- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- 1-45-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37173-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- P. J.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajam A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis pagal verslo liudijimą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. J. 2016 m. rugpjūčio 6 d. apie 23.17 val. (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelėje vykusios kaimo šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veidą, nuo ko šis aukštielninkas griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į betoninę aikštelės grindinio plytelę, tuo jam padarė trauminę galvos smegenų ligą, ūmų periodą, vidutinio sunkumo formos komocinį sindromą, trauminę subarachnoidinę hemoragiją, kaukolės bazės ir skliautų lūžimus okcipitaliai ir speninėje ataugoje, minkštųjų audinių hematomą kairėje okcipitalinėje srityje, taip dėl kaukolės pamato lūžimo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. K. ir tuo padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su T. L. buvo kaimo bendruomenės šventėje. Jis buvo neblaivus. Šokdamas pamatė, kad iki tol nepažįstamas nukentėjusysis A. K. sugriebęs rankomis už drabužių T. L., pastūmė. Jam pasirodė, kad A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl priėjęs prie pastarojo, atitraukė nuo T. L. į šalį ir dešine ranka (kumščiu ar delnu) smogė į kairįjį žandą. Nukentėjusysis nugriuvo ir nebesikėlė, todėl jis pasišalino iš įvykio vietos. Smūgį sudavė todėl, kad nukentėjusysis nustotų kabinėtis prie jo draugo. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino padarytą nukentėjusiajam materialinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu P. J. parodė, kad jo draugą, su kuriuo atėjo į šventę, už drabužių laikė du nepažįstami asmenys. Tada jis įsikišo tarp šių asmenų, juos skyrė ir vienam nepažįstamam asmeniui, kuris laikė jo draugą, rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą ( 2 t., b. l. 25- 26).
Vėlesnėje apklausoje kaltinamasis P. J. parodė, jog bešokdamas šventėje pamatė, kad nepažįstamas vyriškis sugriebęs abejomis rankomis T. L. už drabužių, pastūmė. Paskui tas vyriškis vėl priėjo prie T. L. ir vėl jį pastūmė. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas ir kodėl tas vyriškis pradėjo stumdyti T. L. nežino, nes pačio įvykio pradžios nematė. Kai tas vyriškis pastūmė T. L. antrą ar trečią kartą, tai jis pribėgo prie šio vyriškio ir jį atitraukė nuo T., atstumdamas ranka. Minėtas vyriškis dar jam kažką pasakė, todėl jis dešine ranka sudavė vieną smūgį į veidą, pataikydamas į kairįjį žandą. Sudavus smūgį, vyriškis pargriuvo. Smūgį šiam vyriškiui sudavė todėl, kad nustotų kabinėtis prie jo draugo, tačiau sužaloti tikrai nenorėjo. Tada prasidėjo sujudimas, į tą vietą subėgo nemažai žmonių, todėl jis su T. L. greitai iš ten pasitraukė į šoną ( 2 t., b. l. 30- 31).
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad į vykusią kaimo šventę jis atėjo būdamas neblaivus. Jis su niekuo nekonfliktavo, nesistumdė. Netikėtai pajuto smūgį į veidą ir prarado sąmonę. Todėl įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Kaltinamasis jo atsiprašė ir atlygino materialinę žalą bei neturtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam kažkas sudavė smūgį į galvą ar veidą ir kas vyko toliau neprisimena, nes prarado sąmonę. Pabudo tik kai buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam nustatė kaukolės lūžimą, buvo trūkęs kairės ausies būgnelis (1 t., b. l. 37). Pastarasis vėlesnės apklausos metu parodė, kad šventei einant į pabaigą, būdamas kartu su T. K. ir L. J., pajuto stiprų smūgį į kairę veido pusę, nuo ko pargriuvo aukštielninkas ir pakaušiu trenkėsi į aikštelės dangą. Kas vyko po to, jis neatsimena, kadangi prarado sąmonę. Kas, kuo ir kodėl sudavė jam smūgį, nežino, kadangi nematė, nes viskas įvyko staiga, jam stovint minioje. Tik iš artimųjų sužinojo, kad jį sužalojo nepažįstamas vyriškis, suduodamas vieną smūgį į veidą. P. J. nepažįsta ( 1 t., b. l. 39- 40).
