Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Sekretoriaujant L. J. , dalyvaujant ieškovui S. L. , jo atstovei adv. R.V.Šalaviejūtei, atsakovės atstovui V.Petravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei Z. L. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas S. L. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas santuoką, sudarytą tarp S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini)gimusio (duomenys neskelbtini), ir Z. L. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1984 metais rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė lA5p, gyvenamojo ploto 34,01 kv. m. padalinti taip: pripažinti 1/2 buto dalį asmeninės nuosavybės teise S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti 1/2 buto dalį asmeninės nuosavybės teise Z. L. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti buto naudojimosi tvarką: ieškovas S. L. naudojasi kambariu – 13,09 kv. m. ploto, indekso raidė kurio 24 - 6, o atsakovė Z. L. – kambariu – 20,92 kv. m. ploto, indekso raidė kurio 24-7. Kitomis šalims priklausančiomis bendrosios nuosavybės teise buto patalpomis ir rūsiu šalys naudojasi bendrai; keleivinį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti privačios nuosavybės teise atsakovei Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini) atsakovei – (duomenys neskelbtini); patvirtinti, kad vienas kitam išlaikymo šalys nereikalauja; patvirtinti, kad už gyvenamųjų patalpų šildymą šalys moka pagal jiems nuosavybės teise priklausantį naudojamas patalpas šalys moka po lygiai. Už kitas komunalines paslaugas šalys atsiskaito bendru sutarimu kaip ir buvo iki šiol. Nurodė, jog santuoka su atsakove sudaryta 1984 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, ką patvirtina santuokos aktų registracijos knygoje 1984 m. rugsėjo 27 d. padarytas akto įrašas Nr. 4274 bei 1984 m. rugsėjo 27 d. išduotas santuokos liudijimas III- OK Nr. 428710. Nurodė, jog jau daugiau kaip 14 metų kartu su atsakove nebegyvena, bendro ūkio neveda ir netvarko, santuokinių santykių nepalaiko. Faktiškai šeima iširo dėl abipusio abejingumo, jausmų vienas kitam išnykimo, skirtingo požiūrio į gyvenimą. Kiekvienas sukūrė sau atskirą gyvenimą, todėl nėra jokios vilties, kad vėl pradės kartu gyventi. Laikė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nepilnamečių vaikų neturi. Nurodo, kad santuokoje įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas jo vardu pagal Butų privatizavimo įstatymą. Iki buto privatizavimo jis, ieškovas, po savo tėvo mirties nuo 1984 metų gruodžio 27 d. pagal Vilniaus miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 539 buvo vienintelis valstybei priklausančio ginčo buto nuomininkas. Atsakovė ir jos iš kitos santuokos sūnus M. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) nepageidavo kartu tapti minėto buto bendrasavininkiais. Už išperkamą iš valstybės butą su rūsiu jis sumokėjo savo lėšomis, grynais pinigais ir investiciniais čekiais, iš viso 15518 rublių bei jis sumokėjo visas už buto privatizavimą įforminimą išlaidas. 1993 metų kovo 30 d. Vilniaus miesto 10 notarų biure buvo įforminta notaro registro Nr. 612 minėto buto pirkimo pardavimo sutartis jo vardu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1993 metų kovo 30 d. Atsakovės iš kitos santuokos sūnui M. S. sukako 18 metų 1992 metais gruodžio 16 d., t. y. privatizuojant butą jis buvo pilnametis ir noro privatizuoti butą nepareiškė. Turtas tarp šalių dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles ir CK 3.117 str. 1 d. nuostatas, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo remiantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre Nr. 10/132215 dalintinas tarp jų po lygiai, tai yra 1/2 dalis nurodyto buto perduotina privačios nuosavybės teise jam, ieškovui S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis buto perduotina privačios nuosavybės teise atsakovei Z. L. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatytina buto naudojimosi tvarka taip: 13,09 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 24-6, naudojasi ieškovas, S. L. , 20,92 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 14-7, naudojasi atsakovė Z. L. . Nustatytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendro naudojimosi buto patalpos: virtuve, indekso raidė plane 24-5 -8,00 kv. m. ploto, koridoriais, indekso raidė plane 24-1-4,68 kv. m. ploto ir indekso raidė plane 24-2-2,56 kv. m. ploto, vonia, indekso raidė plane 24-3- 3,14 kv. m. ploto, tualetu, indekso raidė plane 24- 4-1,39 kv. m. ploto ir rusiu. Minėtos patalpos ir rūsys tampa bendroji ieškovo ir atsakovės nuosavybė ir šalys jomis naudojasi bendrai. Už gyvenamųjų patalpų šildymą ieškovas ir atsakovė atsiskaito pagal užimamų kambarių plotą, o už bendro naudojimosi patalpas – po lygiai, o už kitas komunalines paslaugas šalys atsiskaito tarpusaviu bendru sutarimu, kaip ir buvo iki šiol. Keleivinis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vertina 4000 Lt, reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. 2003-03-14, perduotinas privačios nuosavybės teise atsakovei Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) Dėl kito santuokoje įgyto turto ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovė Z. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą tarp S. L. ir Z. L. 1984-09-27 Vilniaus miesto CMS nutraukti dėl ieškovo kaltės; santuokoje įgytą turtą – 2-jų kambarių 53,78 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti taip: pripažinti nuosavybės teisę į butą atsakovei Z. L. , priteisiant ieškovui S. L. 1/5 buto vertės piniginę kompensaciją; nustatyti, kad lengvasis automobilis VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) , yra nedalintinas turtas ir nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei Z. L. ; nutraukus santuoką atsakovei palikti pavardę (duomenys neskelbtini); bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Nesutiko su pareikštais patikslintais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo pagrindo bei santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Ieškovas, teigdamas, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, klaidina teismą. Sutiko su ieškovo teiginiu, kad daugiau kaip 14 metų gyvena atskirai, tačiau nesutiko su S. L. teiginiu, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės. Tokia situacija, kad kartu nebegyvena, praktiškai nebendrauja ir nepalaiko santuokinių ryšių, susiklostė tik dėl ieškovo kaltės. Net ir tuo metu dirbdama stengėsi būti gera žmona sutuoktiniui. Nežiūrint į tai, jos pastangų S. L. nevertino. Jos neįgalų sūnų iš pirmos santuokos jis ignoravo, su juo nebendravo. Sužinojo, kad ieškovas pradėjo susitikinėti su kitomis moterimis ir tai darydavo net jų bute. Stengdamasi išsaugoti santuoką bandė kalbėtis, tačiau veltui. Netrukus ieškovas pareiškė, kad išeina pas kitą moterį, - taigi ne ji paliko šeimą, o ieškovas išėjo iš namų pas kitą moterį. Palikęs šeimą S. L. visiškai nesidomėjo jos ir jos sūnaus gyvenimu, nesirūpino nei šeima, nei buto išlaikymu, todėl preziumuotina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – CK 3.60 str. Atsakovė lengvąjį automobilį VW „Passat“ įsigijo tam, kad juo būtų galima nuvežti sūnų į gydymo ar sveikatingumo įstaigas. Automobilį įsigijo gyvenant skyrium su ieškovu, todėl jį prašė pripažinti nedalintinu ir netraukiamu į dalintino turto balansą – CK 3.127 str. 2 d. Faktiškai santuokoje įgytą turtą sudaro tik 2-jų kambarių 53,78 kv. m. bendro ploto (34,01 kv. m. gyvenamojo ploto) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg.Nr.