Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Stasio Lemežio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

An. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis AB „L.“ betono cecho paketuotoju ir AB „V.“ paketavimo cecho baro paketuotoju, gyvenantis Statybininkų g. 9-43, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

An. N. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. vasario 9 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto metu su sūnumi A. N., tyčia pastarajam sudavė smūgį kumščiu į dešinę plaštaką, vieną smūgį į dešinį žastą bei sukėlusius A. N. mirtį du smūgius peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę, taip padarydamas durtines – pjautines žaizdas krūtinės kairėje su krūtinės ląstos priekinės sienos pažeidimais, aortos kylančios dalies sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu ir ūminiu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis nusikaltimo vietoje mirė, taip tyčia nužudė savo sūnų, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis An. N. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo tyčia nužudžius sūnų A. N. neprisipažino, nes jis tai padarė gindamasis nuo sūnaus užpuolimo. Parodė, kad jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. N., jo žmona O. N. ir anūku, jų sūnumi H. D. N.. Po ištuokos su žmona pas kaltinamąjį liko gyventi sūnus, o duktė gyveno su motina. Jis rūpinosi sūnumi, o jam susituokus - ir sūnaus žmona. Sūnus A. su žmona niekur nedirbo, kartu pastoviai girtaudavo, vartojo narkotines medžiagas, sūnus jau nuo 15-16 metų pasidarė nevaldomas, triukšmaudavo, mušdavosi. Kol buvo jaunesnis, dar sugebėdavo sūnų sutvarkyti, o vėliau jau neturėjo fizinių jėgų jauną, žymiai už jį fiziškai stipresnį sūnų įveikti. Į butą susirinkdavo narkomanai, visur virtuvėje buvo primėtyta švirkštų, sudeginti šaukštai ant dujinės viryklės, nes jie kažką sau gamindavosi. Kaltinamasis dirbo dvejose darbovietėse, kad galėtų sumokėti už komunalinius mokesčius ir išlaikyti sūnaus šeimą, nes buvo gaila anūko, kuris prašydavo valgyti. Nusipirkti maisto dažnai eidavo kartu su marčia O., nes jai vienai patikėti pinigų negalėjo. Jo buvusi žmona sūnui A. nupirkdavo rūbų, o jis išlaikė butą ir pirkdavo maistą, marčiai materialiai padėdavo ir jos motina N. P.. Dėl to, kad sūnus niekur nedirbo, tarp tėvo ir sūnaus kildavo konfliktai, muštynės. Sūnus viską, ką tik buvo galima parduoti išnešdavo iš namų, o ko neišnešė – sudaužė. Visi baldai buvo sudaužyti, nebuvo net ant ko atsisėsti. 2008 m. vasario 9 d. vakare ir naktį bute buvo girtaujama, jis gėrė kartu su kitais ir naktį į 9 dieną nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 12 val., sūnui A. prašant davė pinigų parnešti degtinės. Alkoholinius gėrimus vartojo ir jis, sūnus A., jo žmona O. ir kaimynė L. V.. Atėjo kaimynė L. K.. Pokalbio metu L. K. papriekaištavo sūnui ir marčiai, kad jie nedirba, geria, nėra tvarkos, kriauklėje daug neplautų indų, o jie sėdi ir negali sutvarkyti, negi tėvas turi ir dirbti, ir valyti kambarius, ir juos išlaikyti. A. pradėjo rėkti, kad ji išeitų, tada kaltinamasis pareiškė sūnui, kad L. K. atėjo ne pas juos, o pas jį. Kilo konfliktas, sūnus puolė jį mušti, jis gynėsi, atsimušinėjo. Sūnus jam sumušė nosį, bėgo kraujas, jis nuėjo į vonią nusiprausti, nusivalė kraują, sustabdė kraujo bėgimą, nuėjo į virtuvę, kur ant kėdutės sėdėjo L. V., jam pliūptelėjo kraujas, jis L. V. pasakė: „Ar aš nesakiau, kad mano sūnus - mano didžiausias priešas, banditas“. A. tai išgirdęs puolė jį mušti, kumščiu trenkė į nosį, ji sutreškėjo, pajuto stiprų skausmą, apsvaigo galva. Kas vyko toliau nelabai prisimena. Prisimena prieš save grėsmingą sūnaus veidą, kuris šaukė, kad „Užmušiu“. Kaip paėmė peilį neprisimena, bet prisimena, kad sūnui peiliu dūrė du kartus į krūtinę. Po pirmo smūgio sūnaus grėsminga veido išraiška nepasikeitė, po antro smūgio jo veidas pasikeitė ir jis pradėjo nuo jo trauktis. Kaltinamasis numetė peilį virtuvėje ant spintelės, pats atsistojo atsiremdamas nugara į sieną, nes galvojo, kad A. jį puls., tačiau A. suklupo, atsirėmęs nugara į sieną, dar žiūrėjo į jį, paskui palenkė galvą. Sūnui dūrė, nes jis jį puolė ir mušė, grasino užmušti, o jis norėjo apsiginti. Tvirtina, kad jo gyvybei buvo reali grėsmė, suprato, kad sūnus jį užmuš, vėl jam duos, todėl ir dūrė. Tuo metu jis jau buvo sumuštas ir kruvinas, o sūnus nenustojo jo mušęs, todėl jam ir dūrė. Apie savo veiksmų pasekmes negalvojo, užmušti sūnaus nenorėjo, dūrė peiliu gindamasis nuo sūnaus. Jis padengė sūnaus laidojimo išlaidas.