Nukentėjusysis A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą (duomenys neskelbtini), bendruomenės namų teritorijoje esančioje krepšinio aikštelėje, kur 2016-08-06 naktį jis stovėjo, kai nepažįstamas asmuo sudavė jam vieną smūgį į veidą ir jis aukštielninkas griuvo bei pakaušiu trenkėsi į krepšinio aikštelės dangą. Kur tiksliai nugriuvo, parodyti negalėjo ( 1 t., b. l. 44- 45, 46- 48).
Liudytojas A. P. parodė, kad būdamas šventėje pamatė krepšinio aikštėje žmonių susibūrimą bei šurmulį. Atėjęs arčiau, pamatė, kad ant asfaltuotos aikštelės dangos guli A. K., kuris buvo be sąmonės. Tada iš savo mobilaus telefono paskambino ,, 112", iškvietė greitosios med. pagalbos darbuotojus.
Liudytojas T. K. parodė, kad jis atvykęs į šventę su draugais, prisijungė prie savo tėvų ir bendravo tarpusavyje. Staiga pribėgo prie jo tėvo-nukentėjusiojo A. K. ir nieko nesakęs kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą jo tėvui kaltinamasis P. J.. Po smūgio A. K. nugriuvo nugara ant krepšinio aikštelės asfalto ir prarado sąmonę. Kaltinamasis po to pasišalino. Dėl ko kaltinamasis sumušė jo tėvą, nežino. Prieš kaltinamajam sumušant jo tėvą, pastebėjo kaip nepažįstamas jaunas neblaivus vyriškis vaikščiojo šventėje ir kabinėjasi prie kitų žmonių. Jis į tai nekreipė dėmesio. Kaltinamasis P. J. buvo neblaivus, tai matėsi iš pastarojo eisenos ir elgsenos. Tačiau nematė, kad pastarasis kibtų prie kitų žmonių.
Liudytoja A. K. parodė, kad šventėje ji buvo su vyru-nukentėjusiuoju A. K.. Vėliau atėjo ir jų vaikai T., N. ir S. K.. Pastebėjo, kaip kaltinamasis P. J. ir jos vyras susistumdė. Tai užtruko apie 2-5 minutes. Susistumdymo metu kaltinamasis ranka smogė jos vyrui į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo aukštielninkas ant žemės. Nukentėjusysis buvo neblaivus, o ji blaivi. Smūgio sudavimo metu ji kartu su vyru nebuvo, kadangi sėdėjo ant suoliuko. Nukentėjusysis buvo su jaunimu, todėl visų aplinkybių ji galėjo nepastabėti. Nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų buvęs neblaivus. Kaltinamasis P. J. atlygino nukentėjusiajam žalą, susitaikė, todėl mano, kad dėl šios priežasties nukentėjusysis pasišalino iš teismo posėdžių salės.
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja A. K.iš parodytų atpažinti trijų asmenų pagal veido bruožus atpažino P. J., kaip asmenį sužalojusį nukentėjusįjį ( 1 t., b. l. 79- 83).
Motyvuojamoji dalis
Iš akistatos tarp liudytojos A. K. ir kaltinamojo P. J. 2016-12-07 protokolo matyti, kad liudytoja A. K. patvirtino savo parodymus, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. A. K. stovint krepšinio aikštelėje, priėjo P. J. ir sudavė vieną smūgį ranka į galvą. Po smūgio jos vyras nukrito. Nematė, kad iki šio smūgio jos vyras su kuo nors konfliktuotų (1 t., b. l. 76- 77).
Liudytoja V. V. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis A. K. kaimo šventės metu stumdėsi su savo žmona, o po to pribėgo nepažįstamas vyriškis ir nieko nesakęs sudavė vieną smūgį ranka A. K. į veido sritį. Po smūgio A. K. aukštielninkas griuvo ant aikštelės ir prarado sąmonę. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtinanti, tačiau konkrečiai paaiškinti apie įvykio aplinkybes negali, kadangi neatsimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad pamatė, kaip prie A. K., kuris stovėjo nuo jos 3 metrų atstumu, iš vidurio aikštės pribėgo nepažįstamas vyriškis ir nieko nesakęs sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu A. K. į veido sritį, kur tiksliai pataikė- nematė, nes viskas įvyko staiga ir netikėtai. Po suduoto smūgio A. K. aukštielninkas griuvo ant aikštelės ir pakaušiu trenkėsi į aikštelės gale sudėtas plyteles. Vyriškis sudavęs smūgį taip pat neišsilaikė ir užgriuvo ant A. K.. Netrukus prie šio vyriškio atėjo truputį žemesnis ir smulkesnis vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir nusivedė, o A. K. liko gulėti ant žemės. A. K. su vyriškiu nekonfliktavo. Prieš tai matė, kad A. K. su kažkuo stumdosi, tačiau su kuo tiksliai pasakyti negali. Iš elgsenos suprato, kad su kuo nors iš pažįstamų, nes pasistumdę vėl spaudė vienas kitam ranką, paskui apsikabino, o po kiek laiko vėl pradėjo stumdytis. Tačiau tarpusavyje nesimušė ir garsiai nešaukė (1 t., b. l. 85- 86).