(duomenys neskelbtini). Šiame bute, šeimą palikus S. L. , gyvena ji ir jos sūnus iš pirmos santuokos M. S. . Sūnus nuo vaikystės yra neįgalus. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2002-04-08 sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu ir to paties teismo 2002-04-23 nutartimi jam paskirta globa. Sūnaus globėja paskirta ji. Mindaugui reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ji neturi galimybės įsidarbinti. Ji su sūnumi gauna minimalias pajamas: 491.12 Lt dydžio sūnaus invalidumo pašalpą ir 500 Lt dydžio slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Viso kas mėnesį gauna 991.12 Lt, kurių dažnai neužtenka net būtiniausioms reikmėms tenkinti. Mindaugui būtina atskira patalpa ir dabar jis turi atskirą kambarį. Tuo atveju, jei butas bus padalintas, pripažįstant S. L. nuosavybės teisę į 1/2 ar kitokią dalį buto nustatant naudojimosi tvarką, jam paskiriant naudotis vieną iš dviejų kambarių, jai atitektų kitas kambarys, kuriame turėtų apsigyventi su savo pilnamečiu neįgaliu sūnumi. Tokia situacija pažeistų tiek jos, tiek neįgalaus sūnaus teises. Manė, kad toks sprendimas negalėtų būti įvykdytas. Dėl šios priežasties teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą, priteisiant ieškovo naudai iš jos 1/5 buto vertės piniginę kompensaciją. Atsižvelgdama į turto vertinimo ekspertizės akte Nr. 2656 nurodytą buto vertę, santuokoje įgytą turtą – 2-jų kambarių 53,78 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 295.000 Lt, padalinti taip: pripažinti nuosavybės teisę į butą atsakovei Z. L. , priteisiant ieškovui S. L. 1/5 buto vertės, t. y. 59 000 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas bute negyvena jau daugiau kaip 14 metų, tačiau Naujamiesčio seniūnijos pažymoje Nr. A85-7549-(4.2-SEN-7) nurodoma, kad jis naudojasi buto plotu. Visus tuos gyvenimo skyriumi metus S. L. neprisidėjo prie turto išlaikymo, nemokėjo mokesčių. Vien nuo 1992 m. už butą (be mokesčių už telefoną) atsakovė sumokėjo 31146.54 Lt, iš jų už komunalines paslaugas – 4934.90 Lt, o už šildymą – 10324.20 Lt. 2000 m. bute trūko vandentiekio vamzdis ir buvo aplietas kaimynų butas. Kadangi butas registruotas ieškovo vardu, Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2001-01-23 sprendimu iš S. L. priteisė 2355.95 Lt dydžio pinigų sumą žalai atlyginti ir 12.60 Lt dydžio pinigų sumą bylinėjimosi išlaidom padengti. S. L. atsisakė sumokėti teismo priteistas sumas, pareiškęs, kad jis negyvena bute. Kadangi baiminosi, jog gali dėl teismo priteistų ir nesumokėtų sumų netekti gyvenamojo ploto, pinigus sumokėjo ji. Nurodytos aplinkybės gali būti pagrindu mažinti priteistiną ieškovui dalį – CK 3.123 str. 1, 4 d. Kadangi jos pajamos nesiekia 1000 Lt, dirbti dėl sūnaus ligos ir nuolatinės jo slaugos neturi galimybės, šeima iširo dėl ieškovo kaltės, jis gauna pajamas už spausdinamus dienraščiuose straipsnius, yra pagrindas reikalauti iš S. L. išlaikymo – teismo prašė ne priteisti iš ieškovo išlaikymą jai – CK 3.72 str. 1, 2, 5 d. d., o jo dydžiu mažinti priteistiną ieškovui turto dalį – CK 3.123 str. 2 d.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė atsakovės Z. L. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad santuoka iš pirmos dienos prasidėjo nuo apgaulės. Atsakovė Z. L. nuslėpė, kad jos iš buvusios santuokos sūnus turi fizinę negalią – galvos smegenų aneurizmą – ir tą faktą, kad atsakovė yra nevaisinga ir negali daugiau turėti vaikų. To nežinodamas, stengėsi jos sūnų sudominti sportu, lavinti jo mąstymą, ruošė jį stojimui į technikumą. Su atsakovės sūnumi praleisdavo daug savo asmeninio laisvalaikio – keletą kartų kartu vyko vasaroti pas jo seserį prie Azovo jūros, į Palangą, Jūrmalą, į Valakampius pas draugą ir į pionierių stovyklą, o sekmadieniais lankydavo sporto salę, žiemą slidinėdavo Trakų apylinkėse. Tad atsakovės Z. L. teiginys, kad jis jos sūnų ignoravo ir juo nesirūpino yra neteisingas. Jis neneigia, kad atsakovė rūpinosi buitiniais reikalais – lygiai taip pat kaip ir jis. Tačiau, dvasinio ryšio tarp jų nebuvo – atsakovę labiau domino ir traukė pasilinksminimo vakarėliai jos bičiulių draugijoje, jis domėjosi literatūra, rašė straipsnius, kūrė eiles. Iš esmės buvo skirtingi interesai. Atsakovė vis dažniau išeidavo iš namų pasilinksminti, ėmė negrįžti nakvoti, ir galiausiai jis sužinojo, kad ji turi meilužį. Jam išvykus į komandiruotę atsakovė kviesdavosi meilužį į jų butą. Nuo jo atsakovė tai slėpė, paklausta gynėsi ir tvirtino esanti ištikima. Būdamas 15 metų atsakovės sūnus išėjo iš namų ir gyveno pas savo draugę, namo užsukdavo retkarčiais. Atsakovei atlyginimą jis atiduodavo, be to, jo iniciatyva, kad papildyti šeimos biudžetą, bent kelerius metus laikė nuomininkus papildomoms pajamoms gauti. Manė, kad jų santuoka iširo todėl, kad yra visiškai skirtingi žmonės, turi kitokius gyvenimo tikslus, dvasinius polėkius ir yra nesuderinamų charakterių. Atsakovės siūlomas būdas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių ginčo buto dalių padalijimo yra nepriimtinas. CK 3.88 str. ir CK 3.109 str. patvirtina, kad atsakovės gaunamos lėšos ir prievolės, sumokėtos komunalinėms išlaidoms už ginčo butą dengti yra sutuoktinių bendros prievolės iki santuokos nutraukimo ir atsakovės dalintino turto dalis sumokėtų prievolių sumai negali padidėti.

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką įregistruotą tarp S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) 1984 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 4274, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei Z. L. paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), ieškovui paliko jo pavardę – (duomenys neskelbtini). Turtą, kuris yra ieškovo S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalino taip: pripažino ieškovui S. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino atsakovei Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į lengvąjį automobilį Volkswagen „Passat“, valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) . Nustatė tokią buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: paskyrė ieškovui S. L. 13,09 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 24-6, esantį bute (duomenys neskelbtini); atsakovei Z. L. paskyrė 20,92 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 14-7, esantį bute (duomenys neskelbtini); bendram naudojimui paskyrė virtuvę, koridorius, vonią, tualetą, plane pažymėtus indeksais 24-5, 24-1, 24-2, 24-3, 24-4 ir rūsį, esančius bute (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės Z. L. valstybės naudai 825 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės Z. L. advokatės Ramutės Veronikos Šalaviejūtės kontoros naudai 472 Lt ekspertizės darymo išlaidų. Kitą atsakovės Z. L. priešieškinio dalį ieškovui S. L. dėl turto padalijimo atmetė. Paliko nenagrinėtą reikalavimą, kad už gyvenamųjų patalpų šildymą šalys moka pagal jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą, o už bendrosios nuosavybės teise naudojamas patalpas šalys moka polygiai, už kitas komunalines paslaugas šalys atsiskaito bendru sutarimu kaip ir buvo iki šiol.