Analogiškus parodymus kaltinamasis An. N. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad jam pasakius sūnui, kad jį išlaiko, A.s priėjo prie jo ir kumščiu sudavė per veidą, po to sudavė per nosį, į galvą. Į galvą sudavė apie 10 smūgių, jis dengė galvą rankomis, sakė, kad kvies policiją. Sūnus jį spardė į kojas. Kaltinamasis kiek galėdamas priešinosi ir taip pat sudavė smūgius sūnui į kūną, kur pataikė – neprisimena. Mušėsi virtuvėje ir koridoriuje. Sūnus mušdamas vis rėkė „Užmušiu!”. Muštynės vyko su trumpomis pertraukomis, buvo girtas ir ne viską prisimena, be to, buvo sumušta galva ir jis blogai orientavosi, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Prisimena, kad buvo nuėjęs į vonią apsiprausti. Kaltinamasis ėjo iš kambario į virtuvę, jį sūnus pasivijo, jis apsisuko veidu į sūnų, kuris stovėjo prie virtuvės durų, o jis stovėjo prie kriauklės. Sūnus pradėjo jam smūgiuoti iš apačios į veidą ir į krūtinės sritį, mušė greitai, buvo gal apie 10-15 smūgių. Prisimena, kad 2 kartus stipriai sudavė į tarpunosį ir į kaktą. Tuo metu kai sūnus jį mušė, jis nuo spintelės prie kriauklės paėmė peilį balta rankena ir du kartus smeigė sūnui į kūną, kur pataikė – nematė, bet į krūtinę. Po tų dviejų dūrių sūnus padarė keletą žingsnių atgal ir aukštielninkas nukrito koridoriuje. Jis peilį padėjo atgal ant tos pačios spintelės. Jis pats sūnaus nepuolė mušti, tik atsimušinėjo nuo jo smūgių, apsigindamas suduodavo sūnui smūgius kumščiais per kūną. Durdamas sūnui peiliu jis tik galvojo, kad sūnus gali jį užmušti. Anksčiau dėl sūnaus iškeltų muštynių daug kartų kreipėsi į policiją, A. N. mušdavo ir savo žmoną O., bet ji į policiją nesikreipė, kaltinamasis apgindavo savo marčią. Sūnus girtas puolė muštis ir uošvienės N. P. namuose, kur jis kvietė policiją, nes sutvarkyti, nuraminti sūnaus nepajėgė (T. 1, b. l. 199-122).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2008 m. vasario 11 d. An. N. parodė, kad 2008 m. vasario 9 d., šeštadienį, maždaug prieš pietus, visi trys gyvenantys bute, t. y. jis, sūnus ir sūnaus žmona bei šalia gyvenanti L. V., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat buvo atėjusi L. K., bet kad ji bute gertų nepastebėjo. Begeriant virtuvėje jis pradėjo sūnui priekaištauti, kad jis girtuokliauja ir nedirba. Sūnus dėl to įsižeidė ir pradėjo jį mušti. Sūnus jam abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 12-15 smūgių į galvą, krūtinę. Prisimena, kad po sūnaus smūgių kumščiais į kaktą jis apsvaigo. Jis labai išsigando, pamanė, kad sūnus gali jį užmušti. Tada jis nuo virtuvėje stovinčios spintelės paėmė virtuvinį peilį ir šiuo peiliu du kartus smogė sūnui, nesitaikė, kur smogti. Peiliu smogė dėl to, kad bijojo, jog jį gali užmušti. Po suduotų smūgių peiliu sūnus jį mušti nustojo, pamatė, kad pasikeitė sūnaus veido išraiška. Sūnus pradėjo nuo jo trauktis atbulomis ir nuvirto aukštielninkas tarp virtuvės ir koridoriuko. Policiją iškvietė kažkas iš kaimynų. Kai atvažiavo policija, prisipažino ir papasakojo visą situaciją (T. 1, b. l. 124-125). Papildomai apklausiamas paaiškino, kad peiliu du kartus dūrė, nes sūnus dar kartą puolė jį mušti, buvo kilusi mintis, kad jį dabar tikrai užmuš, nes rėkė „Užmušiu“ Jis ėjo į kaltinamojo pusę su piktomis akimis, o kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo jo prieš tai suduotų smūgių, jautė, kad negalės apsiginti, todėl peiliu dūrė jam du kartus į krūtinę. (T 1, b. l. 129). Parodymų patikrinimo vietoje metu An. N. parodė, kur jie sėdėjo, kai kaimynė pasakė, kad jis niekur nedirba ir dar kažką. Jis pritarė kaimynei L. K., sūnus supyko ir pradėjo varyti kaimynę iš namų, ją išvaręs puolė tėvą šaukdamas „užmušiu‘, sudavė daug smūgių kumščiais ir kojomis. Jis besigindamas nuo sūnaus smūgių traukėsi, kambaryje abu pargriuvo ant lovos, grūmėsi. Jam bėgo kraujas iš nosies, todėl nuėjo į vonią. Iš vonios nuėjo į virtuvę, kur buvo viena iš moterų. Ten pasakė moteriai, kad ar ne banditas jo sūnus. Sūnus jam vėl stipriai pataikė į nosį, jam apsvaigo galva ir jis prisėdo ant stalo krašto. Kažkiek pasėdėjęs, atsisukęs jis pamatė sūnaus piktą veidą, suprato, kad sūnus vėl puls jį mušti. Neatsimena, kaip jo rankoje atsirado peilis ir tuo peiliu smogė sūnui, kur pataikė nematė. Parodė, kad po to sūnus traukėsi ir nukrito aukštielninkas prieškambaryje (T 1, b. l. 130-135).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo An. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2008-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas bendrabučio tipo name adresu (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte. Prieškambaryje, prie pakabos, galva į duris guli vyriškos lyties kūnas. Lavonas aukštielninkas. Ant lavono marškinėlių kairėje pusėje matosi du linijiniai pažeidimai, kurie atitinka dviem žaizdoms krūtinės ląstos kairėje pusėje. Vonioje ant grindų raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, pėdsakai. Ant lovoje esančios antklodės matosi raudonos spalvos dėmės, prie paklodės yra mėlynos spalvos kepuraitė su raudonos spalvos lašais. Tarp lovos ir įėjimo į kambarį angos ant sienos matosi raudonos spalvos skysčio lašai. Kambaryje ant grindų matosi raudonos spalvos lašai ir sutepimai. Ant stalo po dujų skaitliuku guli virtuvinis peilis balta rankena su raudonos spalvos skysčio pėdsakais. Ant spintelės ir kriauklės matosi raudonos spalvos dėmės (T 1, b. l. 3-13).