Dar vėlesnės apklausos metu liudytoja V. V. parodė, kad vykusios šventės metu prieš nepažįstamam vyriškiui suduodant vieną smūgį ranka A. K. matė, kad A. K. su kažkuo stumdosi, tačiau su kuo tiksliai pasakyti negali. Iš jų elgsenos supratau, kad su kuo nors iš pažįstamų, nes pasistumdę vėl spaudė vienas kitam ranką, paskui apsikabino, o po kiek laiko vėl pradėjo stumdytis. Toje vietoje stovėjo keli asmenys, tačiau tikrai gali pasakyti, kad tarp jų buvo A. K. ir jo sūnus T. K., tačiau pastarasis su niekuo nesistumdė, o ar A. K. stumdėsi su vienu ar su skirtingais asmenimis, dabar pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar po suduoto smūgio tas vyriškis užgriuvo ant A. K., ką buvo nurodžiusi pirminėje apklausoje. Be to, įvykio vietoje buvo tamsoka ( 1 t., b. l. 87- 88).
Iš akistatos tarp liudytojos V. V. ir kaltinamojo P. J. protokolo matyti, kad liudytoja V. V. patvirtino savo duotus parodymus, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., apie 23.00 val., buvo (duomenys neskelbtini), vykusioje šventėje ir matė krepšinio aikštelės kampe stovintį A. K., prie kurio stovėjo T. K. ir dar kažkoks asmuo, stumdėsi, tačiau nekonfliktavo, o tada priėjęs jai nepažįstamas vyriškis, vieną kartą ranka smogė A. K. į galvą, nuo smūgio A. K. nukrito ant aikštelės grindinio ir nesikėlė ( 1 t., b. l. 89- 90).
Liudytojas K. L. parodė, kad kaimo šventės metu grojo muzikantai, vyko diskoteka. Apie 23.00 val. buvo iššauti saliutai, tačiau šventė tęsėsi toliau. Prie jo pribėgo N. K. bei pasakė, kad ,,iškirto vilką" (taip pravardžiuoja nukentėjusįjį A. K.). Atsisukęs pamatė, kad už 20 metrų nuo jų, pačiame krepšinio aikštelės kampe, ant grindinio guli A. K.. N. K.nurodė į nueinančius du vyriškius. Tada jis pastarųjų paklausė, kodėl jie taip padarė. Žemesnis vyriškis atsakė, kad nukentėjusysis prisikabino prie jo draugo, todėl šis ir trenkė. Kitas nueinantis vyriškis buvo aukštesnis, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ir šviesios spalvos šortais. Kaip jam buvo nurodęs N. K., būtent, šis vyriškis sudavė smūgį A. K.. Šis vyriškis, kaip suprato iš pastarojo judesių buvo neblaivus. Būdamas šventėje nematė, kad A. K. konfliktuotų su kuriuo nors iš minėtų dviejų vyriškių ar kitais asmenimis.
Liudytojas R. S. parodė, kad pamatė ant krepšinio aikštelės dangos guli nukentėjusįjį A. K.. Pastarasis gulėjo be sąmonės ir nejudėjo, o kažkokia moteris pasilenkusi laikė jam galvą. Kad prieš tai tarp A. K. ir kaltinamojo P. J. būtų kilęs koks nors konfliktas, jis nematė. Dėl ko kaltinamasis taip padarė, jis nežino.
Liudytojo L. J. parodymai analogiški liudytojo R. S. parodymams.
Liudytojas A. Š. parodė, kad šventėje pamatė, kaip netoliese esantis nukentėjusysis A. K. susistumdė su jam nepažįstamu vyriškiu. Dėl ko tiksliai tarp jų kilo konfliktas, nežino. Nepraėjus nei minutei po jų susistumdymo, pamatė, kad A. K. jau guli ant krepšinio aikštelės, kur ir vyko pati šventė, grindinio. Tuo metu tas vyriškis, kurį matė konfliktuojant su A. K., jau nueidinėjo iš tos vietos. Vėliau matė, kad pareigūnai automobilyje turi įsisodinę kažkokį vyriškį, tačiau ar, būtent, tas vyriškis sužalojo A. K. ir ar tai buvo tas pats vyriškis, su kuriuo prieš tai matė konfliktuojant A. K., nežino.
