Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nes mano, kad nukentėjusiojo I. R. sveikatos sutrikdymo mastui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios L. R. didelis neatsargumas, tai yra mano, kad vaikas buvo vežamas automobiliu neprisegtas saugos diržu ir nesėdėjo specialioje kėdutėje. Be to, kaltinamasis nurodo, kad byloje neatsižvelgta į tai, jog kelyje buvo kliūtis, kurią jis turėjo apvažiuoti. Parodė, kad 2017-02-28 baigęs darbą važiavo pastatyti transporto priemonę. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo Minijos g. pirmąja juosta. Kadangi priekyje, prieš pėsčiųjų perėją stovėjo vilkikas, jis jį aplenkė ir jam prieš akis atsirado nukentėjusiosios automobilis, nežino kaip jis atsirado. Lenkdamas vilkiką, nestabdė. Vilkiką lenkė dar prieš sankryžą, iki sunkvežimio likus apie 15-20 metrų. „Opel Zafira“ automobilį pamatė netikėtai, stabdė, bet vis tiek atsitrenkė ir pastūmė automobilį į priekį. Jo greitis buvo apie 52 km/h. Jis apie keturis metrus čiuožė ir tada atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį. Staiga iššoko iš kabinos, pribėgo prie nukentėjusiosios automobilio, moteris sėdėjo automobilio priekyje, automobilio gale matė kruviną vaiką. Vairuotojo sėdynės atlošas buvo truputį atlinkęs atgal, vairuotoja buvo sąmoninga, nurodė, kad ji nesužalota. Vairuotoja paklausė, kaip jos vaikas, vaikas buvo ant galinės sėdynės. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vaikui iš burnos bėgo kraujas, moteris buvo palinkusi prie vairo, nematė, ar sužalota. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Mano, kad jeigu vaikas būtų prisegtas, tuomet nebūtų patyręs tokių sužalojimų. Vaikas gulėjo ant nugaros, ant galinės automobilio sėdynės. Nematė, ar vaikas buvo prisegtas diržu. Automobilyje nematė nei kėdutės, nei paaukštinimo. Vaikas gulėjo išilgai galinės sėdynės, galva buvo į dešinę pusę, kojos į vairuotojo pusę. Automobilio sėdynės jam netrukdė pamatyti vaiką. Iš kažkur atsirado nukentėjusiosios vyras, vėliau medikai paėmė vaiką iš automobilio. Jis vairuotoju dirba nuo 1975 m., jo pajamos apie 500 eurų per mėnesį. Kelias, kuriuo važiavo buvo tiesus, matomumas buvo geras, važiuojant nematė „Opel Zafira“ automobilio. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes draudimas visą žalą jau atlygino nukentėjusiesiems. Vairuodamas nuovargio nejautė, vairavo su akiniais.