Specialisto išvadoje Nr. S103/08 (01) nurodoma, kad nuoplovoje iš prieškambario ir ant peilio yra A. N. kraujas. Nuoplovoje nuo kriauklės virtuvėje, nuo kambario sienos, ant medžiagos iškarpos iš antklodės, kepurės yra An. N. kraujas (T 1, b. l. 29-39), kas patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis buvo sūnaus mušamas kambaryje ir virtuvėje, o sūnus po dviejų suduotų smūgių peiliu jam į krūtinę nukrito aukštielninkas prieškambaryje, o peilį jis padėjo ant spintelės, kuri stovi prie kriauklės.

Iš specialisto išvados Nr. G 88/08 (01) matyti, kad An. N. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies srityje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, pvz., suduodant smūgį kumščiu. Sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Konstatuojamas nosies srities sumušimas galėjo būti padarytas ir vienu smūgiu, tačiau neatmetama, kad buvo suduoti ir du smūgiai į šią sritį ( T 1, b. l. 145-146).

Kad inkriminuojamos veikos padarymo metu kaltinamasis An. N. buvo girtas, įrodo ir patikrinimo rezultatai: 17.42 val. jam nustatytas 2,15 promilės, t. y. praėjus kelioms valandoms po įvykio (T 1, b. l. 112).

