Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S.Z. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T.G. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės S.Z..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-08-05 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.

Vykdomosios bylos Nr. 0045/10/00228 medžiaga nustatyta, kad 2010-02-05 antstolė T.G. gavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės Z.Z. 2010-02-08 patikrinusi ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė patvarkymą priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdymui (vykd. b.l. 1-3).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis CPK 661 str., antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Tai reiškia, kad pasibaigus įstatymo nustatytam keturiasdešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti valstybei baudą už administracinį teisės pažeidimą ir kreditoriui pateikus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs nutarimo gera valia per įstatyme nustatytą keturiasdešimties dienų terminą, patiria neigiamų turtinių priverstinio nutarimo įgyvendinimo padarinių – iš jo turi būti išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2009-10-28 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S.Z. pagal ATPK 177 str. 1 d. buvo paskirta 500 Lt bauda. Skolininkė šią baudą turėjo sumokėti per 40 dienų (ATPK 313 str.). Tačiau ji baudos nesumokėjo, todėl antstolė, gavusi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), neprivalėjo siųsti skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, o iš karto turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi esminis skirtumas, kuriuo pasižymi baudų, paskirtų administraciniu aktu, išieškojimas yra tas, kad per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjus skolos, iš karto pradedamas priverstinis išieškojimas.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog skolininkei turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus įstatyme numatytam geranoriško skolos padengimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė pagal 2009-10-28 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK priimtą nutarimą per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo baudos geranoriškai, 2010-02-02 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Prasidėjus priverstinio vykdymo procedūrai, skolininkei atsirado neigiamos priverstinio vykdymo pasekmės, tarp jų ir pareiga apmokėti ne tik būtinąsias ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, bet ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento (administracinio teisės pažeidimų nutarimo) įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog antstolė T.G. turi subjektinę teisę reikalauti priteisti patirtas ir skolininkės neapmokėtas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.).

Skolininkė pabrėžia, jog antstolės siūlymas sumokėti 581,46 Lt vykdymo išlaidas yra žymiai didesnis, negu faktinės išlaidos. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apskaičiuotų išlaidų dydžio, jų pagrįstumo bei būtinumo.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 4 p., jei išieškotina suma yra nuo 200 Lt iki 1000 Lt, tai būtinos išlaidos yra 60 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytuosius procentine išraiška, indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 CPK 82 str. nustatyta tvarka.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010-04-14 pranešimu (b.l. 21), vartotojų kainų indeksas nuo 2010-05-01 sudaro 1,318.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolė pagrįstai nurodė, kad iš skolininkės išieškotinos 79,08 Lt (indeksuota 60 Lt suma) būtinos išlaidos.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p. nustatyta, kad Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas ir išieškotas sumas arba išieškotojui perduoto neparduoto skolininko turto vertę, nurodytą turto perdavimo akte, procentus bei minimalų antstolio atlyginimo dydį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 1 lentelės 4 eilutėje nustatyta, kad, išieškotinai sumai esant nuo 200 Lt iki 1000 Lt (nagrinėjamu atveju buvo išieškoma 500 Lt), antstoliui priklauso 200 Lt dydžio atlyginimas. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolė pagrįstai nurodė, kad iš skolininkės išieškotinas 214,83Lt (indeksuota 200 Lt suma) atlygis antstoliui. Pagrindų mažinti antstolio atlyginimo dydį kolegija nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomojoje byloje atliktus antstolės veiksmus, jos surašytus dokumentus, patikrinusi visų antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, daro išvadą, kad antstolė taip pat pagrįstai apskaičiavo jos nurodomas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

Atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas reglamentuoja 82 p. 3 lentelė.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė T.G., priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, užklausė Gyventojų registro registrą, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, sodrą, AB „Swedbank“, AB SEB banką, AB banką Snoras, AB DNB NORD banką, Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB Šiaulių banką, NORDEA Bank Finland PLC Lietuvos skyrių, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių, UAB Medicinos banką, AB Parex banką, atliko paiešką antstolių duomenų bazėje – iš viso atliko 14 užklausų (vykdomoji byla, b. 4-9). Antstolė 2010-02-28 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdm.b.l. 3), 2010-03-01 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo (vykdm.b.l. 12). Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdm.b.l.11, 30), 2010-03-01 ir 2010-05-28 siūlymus skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas (vykdomoji byla, b.l. 13, 31), 4 patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdm.b.l.14-17), 2010-03-10 ir 2010-05-26 patvarkymus dėl lėšų arešto panaikinimo (vykdm.b.l. 19, 26), 2010-03-16, 2010-04-19, 2010-05-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus (vykdm.b.l. 22,24,25), partvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo (vykdm.b.l. 27) ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (vykdm.b.l. 28).

Remdamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta visas 2010-05-28 Siūlyme nurodytas vykdymo išlaidas, t.y. būtinąsias vykdymo išlaidas (60 Lt), atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (200 Lt), užklausas dėl skolininkės turtinės padėties patikrinimo (48 Lt), antstolio patvarkymų areštuoti lėšas surašymo išlaidas (44 Lt), antstolio patvarkymų dėl lėšų arešto panaikinimo surašymo išlaidas (8 Lt), antstolio patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą surašymo išlaidas (14 Lt), antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų surašymo išlaidas (15 Lt), antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo išlaidas (10 Lt), siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas parengimo išlaidas (16 Lt), pašto išlaidas (23,95 Lt) ir pritaikytas indeksas (134,51 Lt).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas antstolės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės S.Zagriažskajos priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės S.Z. 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).