Nukentėjusioji L. R. teisme parodė, kad pasiėmė vaiką iš darželio ir važiavo pasiimti vyrą. Iš Jūrininkų prospekto atvažiavo prie Minijos g. ir Nendrių g. sankryžos, sustojo, nes jai reikėjo sukti į kairę, todėl praleidinėjo prieš priešais važiuojančius automobilius. Prieš sukant į kairę, matė stovinčią transporto priemonę, apie 200-300 metrų nuo jos sustojimo vietos. Žino, jog toje vietoje leistinas greitis 70 km/h, todėl posūkio signalą pradeda rodyti jau iš toli. Toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Aplenkus stovintį vilkiką, iki jos sustojusio automobilio dar buvo kelio atkarpa. Apie vieną minutę ar ilgiau ji stovėjo rodydama posūkio signalą, praleido apie 4-5 automobilius. Pažvelgusi į galinio vaizdo veidrodėlį, iškart pajuto smūgį. Jos automobilio greičių dėžė yra mechaninė, buvo įmesta laisva pavara ir koja spaudė stabdį. Ruošėsi sukti, vairas buvo šiek tiek suktelėtas į kairę pusę. Smūgis buvo stiprus. Prie jos pribėgo kaltinamasis, jis automobilio durelių neatidarė, pribėgo prie jos pusės, jos lango, tada ji pradėjo šaukti, jog kviestų medikus, nes automobilyje yra vaikas. Kaltinamasis negalėjo matyti automobilyje vaiko, nes automobilio galiniai langai tamsinti. Jos sėdynės galvos atlošas įvykio metu buvo nulaužtas, bet ne visiškai, ji pati jį galutinai jį išlaužė, kad galėtų prieiti prie vaiko. Atsegė vaiko saugos diržą, tada pagalvojo, kad gal negalima jo judinti, todėl rankomis vaiką prispaudė ir laikė. Tuo metu turėjo telefoną ir paskambino vyrui. Vaiką laikė prispaustą, jis tuo metu nekraujavo. Visa tai ji darė atsisukusi iš savo sėdynės, tai buvo jau po to, kai pribėgo kaltinamasis. Prieš įvykį vaikas sėdėjo ant specialios sėdėjimo pakylos ir buvo prisegtas diržu. Ant vaiko veido pradėjo matytis gumbai ir mėlynės, vaikas buvo sąmoningas, tačiau šaukė, sakė, kad nori miegoti, klausė, kur tėtis. Kaltinamasis iškvietė medikus, o ji paskambino vyrui, pasakė, kad įvyko avarija. Vyras į įvykio vietą atėjo anksčiau nei atvažiavo greitoji. Iš automobilio iki atvykstant greitosios medikams nebuvo išlipusi, nes laikė vaiką. Vyras atėjo iš kitos pusės iki vaiko, nes iš vairuotojo pusės neatsidarė durelės. Iš keleivio pusės priėjo ir medikai. Vairuotojo sėdynė išlūžo atgal, vaikas nebuvo prispaustas. Kai vaikas buvo medikų automobilyje, ji pati susmuko, ją išvežė su kita greitąja į kitą ligoninę. Vyras išvažiavo su vaiku. Tuo metu ji skausmo nejautė, rūpėjo tik vaikas. Buvo prispaustas vaiko žandikaulio sąnarys, bet gydytojai sakė, kad jis turėtų atsistatyti, kai žiovauja, vis dar krypsta į kairę pusę. Jos automobilis 2003 m. gamybos. Automobilyje buvo įrengtos saugos pagalvės, nežino kodėl jos nesuveikė. Kodėl kviečiant medikams buvo nurodyta, kad vaikui iš burnos bėga kraujas, negali pasakyti, ne ji kvietė medikus. Palaiko savo ieškinį, kadangi jai buvo stipriai sutrenktos kojos, 7 savaites intensyviai gydėsi, iki šiol vaikšto į masažus. Yra likę randai. Ji dirba padavėja, darbas stovimas, būna, kad skauda blauzdas. Sūnui buvo įdėtos metalo konstrukcijos, jis negalėjo nieko valgyti, maitinosi tik trintu maistu ir košėmis, numetė 4 kg. Birželio mėnesį sūnui buvo išimtos metalo konstrukcijos, bet dar pilnai nėra sugiję, nors jau valgo. Vaikui po įvykio likusi baimė, jis bijo krovininių sunkvežimių. Sūnus pas medikus šiuo metu nesilanko. Po įvykio ji gėrė raminamuosius, buvo didelė baimė vėl sėsti už vairo, iki šiol bijo vairuoti, bet gyvena užmiestyje, todėl tenka važiuoti.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad jam paskambino žmona, labai greitai nuvyko į įvykio vietą. Pamatė priekyje stovintį jų automobilį, o už jo stovėjo sunkvežimis. Žmona buvo priklaupusi ant priekinės sėdynės, atsisukusi į automobilio galą, ji laikė vaiką ir servetėlę, nes vaikui iš veido srities bėgo kraujas. Vaikas sėdėjo iš karto už žmonos. Vėliau priėjo prie sunkvežimio vairuotojo, vairuotojas nurodė, kad išvietė greitąją medicinos tarnybą. Vėliau grįžęs prie automobilio, bandė atidaryti keleivio dureles, kur vaikas sėdėjo, bet jos buvo užspaustos ir neatsidarė. Dar paskambino greitajai medicinos pagalbai, teiravosi, kada atvažiuos. Jis išvažiavo su sūnumi į ligoninę. Vaiką iš automobilio medicinos darbuotojai ištraukė per galines dešinės pusės keleivio dureles, jis tuo metu buvo šalia, lyg padėjo, sunkiai prisimena aplinkybes. Jam atvažiavus į įvykio vietą, vaikas lyg buvo atsegtas. Žmona pasakojo, kad važiavo vaiką prisegusi saugos diržu. Jam atvykus jau nebuvo vairuotojo sėdynės galvos atlošo, o nugaros atlošas buvo palinkęs į galą. Bandė palenkti atgal sėdynę, bet buvo sulūžusi. Suprato, kad žmona su galva trenkėsi į galvos atlošą, todėl išlūžo. Žmona paaiškino, kad nulaužė atlošą, jog galėtų prie vaiko prieiti. Neužfiksavo, ar vaikas jam atvykus sėdėjo ant paaukštinimo. Vaikas tikrai negulėjo išilgai galinės sėdynės, jis automobilyje sėdėjo. Kas vyko jam išvažiavus, nežino. Jo akiniai, kurie buvo automobilio priekyje, įvykio metu atsidūrė ant važiuojamosios kelio dalies, už automobilio galo. Mano, kad jie nuo smūgio iškrito, nes automobilio galinis langas buvo išdužęs. Akiniai buvo apie 1,5 m atstumu nuo jo automobilio. Nematė, ar pirmoje juostoje stovėjo kitas sunkvežimis, bet jam žmona sakė, kad stovėjo. Automobilis po įvykio buvo nebetinkamas naudoti, vertintojai jį iš karto nurašė. Automobilį pardavė už 450 eurų. Automobilio bagažinė buvo suspausta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G504/2017(03), kuri surašyta atlikus tyrimą 2017-03-13, nurodyta, kad L. R. eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 50). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG863/2017(03), kuri surašyta atlikus tyrimą 2017-05-19, nurodyta, kad L. R. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. R. nustatyti abiejų blauzdų užpakalinių paviršių apatinių trečdalių sumušimai su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis; nustatytus sužalojimus L. R. galėjo patirti 2017-02-28 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, dėl eismo įvykio metu patirtų blauzdų sumušimų L. R. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) (t. 1, b.l. 55-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G705/2017(03), kuri surašyta atlikus tyrimą 2017-04-20, nurodyta, kad I. R. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; I. R. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, veido minkštųjų audinių patinimu, viršutinio žandikaulio lūžimu Le Fort II tipo, abipusiu apatinio žandikaulio lūžimu; nustatytus sužalojimus I. R. galėjo patirti 2017-02-28 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, dėl veido kaulų lūžimų sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui) (t. 1, b.l. 61-62).