Iš akistatos tarp liudytojų A. Š. ir T. K. protokolo matyti, kad liudytojas T. K.patvirtino savo parodymus, kad prieš nepažįstamam vyriškiui suduodant smūgį jo tėvui į galvą, jokio konflikto su juo ar kitu asmeniu nebuvo ( t. 1, b. l. 110- 111).
Liudytojas A. L. parodė, kad krepšinio aikštelės kampe pamatė konfliktuojančius asmenis, vyko žodinis konfliktas. Konfliktas vyko tarp pažįstamo A. K. ir kito jam nepažįstamo asmens. Pastarasis dar bandė išvengti konflikto ir atsitraukinėjo nuo A. K., tačiau A. K.įkyriai lindo toliau. Nukentėjusysis A. K. dar bandė smogti nepažįstamam asmeniui, tačiau pastarasis smūgio išvengė ir smogė atgal, suduodamas vieną smūgį kumščiu A. K. į galvos sritį, tačiau kur tiksliau pataikė, nematė. A. K. po suduoto smūgio nukrito ant žemės, o nepažįstamas asmuo pasišalino iš aikštelės.
Iš akistatos tarp liudytojų A. L. ir T. K. protokolo matyti, kad liudytojas T. K. patvirtino savo parodymus, kad prieš nepažįstamam vyriškiui sužalojant A. K., jokio konflikto tarp jų ar su kitais asmenimis nebuvo ( t. 1, b. l. 120- 121).
Liudytojas T. L. parodė, kad jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo šventę, kur grojo muzikantai, o kaimo gyventojai buvo susirinkę ant šalia esančios krepšinio aikštelės ir šoko ar bendravo. Kadangi pradžioje pradėjo smarkiai lyti, todėl su juo atvykusios merginos - I. K., M. M. ir M. L. išėjo namo. Šventėje liko tik jis su P. J. ir vyriškiu vardu R., tačiau paskui ir pastarasis kažkur nuėjo. Jam su P. J. būnant minioje krepšinio aikštelės gale, pro juos praėjo nepažįstamas apie 18 metų amžiaus jaunuolis, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu su boksininko Ali atvaizdu ant sportinio džemperio priekio. Jaunuolis praeidamas rankoje laikyta cigarete netyčia išdegino bliuzono, kurį jis buvo apsirengęs, dešinėje rankovėje skylę. Tada jis šiam jaunuoliui liepė mesti rūkyti, nes degina striukes. Jaunuolis atsakė, kad jau yra aštuoniolika ir nuėjo. Praėjus, maždaug, 20 minučių po šio įvykio, jis pamatė, kad tas pats jaunuolis stovi už 2 metrų nuo jo ir P. J. su dar dviem vyriškiais, iš kurių vienam buvo apie 50 metų, o kitas apie 30 metų, kurie tarpusavyje kažką kalbėjosi. Jaunuolis, kuriam buvo apie 18 metų, pirštu parodė į jį. Tada jis priėjo prie minėtų asmenų pasikalbėti ir jaunuolis jo paklausė, kodėl jis neleidžia pastarajam rūkyti. Tada jis atsakė, kad gali rūkyti, tačiau tik striukę pradegino. Jie kalbėjosi gražiai. P. J. tuo metu stovėjo už dviejų žingsnių nuo jų, tačiau į pokalbį nesikišo. Jam kalbant su minėtu jaunuoliu, prie jo priėjo vyriausias iš su jaunuoliu buvusių vyriškių ir nieko nesakęs, abejomis rankomis jį pastūmė. Tada šio vyriškio paklausė, ar pastarasis nori pasiboksuoti, bet jaunuolis, kuriam aštuoniolika, su kuriuo prieš tai jis kalbėjosi, pradėjo raminti tą vyriškį, liepdamas baigti, sakydamas, kad čia viskas gerai. Tačiau tas vyriškis, nieko nesakęs, vėl abejomis rankomis jį pastūmė. Dėl to jis pora žingsnių atsitraukė nuo šio vyriškio, tačiau daugiau jis pastarajam nieko nesakė. Iš vyriškio stovėsenos matėsi, kad pastarasis vyriškis yra neblaivus. Kai minėtas vyriškis