Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė byla A. Z. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014-11-28 nutarimu už LR ATPK 86 str. pažeidimą A. Z. buvo nubaustas 362,03 eurų (1250 litų) bauda už tai, kad pažeisdamas LR Želdynų įstatymo 14 str. 2 d., būdamas UAB „Rubiko“ direktoriumi, bendrovei priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Gatvės pav. 11, Vilniuje, ir Gatvės pav. 12, neturint leidimo nukirsti saugotini želdiniai, sklype Nr. 0101/0159:351 nukirsta 37 pušys paprastosios, 81 beržas karpuotasis, 35 blindės, 1 drebulė, 1 eglė paprastoji, žemės sklype Nr. 0101/0159:358 nukirsta 221 pušys paprastos, 106 beržai karpuotieji, 6 blindės, 1 drebulė. UAB „Rubiko“ direktorius A. Z. nesiėmė priemonių šiam pažeidimui išvengti.

A. Z., nesutikdamas su šiuo nutarimu jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti paskirtą jam nuobaudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas tuo, kad UAB „Rubiko“, kurios direktoriumi jis yra, 2012-08-13 nuosavybės teise įsigijo du žemės sklypus Gatvės pav. 11 ir 12, Vilniuje, kur pagal bendrą Vilniaus planą yra numatyti gyvenamųjų namų kvartalai, žemės paskirtis buvo ariamoji žemė. Kadangi jokie darbai atliekami nebuvo, todėl šie plotai apaugo krūmais ir medžiais. Gavęs įspėjimus iš Vilniaus miesto savivaldybės, kad šie žemės plotai bus įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kadangi pats neturėjo žinių ką reikia daryti, todėl įgaliojo A. P., kad šis bendrovės vardu tinkamai sutvarkytų dokumentus ir sklypus, pats į šią veiklą nesikišo. 2014 metų rugpjūčio mėnesį jis buvo iškviestas Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų atvykti į žemės sklypus, ten jam buvo paaiškinta, kad be leidimo buvo iškirsti sklypuose augę medžiai. Jis paaiškino, kad pagal bendrovės įgaliojimą viską tvarko A. P. ir išvažiavo. Patikrinimo 2014-08-19 aktą jis gavo tik 2014-11-27 paštu, nors pažeidimo protokolas jam buvo surašytas 2014-11-20.

Administracinę nuobaudą skyrusios institucijos atstovai savo atsiliepime į skundą ir teisme prašė skundo netenkinti, motyvuodami tuo, jog 2014-08-19 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypuose B. Brazdžionio g. 11 ir 12, Vilniuje, kurie priklauso UAB „Rubiko“, kurios direktorius yra A. Z., buvo iškirsti medžiai neturint nustatyta tvarka išduotų leidimų, tuo buvo pažeista LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. DI-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių, krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p. – saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas... turi būti vykdomas turint išduotą savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo.... darbams, bei LR Želdinių įstatymo 14 str. 2 d., kuri numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti, pažeisti ir blogėtų gyvenimo sąlygos. Jų nuomone už atliktą neteisėtą medžių kirtimą yra atsakingas UAB „Rubiko“ vadovas A. Z., už ką jis pagrįstai buvo nubaustas. A. Z. jiems minėjo, kad pagal įgaliojimą šiuos darbus vykdė A. P., tačiau šis yra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų registrą, todėl jo nesurado ir paaiškinimo nepaėmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-03 nutarimu panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014-11-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Apylinkės teismo vertinimu, nors neginčijamai įrodyta, kad be įstatymų nustatyta tvarka išduotų leidimų buvo iškirsti medžiai UAB „Rubiko“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir šie veiksmai buvo atlikti neteisėtai ir įstatymo požiūriu A. Z., kaip UAB „Rubiko“ direktorius, pagal savo pareigas ir įgaliojimus atitinka šiame straipsnyje įvardintą pareigūno sąvoką, tačiau, sutinkamai su LR Želdynų įstatymo 15 str. 2 d., savininkai turi teisę sudaryti sutartis (įgaliojimus) su fiziniais asmenimis dėl želdynų priežiūros ir naudojimo, šiuo atveju išduotu įgaliojimu tvarkyti visus klausimus A. Z. įgaliojo A. P.. Jokių įrodymų, kad A. P. organizuodamas medžių iškirtimą šį klausimą derino su A. Z. nėra, prielaidomis, kad taip galėjo būti teismas vadovautis negali. Byloje yra įrodymų, kad dėl leidimų kirsti medžius kreipėsi būtent A. P. veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą, įrodymų, kad A. Z. nesiėmė priemonių šiems pažeidimams išvengti nėra, kadangi nėra duomenų, kad jis žinojo, kad medžiai kertami be leidimų ir leido sąmoningai kilti neigiamoms A. P. veiksmų pasekmėms.

2015-02-25 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014-11-28 nutarimą palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pats skundžiamame nutarime nurodė, kad įstatymo požiūriu A. Z., kaip UAB „Rubiko“ direktorius, pagal savo pareigas ir įgaliojimus atitinka šiame straipsnyje įvardintą pareigūno sąvoką, todėl, apelianto teigimu, jis savo neveikimu jis neužtikrino aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų – neteisėtai, be nustatyta tvarka išduotų leidimų sunaikinti saugotinus medžius, tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nuostatos (fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos). Apeliantas taip pat teigia, kad įgaliotasis A. P. veikė A. Z. naudai, ir interesams, todėl pastarasis turėjo ir galėjo tai žinoti bei privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, kuriais buvo padaryta didelė žala gamtai. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, pasak apelianto, nevertino šio įgaliojimo sąlygų.

2015-03-10 Vilniaus apygardos teisme gautas A. Z. atstovo advokato Raimundo Moisejevo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, – užtraukia baudą pareigūnams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes.

Tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad įstatymo požiūriu A. Z., kaip UAB „Rubiko“ direktorius, pagal savo pareigas ir įgaliojimus atitinka ATPK 86 straipsnyje įvardintą pareigūno sąvoką.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 7 punktą pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.

A. Z., būdamas UAB „Rubiko“ direktorius, neatlieka jokių viešojo administravimo funkcijų ir neturi įstatymų priskirtų įgaliojimų duoti jam nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, todėl jis nėra subjektas, kurio atžvilgiu gali būti taikomas pagal ATPK 86 str.

Kadangi, ši klaidinga išvada nekeičia priimto apylinkės teismo sprendimo, tik dar labiau jį motyvuoja, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.