Specialistas R. P. P. teisme paaiškino, kad išvadą atliko iš pateiktų medicininių dokumentų. Vaiką vežant ant paaukštinimo ir prisegtą diržu, gali berniukui būti tokie sužalojimai, kuriuos patyrė. Vaikui atsitrenkus į priekinę vairuotojo sėdynę vaikas ir susižalojo. Kadangi atlošas išlūžo, tai gavosi priešpriešinis veiksmas, berniukas linko į priekį, gavosi atatranka. Eksperimento nedarė, todėl nežino, kiek buvo atstumta priekinė sėdynė, kad nustatytų atstumą, kiek vaikas galėjo pajudėti į priekį. Jei sėdynė buvo atstumta, tai atstumas iki vaiko sutrumpėjo. Vaikas galėjo judėti nuo smūgio į priekį, net ir būdamas prisegtas saugos diržu. Vaikas nedidelis, galėjo ir iš diržų išslysti, jo nedidelis ūgis, be to, nežinia kaip tvirtai diržas buvo prisegtas, ar jis buvo tvarkingas. Dažniausiai saugos diržai palieka žymes kūne, bet šiuo atveju gydymo įstaigoje nieko neatžymėta. Chirurgą kvietė pasižiūrėti, ar nebuvo vidaus organų sužalojimų, atliko echoskopiją, jog įsitikinti, kad nėra kraujo išsiliepimo ir koks organas nėra trūkęs. Chirurgą kvietė tik dėl vidaus organų, bet ne dėl paviršinių sužalojimų fiksavimo. Medikai žiūrėjo, kas stipriau sužalota - veido sritis, ir kad nebūtų vidaus organai sužaloti. Būna, kad neatžymi gydytojai paviršinių sužalojimų, likusių nuo diržų. Dėl lūžusio viršutinio žandikaulio, galėjo atsirasti kraujosruva apie dešinę akį. Jei atsitrenkia į stovintį automobilį, tai pirminis judesio veiksmas būna atgal, vėliau sekantis judesio veiksmas būna į priekį. Įvertino tai, kad vairuotojos atlošas išlūžo. Tikrai galėjo būti tokie vaiko sužalojimai. Buvo ne vasara, vaikas buvo apsirengęs žieminiais rūbais, todėl nuo diržų žymių galėjo net nelikti.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Klaipėdos m., Minijos gatvėje, ties nereguliuojama sankryža su Nendrių gatve, antroje eismo juostoje krovininis automobilis „Volvo FH12.380“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Langendorf SKS18/25“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Kelio ruožas - tiesus. Apgadinta krovininio automobilio priekinė dalis, automobilio „Opel Zafira“ - galinė dalis, nuotraukose prie protokolo bei skaitmeninėje laikmenoje, kuri saugoma prie I-ojo bylos tomo, esančiose nuotraukose užfiksuotos transporto priemonių padėtys ir apgadinimai; protokole pažymėta, kad ant kelio matosi transporto priemonės – Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų stabdymo žymės, kurių atstumas 18,1 m, iš autoavarijos vietos plano matyti, kad stabdymo žymės prasideda prieš pėsčiųjų perėją ir baigiasi 10,8 m už pėsčiųjų perėjos (t. 1, b.l. 12-19).

