sunkiu nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja bylos įrodymų visetui, visų pirma - liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymams.
Liudytoja S.T. D. parodė, kad įvykio dieną ji vedžiojo šunį mokyklos stadione, prie (duomenys neskelbtini) namo. Pro tarpą tarp mokyklos ir baseino išbėgo vaikinas, jį vijosi kitas vaikinas su ilgu pagaliu. Vaikinas, kurį vijosi, prie mokyklos laiptų stabtelėjo ir pasuko į stadiono pusę, tuo metu iš paskos labai dideliu greičiu atvažiavo automobilis ir tiesiai trenkė į tą vaikiną, vaikinas nuo smūgio pakilo į orą ir užvirto ant automobilio kapoto, nukrito nugara į vairuotojo pusę. Tada pribėgo tas vaikinas, kuris vijosi nukentėjusįjį, jis turėjo ilgą gelsvą pagalį, vairuotojas taip pat turėjo pagalį, tik trumpesnį, panašų į beisbolo lazdą. Automobiliu partrenktas vaikinas, svirduliuodamas atsistojo, jis daugiau nebėgo. Tie du vaikinai pradėjo mušti nugriuvusį nukentėjusįjį, ilgu pagaliu mušė rankas, nugarą, smūgių buvo daug, ji nespėjo suskaičiuoti, nukentėjusysis buvo mušamas be gailesčio. Liudytojos teigimu, ji matė, kad nukentėjusįjį mušė du asmenys, tačiau aplink juos buvo pribėgę vaikų, suaugusiųjų, o ji labai arti priėjusi nebuvo. Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja S.T. D. davė parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 142 – 147). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S.T. D. atpažino R. K. , kaip asmenį, kuris 2007 m. balandžio 29 d., apie 14.00 val. Šiaulių mieste, ties Dubijos mokyklos stadionu vijosi su mediniu pagaliu vaikiną ir paskui jį, pargriuvusį mušė lazda bei spardė kojomis, taip pat liudytoja atpažino L. K. , kaip asmenį, kuris tuo pačiu metu vairavo tamsios spalvos automobilį, kuriuo partrenkė bėgantį vaikiną, o išlipęs iš automobilio mušė partrenktą vaikiną lazda bei spardė kojomis (t. 1, b. l. 136 – 138, 139 -141).
Liudytojas H. K. parodė, kad įvykio dieną būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pro langą matė takeliu bėgantį vaikiną, kurį vijosi kitas vaikinas su beisbolo lazda bei dar vienas vaikinas su medine lazda. Nukentėjusįjį mušė vaikinas su beisbolo lazda, smūgius sudavė į nugarą, galvą, kitas vaikinas, kuris turėjo medinę lazdą, užstojo bėgančiajam kelią.
Liudytojas E. L. nurodė, kad 2007 m. balandžio 29 d., būdamas savo namuose, išgirdo lauke kažką šūkaujant. Priėjęs prie lango, jis pamatė, kaip lauke trise mušė vieną vaikiną. Vienas iš mušančiųjų turėjo beisbolo lazdą. Paskui du vaikinai nuėjo, o vienas liko, dar spyrė nukentėjusiajam, tada ir trečiasis vaikinas nuėjo. Išėjęs iš namų, jis matė automobiliu per stadioną nuvažiuojančius užpuolikus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. L. atpažino R. K. , kaip asmenį, kuris 2007 m. balandžio 29 d. tarp Dainavos g. 17 ir Ežero g. 3 namų mušė gulintį ant žolės jaunuolį, t. y. kojomis spyrė į pilvą, į šoną, į galvą (t. 1, b. l. 171 – 174).