antrą kartą jį pastūmė, P. J. žengė du žingsnius arčiau jo ir sudavė vieną smūgį ranka tam vyriškiui. (Liudytojas teisiamajame posėdyje patikslino, kad tokią išvadą padarė jis, kadangi matė P. J. užsimojus smogti ar stumti). Kur pataikė, nematė, nes netrukus aplink juos susirinko būrys žmonių. Jis suprato, kad tai gali baigtis negerai, todėl jis su P. J. pasitraukė link bendruomenės namų. Nueidamas pamatė, kad tas pagyvenęs vyriškis, kuriam P. J. sudavė smūgį, guli ant aikštelės, o aplink apstoję nemažai žmonių. Juos pasivijo būrys vietinių žmonių, kurie apstojo ir pradėjo klausinėti ,, kuris čia", ir kažkam nurodžius į P. J., pastarąjį ir jį pradėjo stumdyti, spardyti. P. J. sužalojo koją, todėl jie iš šventės pasišalino.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. jis su dėde G. K. ir kitais (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariais suorganizavo kaimo poezijos šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini) Šventė prasidėjo 16.00 val. ir baigėsi kitos dienos naktį, apie 01.00 val. Apie vidurnaktį pamatė, kad aikštėje netoli kultūros namų pastato vyksta kažkoks susibūrimas. Pamatė, kad apsuptas žmonių stovi kaltinamasis P. J. ir aiškinasi su vietiniais kaimo gyventojais. Jam įėjus į susibūrimo vidurį ir pradėjus klausinėti, kas atsitiko, vietiniai gyventojai pradėjo pasakoti, kad P. sumušė žmogų. Jo pažįstamas A. L., kuris kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, pasakė, kad šventės metu vienas pagyvenęs vyriškis pradėjo kabinėtis prie žmonių, todėl vienas iš jų, gindamas kitą vyriškį, sudavė besikabinėjančiam vieną smūgį, kuris tuo metu gulėjo aikštėje. P. J. buvo stipriai girtas. Vėliau iš vietinių kaimo gyventojų sužinojo, kad tą naktį šventės metu buvo sumuštas A. K., kuris taip pat buvo stipriai išgėręs ir visos šventės metu kabinėjosi prie kitų asmenų.
Liudytojas G. K. parodė analogiškai, kaip liudytojas A. K.. Be to, jis parodė, kad nuėjęs į krepšinio aikštelę, kairėje aikštelės pusėje, ant krepšinio aikštelės dangos pamatė gulintį A. K.. Matė, kad pastarasis yra be sąmonės, iš ausies bėgo kraujas. Aplink buvo apstoję nemažai žmonių. T. K. paaiškino, kad A. K. nepažįstamas vyriškis sudavė smūgį.
Liudytojas O. A. parodė, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini) esančių kaimo bendruomenės namų pamatė, kad ten vyksta kažkokia šventė, nes buvo susirinkę virš 50 žmonių. Žmonės pradėjo aiškinti, kad šios šventės metu buvo sumuštas vyriškis, kad yra sužaloto vyriškio sūnus T. K., kad pastarajam su šeima ir kitais draugais būnant šioje šventėje, prie jų pribėgo nepažįstamas vyriškis ir nieko nesakęs sudavė vieną smūgį kumščiu tėvui A. K. į veidą, nuo ko pastarasis pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, o tas nepažįstamas vyriškis iš ten pabėgo. Sulaikytą P. J. parodė T. K. ir pastarasis atpažino, kad tai yra tas pats vyriškis, kuris sumušė jo tėvą A. K.. Alkotesteriu P. J. buvo nustatytas virš 2 ‰ (promilių) girtumas. P. J.nurodė, kad tą vyriškį sumušė todėl, kad pastarasis kabinėjosi prie draugo, taip pat patvirtino, kad tam vyriškiui pribėgęs sudavė tik vieną smūgį ranka į veidą.