Teismas konstatavo, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnių 1-2 dalys, 3.61 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovas S. L. yra kaltas dėl santuokos iširimo (LR CPK 178 str.). Atsakovė įrodymais nepagrindė savo teiginio, jog ieškovas pradėjo susitikinėti su kitomis moterimis ir tai darydavo net jų bute; jog stengdamasi išsaugoti santuoką bandė kalbėtis ir netrukus ieškovas pareiškė, kad išeina pas kitą moterį, t. y. atsakovė neįrodė sutuoktinio neištikimybės, kuri būtų pakankamas teisinis pagrindas teismui padaryti išvadą, jog ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Byloje taip pat nėra pateikta kitų įrodymų, kurie būtų patvirtinę aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, jog ir ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės (CPK 178 str.). Teismas padarė išvadą, jog tarp abiejų sutuoktinių nebuvo lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kiekvienam rūpėjo tik jo interesai ir gyvenimas. Atsižvelgdamas į abiejų sutuoktinių valią, po santuokos nutraukimo teismas atsakovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.69 str.). Teismas nurodė, kas nors butas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ieškovo S. L. vardu, pirkimo-pardavimo sutarties pagal Butų privatizavimo įstatymą pagrindu, automobilis Volkswagen „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , įregistruotas atsakovės Z. L. vardu, šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad po tėvo mirties 1984 metais jis tapo buto (duomenys neskelbtini), vieninteliu nuomininku kaip teisiškai nereikšmingą šioje situacijoje. Nurodė, kad CK 3.87 str. 1 d. numatyta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas padarė išvadą, kad turtas tarp šalių dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas nuostatas. Teismas atsižvelgadmas į visas reikšmingas bylai aplinkybes nusprendė, kad sutuoktinių S. L. ir Z. L. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , dalintinas tarp jų po lygiai, tai yra pripažįstant kiekvienam iš jų nuosavybės teisę į 1/2 dalį nurodyto buto su rūsiu ir automobilio. Nurodė, kad teismui nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančiu vadovaujantis CK 3.123 str. nuostatomis dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos neįgaliam sūnui yra priteistas koks nors išlaikymas iš vaiko tėvo. Pati atsakovė pripažino, kad net ir pasiūlytą ieškovui už butą kompensaciją – 59000 Lt ji dėl sunkios materialinės padėties išmokėti negali, todėl bus būtina parduoti butą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasiūlytos ieškovui kompensacijos suma yra akivaizdžiai per maža. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo S. L. pasiūlymą ir į tai, kad kartu su atsakove gyvena jos neįgalus sūnus, ieškovui naudotis paliko 13,09 kv. m. ploto kambarį, atsakovei Z. L. – 20, 92 kv. m. ploto kambarį. Kitomis patalpomis: virtuve, koridoriais, vonia, tualetu, rūsiu, ieškovas ir atsakovas turi naudotis bendrai. Teismas nurodė, kad nesant ginčui dėl keleivinio automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. 2003-03-14, padalijimo, jį priteisė atsakovei Z. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas paliko nenagrinėtu reikalavimą patvirtinti, kad už gyvenamųjų patalpų šildymą šalys moka pagal jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą, o už bendrosios nuosavybės teise naudojamas patalpas šalys moka po lygiai, už kitas komunalines paslaugas šalys atsiskaito bendru sutarimu kaip ir buvo iki šiol, nes pagal LR CPK 383 straipsnį, toks reikalavimas negali būti keliamas šeimos bylose (LR CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Nurodė, kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nėra sprendžiamas (CK 3.70 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovė Z. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti atsakovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto padalijimo būdo ir priteistinos ieškovui S. L. kompensacijos dydžio, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas ignoravo ir nevertino esminio atsakovės nurodomo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu faktinio ieškinio, o tuo pačiu ir santuokos nutraukimo pagrindo, nurodyto CK 3.60 str. 3 d. – sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpino. Šiuo atveju ieškovo kaltė preziumuojama ir nebereikia įrodinėti sutuoktinio pareigų pažeidimo, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Faktą, kad S. L. paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja nesirūpino, be atsakovės patvirtino ir pats ieškovas. Netiesiogiai ši aplinkybė patvirtinama ir rašytiniais įrodymais – Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2001-01-23 sprendimas, kuriuo iš S. L. priteista 2.355,95 Lt dydžio pinigų suma žalai atlyginti. Pats ieškovas teisme pripažino, kad atsisakė sumokėti priteistas sumas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė gaudavo ir gauna minimalias pajamas. Teismas konstatuodamas abipusę kaltę, rėmėsi šalių paaiškinimais, tačiau nekreipė dėmesio į ieškovo pateikiamų paaiškinimų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Ieškinyje bei teisme ieškovas nurodo skirtingas šeimos iširimo priežastis. Ieškovas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, leidžiančių pagal CK 3.123 str. dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė turi neįgalų sūnų iš ankstesnės santuokos, ji yra jo globėja. Sūnus turi visišką negalią ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl Z. L. neturi galimybių dirbti. Ji gauna minimalias pajamas, iš kurių privalo išlaikyti tiek save, tiek neįgalų sūnų. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą buto padalijimą ir naudojimosi tvarkos nustatymą, atsakovė būtų priversta apsigyventi viename kambaryje su priešingos lyties suaugusiu savo vaiku, kurio ketinimus, norus, poelgius neįmanoma nuspėti, be to, nebus užtikrinta tinkama jo priežiūra ir bent patenkinamos gyvenimo sąlygos. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į visišką negalią turinčio apeliantės sūnaus interesus, be to teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad S. L. neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo. Pagal teismų praktiką nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir priskirtinos prie CK 3.123 str. 1 d. nurodytų kriterijų, leidžiančių teismui nukrypti nuo lygių dalių principo.