Nukentėjusioji O. N. parodė, kad su vyru A. ir sūnumi gyveno pas uošvį kaltinamąjį An. N.. Tarp vyro ir uošvio dažnai kildavo konfliktai dėl to, kad A. niekur nedirbo. Ji ir jos vyras vartodavo alkoholinius gėrimus ir narkotikus, dėl to ir kildavo konfliktai. Kaltinamasis viską teisingai pasakojo apie jų gyvenimą. Uošvis dirbo ir juos išlaikė, materialiai padėdavo ir jos mama N. P.. Naktį prieš šį įvykį ji buvo nuėjusi pas kaimynę L. K., kur jau buvo kita kaimynė L. V., jos ten gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant L. K. ir L. V. tarpusavyje susibarė, vos nesusimušė. Ji su L. V. nuėjo į savo butą, kur tęsė išgertuves kartu su vyru ir uošviu. Ji nuėjo gulti, o kompanija liko prie stalo ir toliau gėrė. Prieš pietus atsikėlė uošvis ir su jais gėrė, atėjo kaimynė L. K.. Begeriant tarp L. K. ir L. V. prasidėjo kalbos, kad bute betvarkė, kad tėvas vienas dirba, visus juos išlaiko. Vyrui tai nepatiko ir jis L. K. išvarė iš buto, o uošvis ją užstojo, jos kalboms pritarė, todėl A. puolė mušti tėvą, kuris gynėsi. Ji su vaiku išėjo iš kambario, kad vaikas kuo mažiau tai matytų. Uošviui iš nosies bėgo kraujas. Ji išgirdo garsą, lyg nukrito, nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad vyras guli prieškambaryje, bandė jį kelti, kalbinti, bet jis neatsikėlė. Kaip buvo suduotas smūgis, nematė, nes su vaiku buvo kambaryje. Kaltinamajam buvo būtinybė gintis, bet ne tokiu būdu. Policiją iškvietė L. K.. Ji girdėjo, kad vyras rėkė „užmušiu“. Jos vyras kiekvieną dieną nevartojo narkotikų, kai pavartodavo jis būdavo netgi ramesnis nei išgėręs alkoholio. Pinigų narkotikams gaudavo skirtingais būdais: rasdavo ką parduoti, pasiskolindavo pas pažįstamus. Vaikui ir jiems pinigų duodavo uošvis arba jos mama N. P.. Dėl vaiko nepriežiūros teismo sprendimu jai apribotos motinystės teisės į vaiką, vaiką prižiūri ir išlaiko jos motina N. P.. Nuo vyro kliūdavo ne tik tėvui, bet ir jai, jis ją mušdavo. Jai padaryta didelė žala, nes neteko vyro, o vaikas tėvo. Prašo jiems abiems priteisti 10 000 Lt. moralinės žalos atlyginimo, iš jų jai 3 tūkst. Lt., vaikui – 7 tūkst. Lt.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu O. N. smulkiai papasakojo įvykio aplinkybes, nes buvo apklausiama įvykio dieną – 2008 m. vasario 9 d. Parodė, kad su uošviu sutardavo nelabai gerai, nes ji su vyru nedirbo, vartojo narkotikus, pas juos lankėsi jų draugai, kurie taip pat buvo narkomanai, o uošvis ją su vyru išlaikydavo. 2008 m. vasario 9 d. kartu su kaimyne iš 50-to buto, savo vyru A. ir uošviu An. gėrė virtuvėje vermutą. Po kiek laiko pas juos atėjo L. K., kuri begeriant pradėjo jai sakyti, kad jie negeri, nedirba, o uošvis juos išlaiko. A. supyko ir pradėjo jai sakyti, kad nesikištų į ne savo reikalus. Uošvis palaikė L. K.. A. supyko, priėjo prie An. N. ir vieną kartą kumščiu trenkė savo tėvui į galvą. Tėvas atsistojo ir trenkė A. vieną kartą kumščiu į veidą, jie pradėjo muštis. Vienas kitam sudavė daug smūgių. Ji nuėjo į kambarį pas vaiką, kad jis nematytų muštynių, todėl to, kas vyko virtuvėje, ji nematė. Ji girdėjo kaip muštynės tęsėsi prieškambaryje. Muštynės truko apie 3-5 minutes. Girdėjo, kad L. K. sakė, kad iškvies policiją ir išėjo iš buto. Tuomet muštynės nurimo, ji išėjo iš kambario ir pamatė, kad koridoriuje prie durų guli An. N., šio veidas buvo sumuštas, jis atsikėlė ir nuėjo į vonią apsiprausti, o ji su A. nuėjo į kambarį, atidarė balkono duris ir rūkė. Tada į kambarį atėjo uošvis ir pradėjo keiksmažodžiais bartis, išvarinėjo juos iš namų ir jie abu vėl pradėjo muštis, o ji su vaiku nuėjo į virtuvę. Kaimynė L. V. bandė juos skirti. Iš kambario muštynės persikėlė į virtuvę, tada ji su vaiku išėjo į kambarį. L. V. taip pat buvo virtuvėje. Iš virtuvės girdėjosi muštynių garsai, dužo indai. Ji išgirdo už buto durų L. V. dukters Žanos balsą, kuri šaukė „Kas vyksta?“ ir sakė motinai išeiti iš ten, kažkas išspyrė buto duris, ji išėjusi pamatė, kad Ž. su savo vaikinu išsivedė L. V. iš buto. Prieškambaryje galva į duris gulėjo A., kuris kvėpavo, bet buvo be sąmonės, jai neatsakinėjo. Atėję pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, girdėjo, kad pareigūnai sakė, kad A. sužalotas peiliu. Muštynių ir barnių tarp An ir A. būdavo dažnai, į butą dažnai atvažiuodavo pareigūnai, kuriuos ji kvietė dėl triukšmo (T 1, b. l. 100-102). Šiuos parodymus O. N. patvirtino teisiamajame posėdyje.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2008 m. vasario 9 d. prieš pietus ji nešė šiukšles, išgirdo balsus ir užėjo pas N.. A. buvo agresyviai nusiteikęs, prasidėjo barniai tarp tėvo ir sūnaus, gal šio ginčo iniciatorė buvo ir ji, nes sūnus su žmona niekur nedirbo, abu yra narkomanai, o tėvas išlaikė juos abu ir jų vaiką, apie tai žinojo visi namo gyventojai. A. puolė ją varyti iš buto, ji jam atsakė, kad „Ne pas tave atėjau, pas An.“, jie pradėjo muštis virtuvėje, vėliau koridoriuje. Koridoriuje matė An. gulintį ant grindų visą kruviną, o A. buvo ant viršaus ir mušė An.. Ji išėjo iš buto ir pasakė, kad iškvies policiją. Nuėjusi pas kaimynę paskambino į policiją, laukė, kol ji atvyks būdama koridoriuje. Buto duris iš vidaus užrakino A., kad niekas neišeitų. Kol laukė policijos, bute girdėjosi triukšmas, dužo indai. Atvykus policijai sužinojo, kad A. negyvas. A. buvo agresyvus, mušdavo žmoną, senelis nuo jo labai kentėdavo, sakydavo „Ar žinai, kodėl aš dieną miegu? Nes aš žinau, kad naktį nemiegosiu“. Ten buvo landynė, kurioje lankėsi narkomanai, senelis neturėjo vietos, nors už viską mokėjo, juos išlaikė, pirko maistą. Pati O. jai rodė subadytas venas, sakydavo, kada jai blogai. Tėvas su sūnumi buvo panašaus kūno sudėjimo, tik sūnus jaunesnis ir stipresnis.