Krovininis automobilis „Volvo FH12.380“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB "(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 108).

Automobilis „Volvo FH12.380“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apdraustas draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 110).

Automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo L. R. valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta 2016-02-23 ir turėjo galioti iki 2018-02-24 (t. 1, b.l. 45).

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Kaltinamasis K. V. neneigia, kad jis kaltas dėl kilusio eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, tačiau mano, kad nukentėjusiojo I. R. sužalojimai nebūtų tokie, kokius nustatė specialistas, jei vaikas iš tiesų būtų sėdėjęs specialioje kėdutėje ir būtų buvęs prisegtas saugos diržu. Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Minijos gatvėje, Klaipėdoje, ties nereguliuojama sankryža su Nendrių gatve, antroje eismo juostoje. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, taip pat kaltinamojo K. V. bei nukentėjusiosios L. R. parodymai patvirtina, kad kaltinamojo K. V. vairuojamas krovininis automobilis su puspriekabe atsitrenkė į stovintį nukentėjusiosios L. R. vairuojamą automobilį. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose nurodyti, taip pat nuotraukose matomi abiejų automobilių apgadinimai patvirtina nukentėjusiosios L. R. teiginius, kad smūgis į automobilį „Opel Zafira“ buvo stiprus. Užfiksuota, jog apgadintas krovininio automobilio „Volvo FH12.380“ priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekiniai dešinės pusės žibintai ir radiatoriaus grotelės, o automobiliui „Opel Zafira“ buvo apgadintas užpakalinis dešinės ir kairės pusės sparnai, užpakalinis bamperis, abu užpakaliniai žibintai, stipriai įlenktas bagažinės dangtis, išdaužtas užpakalinis stiklas (t. 1, b.l. 18-19, bei kompaktinėje plokštelėje esančios nuotraukos). Be to, iš kompaktinėje plokštelėje esančių nuotraukų matyti, kad automobilyje „Opel Zafira“ buvo paaukštinimas (kėdutė), ant kurio vežami vaikai, šis paaukštinimas užfiksuotas numestas po vairuotojo sėdyne, o pagalvėlė tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, nuotraukose matyti, kad automobilyje „Opel Zafira“ įrengti saugos diržai. Nukentėjusioji L. R. teisme patvirtino, jog jos sūnus I. R. automobilyje sėdėjo ant nuotraukose užfiksuoto paaukštinimo ir buvo prisegtas saugos diržu.