Liudytoja S. L. parodė, kad muštynių pradžios ji nematė, vyras jai pasakė, kad kieme ant žolyno po jų langais trise muša vieną vaikiną. Priėjusi prie lango, ji matė, kaip nukentėjusįjį muša trys asmenys, jie trise daužė nukentėjusiajam į galvą, pilvą, vienas iš mušančiųjų turėjo beisbolo lazdą. Vaikinai nukentėjusiajam sudavė daug smūgių, mušė negailėdami. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. L. atpažino L. K. ir R. K. , kaip asmenis, kurie prie jos buto langų mušė vieną vaikiną. R. K. liudytoja atpažino, kaip asmenį, kuris rankose turėjo beisbolo lazdą ir sudavė smūgius nukentėjusiajam į pilvą, po to abu atpažinti asmenys, t. y. L. K. ir R. K. mušė gulintį vaikiną, suduodami jam daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 163 – 168).
Liudytoja Z. Ž. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), įvykio dieną, būdama namuose, ji išgirdo lauke triukšmą, pro langą matė nuo stadiono pusės atbėgančius du jaunuolius ir trečią, kuris išlipo iš automobilio. Vaikinas, išlipęs iš automobilio, turėjo beisbolo lazdą. Liudytojos teigimu, ji matė, kaip visi trys jaunuoliai mušė vieną vaikiną, šiam ištrūkus ir bandant pabėgti, vienas iš mušančiųjų jam trenkė su beisbolo lazda per galvą.
Mažametis liudytojas D.S. Ž. , apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykio dieną, būdamas kieme, pamatė, kaip tarp (duomenys neskelbtini) namų bėgo keturi vyrai, tai buvo panašu į gaudynes - trise gaudė vieną vaikiną. Vaikinas, kurį vijosi nugriuvo ant žemės, tada visi trys besivejantys vaikinai pradėjo jį mušti kojomis, rankomis, ilgu pagaliu, panašiu į beisbolo lazdą. Mažamečio liudytojo teigimu, nukentėjusįjį mušė visi trys vaikinai, kuris mušė su lazda, tiksliai neprisimena, iš karto po įvykio geriau viską prisiminė. Mažametis liudytojas D.S. Ž. apie įvykio aplinkybes davė tokius pat parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 127 – 130). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu mažametis liudytojas D.S. Ž. atpažino L. K. , R. K. , R. T. , kaip asmenis, kurie 2007 m. balandžio 29 d. sumušė asmenį, pravarde ,,Pucius“. Su pagaliu nukentėjusįjį mušė R. T. , o R. K. ir L. K. spardė nukentėjusįjį kojomis (t. 1, b. l. 120 – 126). Papildomos apklausos metu mažametis liudytojas D.S. Ž. patikslino, kad dėl vyriškio, kuris įvykio metu turėjo pagalį, per atpažinimą jis galėjo apsirikti, liudytojas nurodė, kad vyriškis, kuris turėjo pagalį, yra R. K. (t. 1, b. l. 116).
Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadų Nr. 11 – 1656(7), 11 – 2344(07) (t. 2, b. l. 4 -14), ant D. P. sportinių kelnių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , galinės sėdynės rasti tamsiai rudi medvilnės pluoštai yra vienodi su R. T. sportinio bliuzono dominuojančiais pluoštais; ant D. P. drabužių rasta juodos spalvos plastiko mikrodalelių, vienodų su tirti pateiktų R. T. sportinių batų padų plastiku. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. T. važiavo automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ant galinės sėdynės, taip pat patvirtina, buvus R. T. kojos kontaktą su nukentėjusiojo kelnėmis, švarku, t. y. netiesiogiai patvirtina R. T. smūgių D. P. sudavimo vietą. Taip pat minėtose specialistų išvadose užfiksuota, kad ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuotojo sėdynės rasti mėlyni su violetiniu atspalviu poliesteriniai pluoštai yra vienodi su L. K. sportinių kelnių atitinkamais pluoštais; ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priekinės keleivio sėdynės ir ant R. K. sportinio švarkelio rasti juodi viskozės pluoštai yra vienodi. Šie specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo partrenktas nukentėjusysis D. P. , vairavo L. K. , o R. K. sėdėjo keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. tvirtina, kad lazdą įvykio metu turėjo tik L. K. , kuris ir sudavė smūgius lazda nukentėjusiajam į galvą, o R. K. ir R. T. tik bandė išskirti L. K. ir nukentėjusįjį D. P. , tačiau šiuos nuteistųjų teiginius paneigia įvykį mačiusių liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė, kad nukentėjusiajam D. P. smūgį į galvą sudavė tik nuteistasis L. K. ir, kad šis vienintelis smūgis sukėlė pasekmes – nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą. Įvykį mačiusių liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , D.S. Ž. parodymų analizė patvirtina, kad nukentėjusįjį D. P. mušė visi trys nuteistieji, visi trys nuteistieji sudavė daugybę smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą. Be to, kaip matyti iš liudytojų S.T. D. , H. K. parodymų, du iš nukentėjusįjį užpuolusių asmenų turėjo lazdas, nukentėjusysis buvo mušamas su dviem lazdomis. Nors nuteistasis L. K. tvirtina, kad nukentėjusiojo specialiai automobiliu nepartrenkė, tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojos S.T. D. parodymai, kuri nurodė, kad L. K. vairuojamas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, L. K. , vairuodamas automobilį tyčia partrenkė nuo nuteistųjų bėgusį D. P. . Visi šie liudytojai įvykio aplinkybes pamatė atsitiktinai, jie neturi jokio išankstinio nusistatymo nei dėl nukentėjusiojo D. P. , nei dėl nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. . Kaip matyti iš liudytojų apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, visi minėti liudytojai stengėsi sąžiningai ir kiek įmanoma tiksliau atpasakoti įvykio aplinkybes, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Nežymūs netikslumai ir prieštaravimai liudytojų parodymuose (dėl nukentėjusįjį mušusių asmenų skaičiaus, naudotų lazdų skaičiaus) paaiškinami tuo, kad liudytojai ne vienu metu pradėjo ir baigė stebėti įvykį, t. y. vieni matė užpuolimo pradžią, kiti – pabaigą, pats įvykis buvo dinamiškas, aplink buvo daug žmonių, liudytojai nusikaltimą stebėjo iš skirtingų vietų, todėl, kai kurias aplinkybes pastebėjo nevienodai.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo imtasi priemonių prieštaravimams tarp teismo medicinos specialisto išvadų ir liudytojų S.T. D. , H. K. , E. L. , S. L. , Z. Ž. , mažamečio liudytojo D.S. Ž. parodymų pašalinti, t. y. buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas J.Sakalas, teismo medicinos ekspertas R. R. . Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nebuvo pilnai atsakyta į apeliacinės instancijos teismo užduotus klausimus, kadangi dėl ,,Europašto“ kurjerių tarnybos darbo aplaidumo ekspertai negavo D. P. ligos istorijos ir rentgenogramų (t. 5, b. l. 187). Iš teismo medicinos specialisto ir teismo medicinos ekspertų paaiškinimų teisme matyti, kad teismo medicinos specialistas J.Sakalas nukentėjusįjį D. P. apžiūrėjo ligoninėje po operacijos, nukentėjusiojo galvos jis detaliai neapžiūrėjo, nes galva po operacijos buvo sutvarstyta, tvarsčių nuėmimas galėjo pakenkti nukentėjusiojo sveikatos būklei, teismo medicinos specialistas, nurodydamas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, vadovavosi medicininių dokumentų išrašais, šie išrašai, kaip paaiškino teismo medicinos ekspertas R. R. , gali būti netikslūs, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuojami tik pagrindiniai sužalojimai, didžiausias dėmesys skiriamas ne nukentėjusiojo kūno apžiūrai ir sužalojimų užfiksavimui, o ligonio sveikatos ir gyvybės gelbėjimui. Teismo medicinos specialistas J.Sakalas paaiškino, kad išvadą apie tai, jog sužalojimas, sukėlęs D. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis padarė remdamasis teorine prielaida, jog tokiam sužalojimui padaryti užtenka vieno trauminio poveikio bei, neradęs medicininiuose dokumentuose įrašų, kad trauminių poveikių ant nukentėjusiojo D. P. kūno būtų rasta daugiau. Teismo medicinos specialistas paaiškino, jog D. P. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas tiek vienu, tiek keliais trauminiais poveikiais. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad D. P. užpuolė ir mušė visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. , tame tarpe visi trys nuteistieji mušė ir į galvą – rankomis, kojomis, o L. K. ir R. K. dar ir lazdomis, prieš tai L. K. vairuojamu automobiliu D. P. partrenkus ant žemės.