Liudytojas Š. P. parodė taip pat, kaip ir liudytojas O. A.. Jis taip pat parodė, kad nukentėjusysis A. K. jiems, kaip policijos pareigūnams, yra žinomas kaip linkęs kabinėtis prie kitų žmonių.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausė liudytoju T. L., kuris nurodė, jog konfliktas kilo dėl pradegintos jo striukės ir kad tą striukę yra išmetęs.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo 2016-08-07 02.10 val. Alytaus aps. VPK buvo gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo skyriaus apie tai, kad 2016-08-07 į gydymo įstaigą iš (duomenys neskelbtini) atvežtas A. K., kurį (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų teritorijoje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, sužalojo P. J., suduodamas smūgius rankomis A. K. į galvos sritį ( 1 t., b. l. 1- 3).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-06 apie 23.27 val. iš Alytaus aps. VPK budėtojo gautas nurodymas nuvykti į (duomenys neskelbtini) , kur prie bendruomenės namų yra sumuštas vyras. Atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad kaimo šventės metu P. J. sudavė vieną smūgį A. K. į galvą, nuo ko šis pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę ( 1 t., b. l. 27).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų teritorijoje. Šios teritorijos pietrytinėje pusėje yra įrengta krepšinio aidimo aikštelė. Aikštelės danga yra išbetonuota. Krepšinio aikštelė už krepšių stovų yra išklota plytelėmis. Pati krepšinio aikštelė yra aptverta 2 m. aukščio metaline vieline tvora. Aikštelės šiaurės vakarinėje pusėje tvoros nėra. Aikštelės šiaurės rytinėje pusėje, šalia šiukšlių dėžės, ant šaligatvinės plytelės matosi rusvos spalvos dėmės. Dėmės matosi išsidėstę 80x50 mm. plote. Nuo šios dėmės ant šluostės yra paimtas mėginys ( 1 t., b. l. 28- 31, 32- 33).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2016 m. rugpjūčio 6 d. 23.17 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą garso pokalbį, kai buvo telefonu numeriu 8624- 52204 iškviesta greitosios medicinos pagalba sumuštam vyriškiui ( 1 t., b. l. 165), kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ( 1 t., b. l. 166- 167, 168- 169).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus telefono priklausomybę ir gautas šio numerio įeinančių bei išeinančių skambučių išklotines nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. 23.17 val. į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 skambino ir sužalotam A. K. greitąją med. pagalbą į (duomenys neskelbtini) iškvietė A. P. (1 t., b. l. 185).
Iš specialisto išvados Nr. G 885/2016 (06) matyti, kad A. K. trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma komocinis sindromas, trauminė subarachnoidinė hemoragija, kaukolės bazės ir skliautų lūžimai okcipitaliai ir speninėje ataugoje, minkštųjų audinių hematoma kairėje okcipitalinėje srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės pasisakyti. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Tą galėtų patvirtinti ir minkštųjų audinių hematoma kairėje okcipitalinėje srityje. Sužalojimas, dėl kaukolės pamato lūžimo, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 192- 193).
Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis P. J. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. K. į veidą, nuo ko pastarasis aukštielninkas griuvo ir pakaušiu atsitrenkė į betoninę aikštelės grindinio plytelę. Taip jis padarė A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kad kaltinamasis P. J. padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, įrodyta aukščiau išdėstytais įrodymais, kurių kaltinamasis neginčija. Tačiau kaltinamasis P. J. parodė, kad jis smogė nukentėjusiajam ne iš chuliganiškų paskatų, o todėl, kad nukentėjusysis A. K. sugriebęs rankomis už drabužių, pastūmė jo draugą T. L.. Jam pasirodė, kad A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl priėjęs prie pastarojo, atitraukė nuo T. L. į šalį ir dešine ranka (kumščiu ar delnu) smogė į kairįjį žandą. Nukentėjusysis nugriuvo ir nebesikėlė. Smūgį sudavė todėl, kad nukentėjusysis nustotų kabinėtis prie jo draugo. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip nuoseklius, kadangi juos patvirtina liudytojas T. L., kuris parodė, kad jam su P. J. būnant minioje, pro juos praėjo nepažįstamas apie 18 metų amžiaus jaunuolis, kuris praeidamas rankoje laikyta cigarete netyčia išdegino bliuzono, kurį jis buvo apsirengęs, dešinėje rankovėje skylę. Tada jis šiam jaunuoliui liepė mesti rūkyti, nes degina striukes. Jaunuolis atsakė, kad jau yra aštuoniolika ir nuėjo. Praėjus, maždaug, 20 minučių po šio įvykio, jis pamatė, kad tas pats jaunuolis stovi už 2 metrų nuo jo ir P. J. su dar dviem vyriškiais, iš kurių vienam buvo apie 50 metų, o kitas apie 30 metų, kurie tarpusavyje kažką kalbėjosi. Jaunuolis pirštu parodė į jį ir paklausė, kodėl jis neleidžia rūkyti. Tada jis atsakė, kad gali rūkyti, tačiau tik striukę pradegino. Tuo metu prie jo priėjo vyriausias iš su jaunuoliu buvusių vyriškių ir nieko nesakęs, abejomis rankomis jį pastūmė. Tada šio vyriškio paklausė, ar pastarasis nori pasiboksuoti. Bet jaunuolis, su kuriuo prieš tai jis kalbėjosi, pradėjo raminti vyresnįjį vyriškį, liepdamas baigti, sakydamas, kad čia viskas gerai. Tačiau vyresnis vyriškis nieko nesakęs vėl abejomis rankomis jį pastūmė. Dėl to jis pora žingsnių atsitraukė nuo šio vyriškio. Iš vyriškio stovėsenos matė, kad pastarasis yra neblaivus. Kai minėtas vyriškis antrą kartą jį pastūmė, P. J. žengė du žingsnius arčiau to vyriškio, tai yra, nukentėjusiojo ir užsimojo smogti, ar smogė vieną kartą ranka. Liudytojas D. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. parodė, jog konfliktas kaimo šventėje kilo dėl pradegintos jo striukės ir kad tą striukę yra išmetęs. Liudytojas A. L. parodė, kad krepšinio aikštelės kampe pamatė konfliktuojančius asmenis, tai yra, žodinis konfliktas vyko tarp pažįstamo A. K. ir kito jam nepažįstamo asmens. Pastarasis dar bandė išvengti konflikto ir atsitraukinėjo nuo A. K., tačiau A. K.įkyriai lindo toliau. Nukentėjusysis A. K. dar bandė smogti nepažįstamam asmeniui, tačiau pastarasis smūgio išvengė ir smogė atgal, suduodamas vieną smūgį kumščiu A. K. į galvos sritį. Liudytojas A. Š. parodė, kad šventėje pamatė, kaip netoliese esantis nukentėjusysis A. K. susistumdė su jam nepažįstamu vyriškiu. Liudytoja V. V. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis A. K. prieš patirdamas smūgį į veidą nuo nepažįstamo vyriškio, su kažkuo stumdėsi, tačiau su kuo tiksliai pasakyti negalinti. Liudytojas K. L. parodė, kad kaimo šventės metu prie jo pribėgo N. K. ir pasakė, kad ,,iškirto vilką" (taip pravardžiuoja nukentėjusįjį A. K.). Atsisukęs pamatė, kad už 20 metrų nuo jų, pačiame krepšinio aikštelės kampe, ant grindinio guli A. K.. N. K.nurodė į nueinančius du vyriškius. Tada jis pastarųjų paklausė, kodėl jie taip padarė. Žemesnis vyriškis atsakė, kad nukentėjusysis prisikabino prie jo draugo, todėl šis ir trenkė. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad buvo neblaivus ir negali iš esmės parodyti apie jo sužalojimo aplinkybes. Iš išvardintų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis A. K. stumdė liudytoją T. L.. Tai matydamas, kaltinamasis P. J. ranka sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir taip sužalojo. Todėl teismas laiko, kad nėra kvalifikuoto nukentėjusiojo sužalojimo požymio-chuliganiškų paskatų.
Liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis P. J. ir jos vyras-nukentėjusysis A. K. susistumdė. Susistumdymo metu kaltinamasis ranka smogė jos vyrui į veidą, nuo ko pastarasis nugriuvo aukštielninkas ant žemės. Liudytojas T. K. parodė, kad staiga pribėgo prie jo tėvo-nukentėjusiojo A. K. ir nieko nesakęs kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą jo tėvui kaltinamasis P. J.. Prieš kaltinamajam sumušant jo tėvą, pastebėjo kaip nepažįstamas jaunas neblaivus vyriškis vaikščiojo šventėje ir kabinėjasi prie kitų žmonių. Tačiau nematė, kad kaltinamasis kibtų prie kitų žmonių. Šių liudytojų parodymai prieštarauja aukščiau aptartų liudytojų parodymams. Iš akistatų protokolų matyti, kad liudytojai A. Š. ir A. L. paneigė liudytojo T. K. parodymus. Liudytojos A. K. parodymai apie nukentėjusiojo ir kaltinamojo susistumdymą yra niekuo nepagrįsti, nes tik ji tvirtina, kad kaltinamasis P. J. stumdėsi su nukentėjusiuoju. To nepatvirtino net pastarosios šeimos narys-sūnus T. K.. Todėl teismas vertina liudytojų A. K. ir T. K. parodymus kaip nekonkrečius, prieštaraujančius eilės kitų- liudytojų A. L., A. Š., V. V., T. L., buvusių įvykio vietoje, parodymams, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus, duotus suinteresuotų asmenų.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-63-697/2017). Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, tai yra, kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-454/2011). Sprendžiant, ar sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, teismas privalo įvertinti ne tik tai, jog nusikalstama veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, bet ir tai, ar nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kitą pažinojo iki nusikalstamos veikos padarymo, jų asmenybes, tarpusavio santykius ir bendravimą, ar tarp jų buvo kilę konfliktai, asmeninio pobūdžio ginčai, nesutarimai, pagrindo kilti pykčiui, pavydui ar kitokių asmeninių paskatų kilimui dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, nusikalstama veika padaryta be aiškiai suvokiamo motyvo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1A-258-197/2017, kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2008).