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta iš karto po įvykio ir parodė, kad N. butas buvo paverstas narkomanų landyne, jai O. N. rodė savo subadytas rankas ir sakė, kad vartoja narkotikus. Nei O. N., nei A. N. niekur nedirbo, dirbo tik tėvas An. N., kuris visus išlaikydavo. 2008 m. vasario 9 d. apie 14.30 val. ji nešė šiukšles ir išgirdo iš 43 buto A. N. riksmą, jis kažko keikėsi. Ji užėjo į butą, duris atidarė O. N.. Tėvas su sūnumi pykosi, virtuvėje dar buvo kaimynė iš 50-to buto L. V.. Sūnus puolė muštis su tėvu ir jie abu išėjo į koridorių, iš ten girdėjosi triukšmas. Išeidama iš virtuvės prieškambaryje ji pamatė gulintį ant grindų An. N., šio veidas buvo kruvinas. Ji suprato, kad A. davė jam į nosį. Ji paklausė, kaip An. N. jaučiasi, šis atsakė, kad gerai. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai praneš, kad vaikas viską mato. Ji peržengė per gulintį An. N. ir nuėjo pas kaimynę į 38-ą butą, iš kur iškvietė policiją. Ji su kaimyne laiptinėje laukė, kol atvažiuos policija. Priėjusi Ž. V. paklausė, kur jos motina, atsakė, kad 43-iame bute. Kol laukė policijos bute visą laiką girdėjosi triukšmas. Ž. šaukė, kad motina išeitų, tačiau ji neišeidavo. T. Ž. pakvietė savo draugą ir jie dviese prašė L. V. išeiti, atidaryti buto duris, girdėjosi dūžių ir muštynių garsai. Ž. V. draugas koja išspyrė duris ir iš buto išsivedė L. V., kuri verkė. Atvykus policijai ji pamatė prieškambaryje ant grindų gulintį A. N.. Atvažiavo medikai ir konstatavo jo mirtį. An. N. sėdėjo koridoriuje ir verkė, prašė paskambinti jo dukrai (T 1, b. l. 86-88). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja L. K. juos patvirtino.

Liudytoja L. V. parodė, kad gyvena kaimynystėje, tėvas labai ramaus būdo, o A. būdavo agresyvus. 2008 m. vasario 9 d. ji buvo pas juos ir ramiai sėdėjo, išgėrinėjo. Užėjo kaimynė L. K. ir su A. kažko susibarė, A. jai sakė eiti namo, ko ji čia atėjo, ir taip žodis po žodžio susistumdė. Kai ji išėjo, A. uždarė duris ir po to tėvas pasakė: „Ne pas tave ji atėjo, o pas mane į svečius“, jie susibarė. Viskas nuo to ir prasidėjo, A. puolė mušti tėvą, spardė kojomis ir smūgiavo kumščiu į veidą, pradėjo bėgti kraujas. Tėvas atsistojo, nuėjo į vonią ir nusiprausė. Ji bandė juos raminti, pamatė, kad geriau nesikišti, nes gali ir pati gauti, nuėjo į virtuvę ir atsisėdusi verkė. Tėvas atsistojo, nuėjo į vonią nusiprausė. Jie stumdėsi koridoriuje, ten vyko muštynės. Girdėjosi A. balsas, kad „Užmušiu“. Į virtuvę įėjo tėvas, jo veidas buvo kruvinas, sumuštas, sutinęs, gal jis buvo šoko būsenoje, akys buvo nieko nematančios, jis paėmė nuo staliuko, spintelė stovėjo prie pat kriauklės, peilį, ir žengė iš virtuvės į prieškambarį, ką jis padarė, ji nematė. Ar tuo metu, kai tėvas paėmė peilį, A. jį puolė, ji nematė, bet konfliktas dar nebuvo pasibaigęs. Kaip tik tuo momentu, kai tėvas su peiliu ėjo iš virtuvės, jos dukters draugas išspyrė buto duris ir ji pro A., stovintį prieškambaryje, atbėgo į koridorių ir verkdama išbėgo į savo butą. Išbėgant iš N. buto matė, kad A. stovėjo atsirėmęs prie vonios kambario. Tik vakare iš policininkų sužinojo, kad A. yra miręs.

Kaltinamasis An. N. paaiškino, kad girdėjo liudytojos L. V. parodymus ir patikslino, kad sūnui dūrė peiliu virtuvėje. Sūnus po dūrio traukėsi atatupstas, jam traukiantis iki durų buvo apie vieną metrą, jis buvo atsirėmęs į vonios kambario sieną ir po to susmuko. Tuo metu išmušė buto duris ir tos durys galėjo jam smogti į žastą ir į ranką, nes kietų daiktų, besigalynėdamas su sūnumi, jis neturėjo.

Liudytoja L. V. 2008 m. vasario 9 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. vasario 9 d., šeštadienį, ankstų rytą ji atėjo į Nemeikų butą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė ji, O. N., jos vyras A. N. ir A. tėvas An.. Gėrė alų, degtinę. Jokių konfliktų nebuvo. Apie pietus atėjo kaimynė L. K., kuri dėl kažko susipyko su A.. An. N. pareiškė, kad ji atėjo pas jį, o ne pas sūnų. L. K. pareiškė, kad An. N. visus maitina, o sūnus niekur nedirba. Tuomet A. garsiai pradėjo ją varyti iš buto, išstūmė į laiptinę ir užrakino buto duris iš vidaus. An. N. pasakė, kad iš tikrųjų juos išlaiko. Tuomet A. N. visiškai susinervino ir kumščiu smogė tėvui į veidą, į nosį. An. N. veidas iš karto išsikruvino, kraujas pradėjo bėgti ant grindų. Tėvas su sūnumi susikibo rankomis. Šie stovėjo virtuvėje, tarpduryje į koridoriuką. Po to ji matė, kaip besigrumdami pargriuvo ant lovos kambaryje. Ten ant lovos jie vienas kitam sudavinėjo smūgius, bet A. N. elgėsi labai agresyviai, bandė rankomis tėvui spausti už kaklo, tėvą prispaudė prie lovos. Ji priėjo prie jų arčiau, ragino baigti, tačiau A. buvo labai įsiaudrinęs. Ji matė, kad po minėtų grumtynių An. N. atsistojo ir nuėjo į vonią, atsinešęs rankšluostį pradėjo šluostytis veidą. Išeiti iš buto negalėjo, kadangi kuomet išvarė L. K., A. raktus įsidėjo sau į kišenę. Virtuvėje ji užsirūkė. Tuo metu į virtuvę atbėgo A. N., kuris pradėjo ant stalo stovinčius indus daužyti į duris. Ji sėdėjo virtuvėje ir išgirdo iš laiptinės šaukiančią savo dukterį Ž.. Šiai garsiai pasakė, kad durys uždarytos ir ji negali išeiti. Į virtuvę atbėgo An., paėmė nuo stalo gulėjusį virtuvinį peilį. An. peilį rankoje laikė šiek tiek pakėlęs ašmenimis ir pradėjo eiti iš virtuvės. Tuo metu jis susitiko su A. tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriuko. Ji pamatė, kad jiems susitikus A. N. susmuko. Tuo pat metu jos dukros vaikinas koja išspyrė duris ir ji išbėgo iš buto (T 1, b. l. 89-92). Analogiškus parodymus liudytoja L. V. davė ir 2008 m. vasario 11 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodydama, kad A. pradėjus daužyti indus į duris, tėvas pasakė: „Ką tu čia darai, ar tu juos pirkai?“. An. paėmė peilį nuo stalo, o susitikus tėvui ir sūnui tarpduryje sūnus (A. N.) susmuko. A. buvo stipresnis, be to, žymiai agresyvesnis, sužvėrėjęs. A. tėvui sudavė kumščiais ir kojomis daug smūgių į įvairias kūno vietas, ant tėvo pasipylė tikra smūgių kruša.