Sprendžiant bendrininkų atsakomybės už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą klausimą, būtina nustatyti visų bendrininkų tyčios turinį. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo ir pan. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininkai veikė neapibrėžta nekonkretizuota netiesiogine tyčia, todėl kiekvienas atsako už savo veiksmų sukeltus padarinius, o jų bendri veiksmai vertintini tik tiek kiek jie, nusikalstamai veikdami viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, o veiksmų dalyje dėl kilusių žalingų padarinių nukentėjusiojo D. P. sveikatai, kaltininkų veiksmai atribojami, nes bylos duomenimis nustatyta, kad lemiamus sunkius sužalojimus nukentėjusiajam, smūgiuodamas beisbolo lazda į galvą smilkinio srityje padarė L. K. . Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas teorinius teisės taikymo klausimus. Neapibrėžta ir apibrėžta yra ne netiesioginės, o tiesioginės tyčios rūšys. Tyčios apibrėžtumas turi svarbia reikšmę atribojant baigtą nusikaltimą nuo pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, o bendrininkų dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltės klausimas priklauso nuo tyčios rūšies, t. y., jei užpuolimo ir smūgių sudavimo metu visi bendrininkai turėjo tiesioginę tyčią padaryti bet kokį, tame tarpe ir sunkų sveikatos sutrikdymą, visi jie yra nusikalstamos veikos - sunkaus sveikatos sutrikdymo – bendravykdytojai. Nėra būtina, kad kiekvienas iš nusikalstamos veikos bendrininkų padarytų trauminius poveikius, sukėlusius nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. K. , R. K. , R. T. D. P. mušė ir žalojo veikdami neapibrėžta tyčia, tačiau, kaip minėta, neapibrėžta tyčia yra ne netiesioginė, o tiesioginė. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. L. K. , R. K. , R. T. veiksmų pobūdis, intensyvumas, panaudoti įrankiai – nuteistieji trise užpuolė vieną nukentėjusįjį, L. K. , vairuodamas automobilį, tyčia partrenkė nuo užpuolikų bėgusį D. P. , po to visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. pasivijo atsistojusį ir bandantį pabėgti D. P. , intensyviai rankomis ir kojomis, o L. K. ir R. K. dar ir medinėmis lazdomis stipriai sumušė jau nesugebantį priešintis, gulintį ant žemės D. P. – leidžia daryti išvadą, kad kaltininkai veikė ne netiesiogine, o tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad intensyviai mušdami, tame tarpe ir medinėmis lazdomis, nukentėjusįjį, gali sukelti jam bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymus ar net mirtį ir vienodai norėjo bet kurio iš šių padarinių. Net, jei D. P. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli smūgiai į galvą, visi trys nuteistieji – L. K. , R. K. , R. T. , nepriklausomai nuo to, vieno iš jų ar visų trijų, suduoti smūgiai į galvą, buvo betarpiška sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, turi atsakyti už kilusias pasekmes, nes visi jie turėjo tyčią (tiesioginę neapibrėžtą) sužaloti (tame tarpe ir sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymą) nukentėjusįjį D. P. , visi jie buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, savo veiksmais palengvinant suduoti smūgius, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad D. P. intensyviausiai mušė L. K. , naudodamas beisbolo lazdą, tačiau ir R. K. bei R. T. veiksmai, mušant lazda, rankomis ir kojomis, net, jeigu ir nesukėlė tiesiogiai sunkaus sveikatos sutrikdymo, tai atėmė D. P. galimybę priešintis, visų trijų nuteistųjų veika sukėlė pasekmes – sunkų D. P. sveikatos sutrikdymą, kurį apėmė visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. ir R. T. tyčia, todėl visų kaltininkų veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.