K. V. samprotavimus apie tai, kad nukentėjusysis I. R. buvo vežamas neprisegtas saugos diržu ir nesėdėjo ant specialaus paaukštinimo paneigia ne tik anksčiau aptarti įrodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G705/2017(03), teisme apklausto specialisto R. P. P. paaiškinimai bei nuoseklūs nukentėjusiosios L. R. parodymai. Specialistas R. P. P. teisme nurodė, kad specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusysis I. R. galėjo patirti vežamas ant paaukštinimo ir prisegtas saugos diržu, kadangi vairuotojos sėdynės atlošas išlūžo, gavosi priešpriešinis veiksmas, berniukas linko į priekį, susižalojo į vairuotojo sėdynę. Specialistas paaiškino, kad kai automobilis atsitrenkia į kitą stovintį automobilį, pirminis kūno judesio veiksmas stovinčiame automobilyje būna atgal, o vėliau būna į priekį, tvirtino, kad tokie vaiko sužalojimai tikrai galėjo atsirasti, jeigu jis buvo prisegtas saugos diržu. Nukentėjusioji L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 72-73), tiek duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad jos sūnus automobilyje sėdėjo ant specialios sėdėjimo pakylos, buvo prisegtas saugos diržu, kaltinamasis sūnaus matyti negalėjo, nes galiniai automobilio stiklai tamsinti. Liudytojas S. R. teisme teigė, kad žmona jam pasakojo, kad važiavo vaiką prisegusi saugos diržu, ar sūnus buvo prisegtas, kai atvažiavo į įvykio vietą, neužfiksavo, vaikas jam atvažiavus automobilyje sėdėjo ant keleivio sėdynės, o negulėjo, kaip teigia kaltinamasis, žmona laikė sūnų. Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo K. V. samprotavimus apie tai, kad nukentėjusysis I. R. automobilyje „Opel Zafira“ važiavo ne ant specialaus paaukštinimo ir neprisegtas saugos diržu.

Kaltinamasis K. V. teisme nurodė ir tai, kad byloje neatsižvelgta, jog kelyje buvo kliūtis, kurią jis turėjo apvažiuoti.

Pažymėtina, kad galiojančių Kelių eismo taisyklių 128 punktas vairuotoją įpareigoja atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis gali tai pastebėti) sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamasis K. V. teisme nurodė, kad vilkikas su priekaba pirmoje eismo juostoje stovėjo, todėl jį pamatęs, jis nutarė persirikiuoti į antrą eismo juostą, to padaryti jam niekas nekliudė, todėl jis vairuojamo automobilio greičio nemažino, tik atleido akseleratoriaus pedalą, nes žinojo apie greičio ribojimą ties Minijos – Nendrių gatvių sankryža, jo automobilis lėtėjo. Vilkiką K. V. lenkė dar prieš sankryžą, jo teigimu, iki vilkiko likus apie 15-20 metrų, o nukentėjusiosios L. R. automobilį antroje eismo juostoje pamatė tik apvažiavęs pirmoje juostoje stovėjusį automobilį. Nukentėjusioji L. R. teisme taip pat nurodė, kad apie 200-300 metrų nuo jos sustojimo vietos, prieš sukdama į kairę matė kelyje stovinčią transporto priemonę.

Įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgęs į tai, kad pats kaltinamasis K. V. nurodė, jog greičio pamatęs kliūtį (pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį) nemažino, nors byloje nustatyta, kad kaltinamasis artėjo prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra prieš Minijos ir Nendrių gatvių sankryžą, be to, kaltinamojo vairuojamos transporto priemonės stabdymo žymių pradžia užfiksuota vos keli metrai iki pėsčiųjų perėjos, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pasielgė nerūpestingai, nes nesulėtino greičio pamatęs kelyje kliūtį ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nors artėjo prie pėsčiųjų perėjos, neįvertino, kad šioje eismo juostoje taip pat gali būti transporto priemonių ar pėsčiųjų.