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba Vilniaus VPK VP Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2008 m. vasario 9 d., apie 15.00 val., gavo pranešimą, kad vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus nurodyti adresu rado jauną vyrą, kuris susirietęs gulėjo buto koridoriuje, nebejudėjo. Koridoriuje buvo jo tėvas, kuris verkė, buvo susijaudinęs, paaiškino, kad jį namuose užpuolė sūnus, prasidėjo muštynės ir besigindamas jis peiliu dūrė sūnui. Jis iškvietė greitąją pagalbą, kuri konstatavo mirtį.

Liudytojas M. J. parodė, kad su kaltinamuoju kaimynai jau daug metų, jis geras, ramus žmogus, o jo sūnus vartojo narkotikus. Tėvą sumuštą matė ne vieną kartą, sakydavo, kad su sūnumi pykosi, sūnus puolė muštis.

Liudytoja D. R. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras, išsiskyrę nuo 1993 m. Miręs – jos sūnus. Kaltinamasis labai mylėjo savo sūnų, todėl po ištuokos sūnus liko gyventi su tėvu, o su ja gyvena duktė. Buvęs vyras An. N. beveik 7 metus kentėjo gyvendamas su sūnumi ir marčia, kurie abu buvo narkomanai, niekur nedirbo, kur bandydavo dirbti, ten ką nors apvogdavo, todėl juos iš darbo išmesdavo, O. buvo apvogusi net ją. An. N. pirkdavo jiems maistą, cigaretes, duodavo pinigų, maitino anūką, mokėjo už komunalines paslaugas, o jie net indų išsiplauti nesugebėdavo, ten buvo landynė. Ji prieš An. N. nieko blogo neturi, dėl sūnaus mirties jam atleidžianti, ji An. N. vietoje nebūtų tiek kentėjusi, būtų išprašiusi lauk iš buto, nes sūnus A. N. buvo labai agresyvus, mušdavo tėvą ir žmoną.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė N. P. parodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl motinystės ir tėvystės teisių apribojimo dukrai O. N. ir žentui A. N.. Kadangi žentas žuvo, apribotos motinystės teisės tik dukrai O. N.. Tėvas visiškai nesirūpino vaiku, tėvas ir motina nieko neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, juos pačius išlaikė kaltinamais An. N., ji pati padėjo dukrai materialiai, apmokėdavo už anūko darželį, pirkdavo maistą. Žentas išgėręs ar pavartojęs narkotikų būdavo agresyvus ir pavojingas. 2003 m. žentas ją puolė, An. N. ją apgynė, po to išėjo iš jos namų ir apsigyveno pas tėvą An. N.. O. N. labai dažnai kentėdavo nuo savo vyro, jis ją mušdavo, kartą O. net gulėjo ligoninėje, tai buvo užfiksuota, bet A. N. motina D. R. N. uždraudė sakyti, kad tai jis mušdavo žmoną. Kaltinamasis An. N. užstodavo jos dukrą nuo vyro mušimo. Per savo bendravimą su A. N. nematė jo girto ar agresyvaus. Ji supranta, kad An. N. turėjo ginti savo gyvybę, bet nuo to nukentėjo ir anūkas, kuris neteko tėvo, nors vaikui dabar yra geriau, kai nėra tėvo ir, faktiškai, nėra motinos.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 303/08 (01) matyti, kad A. N., gimusio 1977 m. birželio 15 d., mirtis įvyko nuo kiauryminių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos pusės sužalojimų. Mirė nuo šių sužalojimų, kurie pasireiškė durtinėmis - pjautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje su krūtinės ląstos priekinės sienos pažeidimais, aortos kylančios dalies sužalojimu ir kiauryminiu širdplėvės ir širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Lavono kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. (t 1, b. l. 20-25). Iš specialisto išvados Nr. S 103/08 (01) matyti, kad ant pateikto tyrimui peilio yra A. N. kraujas (T 1, b. l. 29-30).

A. N. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 1998 m. spalio 27 d., diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, gydėsi ambulatoriškai (T 1, b. l. 65).