Prokurorė prašo L. K. , R. K. ir R. T. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., nukentėjusioji L. P. prašo nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų) nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. nurodytą kvalifikuojančią aplinkybę tuomet, kai nustatoma, kad sunkiai sutrikdoma sveikata asmens, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę miegant arba dėl stipraus apsvaigimo. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuomet, kai sunkiai sutrikdoma sveikata nukentėjusio asmens, tapusio bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo. Kaip matyti iš D. P. padarytų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo, taip pat iš liudytojos S.T. D. parodymų, nuteistiesiems dar bemušant D. P. , šis jau nesipriešino, iš esmės buvo bejėgiškos būklės. Tačiau nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 2 p. galėtų būti kvalifikuojama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad nuteistųjų sumanymas sunkiai sutrikdyti D. P. sveikatą kilo jau po to, kai D. P. dėl nuteistųjų veiksmų tapo bejėgiškos būklės. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad L. K. ir jam padedantys R. K. bei R. T. sumanė D. P. sužaloti dar prieš nukentėjusįjį užpuolant, jie iš anksto ruošėsi užpuolimui, pasiėmė sužalojimo įrankius – lazdas, ieškojo nukentėjusiojo, turėdami tikslą jį sumušti. Šios aplinkybės (apie išankstinį pasiruošimą D. P. sužalojimui) leidžia daryti išvadą ir dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo sunkiai sutrikdant D. P. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. K. D. P. sužalojo dėl asmeninių paskatų, keršydamas dėl ankstesnio konflikto, kurio metu jį D. P. sumušė, o R. K. ir R. T. paskatos taip pat buvo asmeninės – jie siekė padėti draugui. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodyta, kad nėra neginčytinai nustatyta, jog D. P. būtų anksčiau sumušęs L. K. ar apgadinęs jo motinos automobilį, tačiau byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas L. K. aiškinimas, jog jis subjektyviai buvo įsitikinęs, kad, būtent, D. P. apgadino jo motinos automobilį, nėra paneigtas ir L. K. aiškinimas apie ankstesnes jo muštynes su D. P. , priešingai – byloje esantys įrodymai iš dalies patvirtina tokius L. K. parodymus. Nukentėjusioji L. P. parodė, kad prieš dvi dienas iki nelaimės jos sūnui D. P. buvo grasinama, buvo privažiavęs prie jos namų automobilis, pro kurio langus vaikinai grasino jos sūnui. Kas važiavo tuo automobiliu ji nežino. Jos sūnus pažinojo L. K. , bet jie buvo kažko susipykę, todėl, L. K. , keršydamas ir sumušė jos sūnų, o į pagalbą pasikvietė kitus du vaikinus – R. K. ir R. T. . Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. S. parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. buvo gautas pranešimas apie konfliktą ar muštynes prie Talšos ežero. Nuvykęs į įvykio vietą rado du vaikinus, jie stumdėsi ant žemės, tačiau vaikinai pasakė, kad pretenzijų vienas kitam neturi. Vienas iš tų vaikinų buvo nuteistasis L. K. . Nukentėjusioji L. P. patvirtino, kad jos sūnus D. P. buvo susimušęs su L. K. , tai galėjo būti 2007 m. balandžio 24 d. Liudytoja A. K. taip pat patvirtino, kad jos sūnus L. K. prieš įvykį buvo sumuštas, tai galėjo būti 2007 m. balandžio 24 d., po to tą pačią naktį buvo subraižytas jų automobilis, o naktį iš balandžio 28 d. į 29 d. automobilis buvo dar labiau subraižytas. Liudytojos teigimu, nukentėjusįjį D. P. jos sūnus L. K. pažinojo seniai, nuo D. P. jos sūnus buvo nukentėjęs, t. y. buvo sumuštas, po to nukentėjusysis subraižė jų automobilį, todėl nukentėjusysis buvo sužalotas iš keršto. Iš teismui pateiktos ir prie šios baudžiamosios bylos pridėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2007 m. balandžio 28 d. Šiaulių miesto VPK 1 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos 187 str. 1 d., t. y. dėl A. K. priklausančio automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo.