Nurodo, jog jei teismas manė, kad apeliantės pasiūlyta piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per maža, teismas galėjo nustatyti ir didesnę už atsakovės kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-11-16 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-529/2005).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti ir apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Nurodė, kad atsakovė nuslėpė, jog ji nebegali susilaukti vaikų, o jos sūnus iš pirmosios santuokos turi fizinę negalią. Jis rūpinosi šeima bei atsakovės sūnumi, o ji buvo jam neištikima, todėl jam teko išeiti iš namų. Su kita moterimi jis apsigyveno tik tuomet, kai santuoka jau faktiškai buvo nutrūkusi. Jo įsitikinimu santuoka iširo dėl abejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos metu įgytas butas pagrįstai padalintas lygiomis dalimis, nes šalių padėtis yra tapati. Atsakovė turi invalidą sūnų, o jis yra pripažintas antros grupės invalidu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. L. ir atsakovė Z. L. susituokė 1984 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto CMS (akto įrašo Nr. 4274) (b. l. 37). Santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. Atsakovė turi sūnų iš pirmos santuokos – M. S. , gim. 1974 12 16, kuris 2002 04 08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu (b. l. 23). Ieškovo ir atsakovės santykiai yra faktiškai nutrūkę, jie nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio daugiau nei keturiolika metų. Jų turtinė ir kita padėtis yra vienoda, ieškovas pripažintas 2 grupės invalidu, gauna invalidumo pensiją, atsakovė globoja neįgalų vaiką, gauna globos tikslinę kompensaciją.

Byloje nustatyta, kad santuokos metu įgijo šį bendrą turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 58), automobilį Volkswagen „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)b. l. 11-12).

Apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas turi būti pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nes paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpino yra nepagrįstas, nes ieškovas atsakovei paliko visą butą ir nereikalavo atlyginti už naudojimąsi jam priklausančia buto dalimi. Galima teigti, kad ieškovas rūpinasi ne tik atsakove, bet ir jos pilnamečiu trisdešimt trejų metų amžiaus sūnumi iš pirmosios santuokos, suteikdamas jiems papildomą gyvenamąjį plotą. Aplinkybės, kad dėl šeimos iširimo būtų kalta tik kuri nors viena iš šalių šalys neįrodė.

Apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, leidžiančių CK 3.123 str. pagrindu dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir natūra ginčo buto nepaliko ieškovei taipogi yra nepagrįstas. Šalių padėtis yra panaši. Atsakovė turi neįgalų sūnų iš pirmos santuokos, o ieškovas yra antros grupės invalidas, neturintis kito nekilnojamojo turto išskyrus ginčo butą, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant butą ir ieškovei palikti butą natūra, paliekant ieškovą be jokio nekilnojamojo turto, nėra nei faktinės nei teisinės galimybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas ieškovui paskyrė naudotis tik 13,09 m² kambariu, o atsakovei beveik dvigubai didesniu – 20,92 m² kambariu, taipogi jai asmeninėn nuosavybėn priteisė ir automobilį Volkswagen „Passat“. Todėl negalima teigti, kad teismas visiškai nenukrypo nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo ir atsakovei nepriteisė daugiau turto nei ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.

V. L. Respublikos CPK 325, 326 str. 1 d. p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.