Iš 2008 m. vasario 9 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 12303 matyti, kad išvyko 16.02 val., atvyko 16.12 val., pranešta, kad sužalotas peiliu. Nurodyta, kad koridoriuje prie įėjimo į butą guli vyras be gyvybės ženklų, labai daug nukraujavęs. Krūtinėje žaizdos padarytos peiliu, drabužiai šlapi nuo kraujo. Lavonas A. N., 30 metų amžiaus, nukreiptas į morgą (T 1, b. l. 78).

Iš Bendrosios pagalbos centro 2008 m. vasario 9 d. pranešimo apie įvykį matyti, kad buvo skambinta 2008 m. vasario 9 d., 14.56 val. ir 15.10 val., moteris pranešė, kad savo bute sūnus muša tėvą, jų laiptinėje toks triukšmas, kad neįmanoma (T 1, b. l. 67-75).

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 15.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), An. N. sudavė du smūgius virtuviniu peiliu savo sūnui A. N. į krūtinės kairę pusę, padarydamas jam sunkius kūno sužalojimus, dėl ko A. N. įvykio vietoje mirė. Tarp suduotų dviejų smūgių į krūtinę ir A. N. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatyta, kad kaltinamojo bute gyveno sūnus A. N. su žmona O. ir sūnumi. A. N. su žmona niekur nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, girtavo, jokių pajamų šaltinių neturėjo, buvo išlaikomi kaltinamojo. Kaltinamasis dirbo dviejuose darbovietėse, kad galėtų išlaikyti šeimą, o grįžęs namo nerasdavo ramybės, nes bute rinkdavosi narkomanai, dėl ko tarp tėvo ir sūnaus vykdavo konfliktai, kurių metu A. N. sumušdavo tėvą. Apklausti nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad A. N., būdamas girtas, būdavo labai agresyvus ir pavojingas., sumušdavo ne tik tėvą, bet ir savo žmoną O. N.. Eilinis konfliktas įvyko ir 2008 m. vasario 9 d. Atėjusi kaimynė L. K. pradėjo kalbėti, kad sūnus su žmona niekur nedirba, yra senelio visiškai išlaikomi, o patys net nesugeba sutvarkyti buto. Dėl to A. N. supyko ir L. K. išvarė iš buto, o buto duris užrakino. Kaltinamasis pritarė L. K. pasakytiems žodžiams, kas sūnui nepatiko ir jis puolė mušti tėvą. Kaltinamasis gynėsi nuo suduodamų smūgių, buvo mušamas virtuvėje, kambaryje, prieškambaryje. Kaltinamasis nuėjo į vonios kambarį, nusiprausė kraują, tačiau grįžus į kambarį sūnaus pyktis nepraėjo ir jis vėl pradėjo mušti tėvą, šaukdamas, kad jį „Užmuš“. Kaltinamajam pasitraukus į virtuvę, sūnus ėjo iš paskos, tėvas suprato, kad geruoju nesibaigs, paėmė ant spintelės gulintį virtuvinį peilį ir ėjo link prieškambario, kur tarpduryje sutiko sūnų, kurio veido išraiška buvo grėsminga, akys paklaikusios, tėvas vieną kartą dūrė sūnui į krūtinę, sūnaus veido išraiška nepasikeitė, todėl dūrė antrą kartą, tada sūnaus veidas pasikeitė ir jis pradėjo nuo tėvo trauktis, suklupo atsirėmęs į sieną. Kaltinamasis An. N. aiškina, kad sūnui dūrė, nes jis jį puolė ir mušė, grasino užmušti, o jis norėjo apsiginti. Tuo metu jis jau buvo sumuštas, svaigo galva, bėgo kraujas, o sūnus nenustojo ir artinosi link jo, todėl ir dūrė. Kaltinamasis įsitikinęs, kad jo gyvybei buvo reali grėsmė, suprato, kad sūnus jį užmuš, vėl jam tvos, todėl ir dūrė. Apie savo veiksmų pasekmes negalvojo, užmušti sūnaus nenorėjo, dūrė peiliu gindamasis nuo sūnaus.

Kaltinamojo An. N. veika formaliai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 3 p., nes jis atėmė gyvybę savo sūnui A. N..