Nuteistasis neprivalo įrodyti savo nekaltumo, tame tarpe ir dėl veiką kvalifikuojančių požymių buvimo, užtenka, kad būtų sukeltos pagrįstos abejonės tokio požymio buvimu ir baudžiamojo proceso priemonėmis šios abejonės nebūtų pašalintos. L. K. aiškinimai apie keršto paskatas ne tik nėra paneigti, bet, kaip minėta, juos iš dalies patvirtina kiti bylos įrodymai, be to, ta aplinkybė, kad L. K. , R. K. ir R. T. D. P. sumušė ne atsitiktinai susitikę viešoje vietoje – stadione, - o tokiam sumušimui ruošėsi iš anksto – pasiėmė įrankius, automobiliu važinėdami ieškojo D. P. – rodo, jog jie turėjo kerštą ar kitas asmenines paskatas susidoroti su D. P. . Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo L. K. veiką dėl D. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Taip pat turi būti kvalifikuota ir R. K. bei R. T. nusikalstama veika.
Sunkiai sutrikdydami D. P. sveikatą dėl asmeninių paskatų, L. K. , R. K. ir R. T. tai padarė viešoje vietoje – mokyklos stadione – dienos metu, matant daugybei atsitiktinių žmonių, tuo pačiu jie padarė ir viešosios tvarkos pažeidimą, todėl jų veikos pagal sutaptį turi būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., nustatant, kad nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2007 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val. Šiauliuose, prie Dainavos tako 17 ir Ežero g. 3 namų esančiame pėsčiųjų take - viešoje vietoje, R. K. ir R. T. , veikdami kartu su L. K. , tyčia, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutrikdydami minėtose gatvėse esančių namų gyventojų įprastinį gyvenimą bei dėl asmeninių paskatų panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. P. , t. y. L. K. vairuojant automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir jo priekiu trenkus D. P. į kojas, po ko jam nugriuvus ant žemės ir atsistojus bandant pabėgti, L. K. , R. K. , R. T. bendrais veiksmais sudavė smūgius kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam D. P. į galvos sritį, tuo padarydami D. P. muštinę žaizdą galvoje, dešiniojo smilkinkaulio lūžį, trauminę kraujo išlają virš kietojo smegenų dangalo dešinėje pusėje, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, t. y. padarė D. P. sunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Prokuroro apeliaciniame skunde yra prašoma pripažinti nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe. Veika, padaryta bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. Įstatymų leidėjas nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupe, laiko pavojingesne nei vieno asmens padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kadangi nusikalstama veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, nusikalstamiems tikslams pasiekti suvienijamos dviejų ar daugiau asmenų pastangos, tai neretai sudaro galimybes padaryti pavojingesnes, sunkesnes nusikalstamas veikas, kurių vienas žmogus nepajėgtų padaryti, sukelti sunkesnius nusikalstamus padarinius. Teismas, nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsižvelgdamas į faktinį asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį, neteisėto jo elgesio įtaką nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems padariniams. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam D. P. buvo padarytas visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. , R. T. bendrais veiksmais, visi trys nuteistieji aktyviais veiksmais realizavo objektyviąją bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties pusę, nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą apėmė visų trijų nuteistųjų tyčia, t. y. L. K. , R. K. ir R. T. buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai. Šios aplinkybės rodo, kad bendrais nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. veiksmais buvo lengviau padaryti suplanuotą nusikaltimą, t. y. palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, sukelti sunkesnes pasekmes. Įvertinus kiekvieno iš nuteistųjų faktinį dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį, nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe, pripažintinas L. K. , R. K. ir R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. K. , netinkamai įvertino konkrečias bylos aplinkybes, taip pat netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, bei paskyrė L. K. per švelnią bausmę. Bausmės skyrimo klausimas turi būti išspręstas ir R. K. bei R. T. , pripažinus juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
L. K. , R. K. ir R. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kuris išreiškia konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių pavojingumą bei leidžia atskirti vieną nuo kitos pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuojamas veikas, matyti, kad nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. padaryta nusikalstama veika, sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. P. sveikatą, yra žymiai pavojingesnė už kitus tos pačios rūšies nusikaltimus, t. y. padarytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas, pagal sukeltus padarinius, yra artimas sunkesnei nusikalstamai veikai - gyvybės atėmimui. D. P. sveikata sutrikdyta itin sunkiai –D. P. nustatyti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, vidinė hidrocefalija, vegetacinė koma, tikimybės, kad D. P. pasveiks, nėra. Fizine prasme nuteistieji L. K. , R. K. ir R. T. neatėmė gyvybės nukentėjusiajam, tačiau nuteistųjų veiksmai sukėlė neatstatomas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis D. P. prarado savo socialinę esybę.
L. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimų padarymo mokėsi ir dirbo, charakterizuojamas teigiamai, jo artimieji ėmėsi priemonių, kad būtų atlyginta nukentėjusiajai L. P. padaryta turtinė žala. R. K. ir R. T. praeityje teisti po penkis kartus, teistumai neišnykę, daugybę kartų bausti administracine tvarka, R. K. ir R. T. niekur nedirbo. Byloje nenustatyta nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, visiems trims nuteistiesiems turi būti paskirtos bausmės ne žemesnės negu baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana. Nuteistajam L. K. , kuris praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, tačiau buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir itin aktyvus vykdytojas, skirtina laisvės atėmimo bausmė, viršijanti straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį, tačiau švelnesnė negu po penkis kartus teistiems ir turintiems neišnykusį teisumą, R. K. ir R. T. .
Nukentėjusioji L. P. byloje pareiškė 500000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajai iš nuteistųjų 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prokuroro ir nukentėjusiosios L. P. apeliaciniuose skunduose prašoma nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilnai, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jai 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei teismų praktiką nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese gali būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, o kitas fizinis asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Tačiau tuo atveju, kai dėl nukentėjusiojo fizinės ar psichinės negalios nukentėjusiojo tėvas, motina, sutuoktinis patiria išskirtinio pobūdžio kančias, šie asmenys turi teisę į kompensaciją. Nukentėjusysis D. P. nuo pat sužalojimo momento yra be sąmonės, komos būklėje, visiškai nereaguoja į aplinką, nuo sužalojimo dienos iki dabar nėra jokio D. P. būklės pagerėjimo, D. P. yra pasmerktas vegetavimui, negyvena pilnaverčio gyvenimo ir pagal gydytojų prognozes jis niekada nepabus iš komos būklės. D. P. dėl patirtų sužalojimų yra pripažintas neįgaliu, jam nustatytas 100 procentų prarastas darbingumas bei nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Esant tokioms aplinkybėms, nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo motina L. P. , kuri rūpinasi savo neįgaliu, komos būklėje esančiu, sūnumi, dėl tokios situacijos patiria didelę moralinę žalą bei išskirtines kančias, todėl yra teisinis pagrindas teigti, jog L. P. turi teisę į kompensaciją. Nustatant nukentėjusiosios L. P. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais, į nuteistųjų turtinę padėtį, jų jauną amžių bei galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad D. P. gyvybė neatimta, jo paties vardu yra pareikštas savarankiškas civilinis ieškinys byloje, kurį išnagrinėjus, jam bus atitinkamai priteistas materialinis atlygis už patiriamas kančias. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktikoje taikomus tokios žalos atlyginimo dydžius, nukentėjusiajai L. P. priteistina 90000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Sunkus sveikatos sutrikdymas D. P. buvo padarytas nusikalstamais visų trijų nuteistųjų – L. K. , R. K. , R. T. veiksmais, todėl visi nuteistieji privalo atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 – 4 p., 329 str. 2 p.
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. ir R. T. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
- R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
- R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti R. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti L. K. , R. K. , R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe.
L. K. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. skirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Iš nuteistųjų L. K. , R. K. , R. T. solidariai priteisti nukentėjusiajai L. P. 90000 (devyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.