Kaip minėta, nors kaltinamasis P. J. ir nukentėjusysis A. K. nebuvo pažįstami, tačiau konfliktas tarp jų kilo. Matant kaltinamajam, nukentėjusysis A. K. stumdė liudytoją T. L.. Po to sekė kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu. Kitų asmenų atžvilgiu kaltinamasis nusikalstamų veiksmų neatliko, o iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Tai rodo nusikaltimo padarymo motyvą-asmenines paskatas-pyktį ir kerštą dėl nukentėjusiojo veiksmų. Todėl kaltinimo dalis dėl to, kad kaltinamasis P. J. iš chuliganiškų paskatų- be jokios dingsties, kitų šventėje susirinkusių asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sužalojo nukentėjusįjį, nepagrįsta, todėl perkvalifikuotina veika pagal LR BK 135 str. 1 d.
Kaltinamasis P. J. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi pastarasis sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį ir iš įvykio vietos pasišalino, o tai rodo, kad pasekmių atžvilgiu jis buvo abejingas. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų-suduoto smūgio nukentėjusiajam ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl jis yra kaltas. Todėl nesant kaltinamojo P. J. veikoje nusikaltimo padarymo motyvo-chuliganiškų paskatų, veika perkvalifikuota.
Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad aprašytas nusikaltimas padarytas viešoje vietoje kaimo šventės metu. Po nusikaltimo padarymo šventės renginys toliau nebevyko ne tik dėl to, kad šventė baigėsi. Teismas nesprendžia, ar yra kito nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis, kadangi kaltinimo pagal tokį BK straipsnį kaltinamajame akte nėra, o nukentėjusiojo A. K. sužalojimo paskatos nebuvo chuliganiškos.
Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, o sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
Teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis P. J. padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas suduodant nukentėjusiajam tik vieną smūgį nenaudojant įrankio. Nusikaltimas padarytas esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Kaltinamasis nusikaltimą padarė teistumui išnykus, laikomas neteistu. Taip pat, kad jis buvo baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 10-12), priklausomybės ligų centre neužregistruotas ( 2 t. b. l. 3). Nukentėjusiajam atlygino padarytą materialinę ir neturtinę žalą,. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamajam būtų teisinga paskirti sankcijoje numatytą bausmę, kurios dydis turėtų būti aiškiai mažesnis nė sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).
Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes mano, kad kaltinamajam P. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, o būtent, šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, kuri galiojo P. J. nusikalstamos veikos padarymo metu. Atidedant bausmės vykdymą, jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas-bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kurį sudaro 678,44 Eur padaryta žala dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidų, pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo P. J. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.). Kaltinamasis P. J. 2017-01-19 sudarė sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. b. l. 62-63). Šios sutarties 15 p. nurodyta, kad skolininkui nevykdant šios sutarties du mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti LR įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta duomenų apie šios sutarties vykdymą, o ieškovas prašo ieškinį tenkinti. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti P. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti P. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., P. J. į bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikyme laiką nuo 2016-08-06 iki 2016-08-08.
P. J. kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Priteisti iš P. J. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) naudai 678,44 Eur gydymo išlaidų.
Voką su rusvos spalvos dėmės ėminiu iš įvykio vietos, saugomą Alytaus apsk. VPK aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 187-189)-sunaikinti;
Perduotas teismui kartu su byla: 1) Laikmeną "Verbatim DVD- R", prie nepilnamečio liudytojo K. L. 2016-10-24 apklausos protokolo; 2) Laikmeną "Verbatim CD- R", kurioje išsaugotas 2016-08-06 Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pokalbio garso įrašas su asmeniu, kuris naudojasi mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Laikmena "Verbatim CD- R", kurioje išsaugotos mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės-palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.