Dėl Lietuvos Respublikos BK 28 str. taikymo

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, buto neliečiamybę, kitais teisės, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į galimybę išvengti pavojingo kėsinimosi bėgant, slepiantis ar kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus. Žmogus, patekęs į situaciją, kurioje kyla teisė į būtinąją gintį, turi pasirinkimo laisvę. Jis gali pasinaudoti būtinosios ginties teise ir aktyviai gintis arba išvengti gynybos nesipriešinant besikėsinančiam, pabėgti arba kreipti pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Įstatyme nustatoma, kad būtinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį atsiranda tik susidūrus su pavojingu kėsinimusi. Pavojingas kėsinimasis pirmiausia siejamas su pasikėsinimu į žmogų: jo sveikatą, gyvybę. A. N. pirmas panaudojo smurtą prieš kaltinamąjį, jį mušė, t. y. pats nukentėjusysis neteisėtai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą ir gyvybę. Antroji būtinosios ginties sąlyga – pavojingas kėsinimasis turi būti realus. Kėsinimasis pripažįstamas realiu kai objektyviai egzistuoja tikrovėje, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis buvo realus, nes kaltinamajam buvo sumušta nosis, veidas, bėgo kraujas, o nukentėjusysis nesiliovė mušęs kaltinamąjį, buvo įsiutęs, daužė indus, daužydamas į duris, agresyviai nusiteikęs, šaukė, kad užmuš tėvą, ką patvirtina nukentėjusioji O. N. ir liudytojos L. K. bei L. V.. Kėsinimasis turi būti akivaizdus. Kėsinimasis akivaizdumo sąlyga yra susijusi su teisės į būtinąją gintį pradžia ir pabaiga. Teisė į būtinąją gintį kyla nuo kėsinimosi pradžios. Nagrinėjamu atveju – nuo A. N. pirmo suduoto smūgio į veidą, tėvo mušimas tęsėsi pakankamai ilgai. Išnagrinėjus visas veikos padarymo aplinkybes nustatyta, kad yra visos būtinosios ginties sąlygos, kaltinamajam buvo būtinosios ginties situacija. Sūnus žymiai jaunesnis, aukštesnis ir fiziškai stipresnis už tėvą, sūnaus agresyvumą patvirtino nukentėjusioji O. N., nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė N. P., mirusiojo motina D. R. N., liudytojai L. K., L. V., M. J., kurie parodė, kad A. N., būdamas girtas, pasidarydavo nevaldomas, agresyvus, mušdavo ne tik tėvą, bet ir žmoną O. N., dėl to daug kartų buvo kreiptasi į policiją, tačiau atvykus policijos pareigūnams nukentėjusieji atsisakydavo rašyti pareiškimą, nes gailėdavosi Audriaus. Pavojingo kėsinimosi pabaiga turi būti kruopščiai nustatoma, nes tai lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Teisė į būtinąją gintį išnyksta kartu su kėsinimosi pabaiga. Besiginančiojo veiksmai darant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinaja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir akivaizdžiai nereikėjo gintis. Nagrinėjamoje situacijoje užpuolimas nebuvo pasibaigęs, sūnaus agresyvūs veiksmai tęsėsi, kaltinamasis buvo mušamas įvairiose vietose, An. N. kraujo pėdsakai rasti vonioje ant grindų, ant lovos esančios paklodės, kepuraitės, kuri gulėjo prie paklodės, tarp lovos ir įėjimo į kambarį angos ant sienos, kambaryje ant grindų (T 1, b. l. 3-13). Iš specialisto išvados matyti, kad nuoplovose nuo kriauklės virtuvėje, nuo kambario sienos, ant medžiagos iškarpos ir antklodės, kepurės yra An. N. kraujas ( T 1, b. l. 29-39). A. N. ne tik mušė tėvą, bet ir daužė indus, dėl ko kaimynai 2008 m. vasario 9 d. du kartus 14.56 val. ir 15.10 val. skambino į bendrosios pagalbos centrą ir pranešė, kad savo bute sūnus muša tėvą, jų laiptinėje toks triukšmas, kad nebeįmanoma...( T 1, b. l. 67-75). A. N. negalėjo nurimti. Jau sumuštas, sužalotas tėvas – jo sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b. l. 145-146), ėjo į virtuvę, o jam iš paskos grėsmingai nusiteikęs ėjo sūnus, tėvas paėmęs virtuvėje peilį, gindamasis nuo sūnaus du kartus smogė pastarajam peiliu į krūtinę, nes buvo įsitikinęs, kad sūnus įsiaudrinęs jį užmuš, paėmė peilį su tikslu apsiginti, dūrė peiliu visiškai negalvodamas apie pasekmes. Po dūrių peiliu A. N. truputį atsitraukė nuo tėvo ir tuo metu L. V. dukters draugas išspyrė buto duris ir L. V. išbėgo iš buto. A. N., išvaręs iš buto L. K., buto duris buvo užrakinęs, o raktą įsidėjęs į kišenę, todėl L. V. iš buto išeiti negalėjo, to padaryti negalėjo ir kaltinamasis, todėl pasirinko tokį gynybos būdą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. N. lavono kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (T 1, b. l. 24), be to, A. N. nuo 1998 m. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę su diagnoze: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (T 1, b. l. 65). Apklausti nukentėjusieji ir liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, kad neblaivus A. N. pasižymėjo labai agresyviu, pavojingu ir neprognozuojamu elgesiu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis An. N. atėmė sūnui gyvybę, nepasibaigus būtinajai ginčiai.

Ketvirtoji būtinosios ginties teisėtumo sąlyga susijusi su gynimosi nuo pavojingo kėsinimosi būdu ir priemonėmis. Šis klausimas svarbus dėl to, kad pagal įstatymo dėl būtinosios ginties nuostatas greta būtinosios ginties sąvokos yra būtinosios ginties ribų peržengimo sąvoka. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jei jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalimi būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 8 punkto 2 dalyje išaiškinta, kad vertindami, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismai privalo atsižvelgti į kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiam padarytos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje A. N. kėsinimosi pobūdis buvo neapibrėžtas, tačiau iš bylos medžiagos galima išvada apie realų pavojų An. N. gyvybei ir sveikatai.

Būtinoji gintis leidžiama ginantis nuo kėsinimosi į skirtingas vertybes. Tai nereiškia, kad skirtingas vertybes galima ginti vienodomis priemonėmis. Viena iš didžiausių vertybių yra žmogus, jo sveikata ir gyvybė, todėl šią vertybę ginantis besiginantysis mažiausiai ribojamas renkantis gynybos priemones ir galimos žalos dydį. Net ir sunkus sveikatos sutrikdymas ar net gyvybės besikėsinančiajam atėmimas teismų praktikoje pripažįstamas teisėta būtinaja gintimi.

Byloje nustatyta, kad tarp tėvo ir sūnaus kilusio žalingo konflikto metu, sūnus A. N., būdamas neblaivus, puolė mušti tėvą An. N., padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas užmušti, puolimas buvo intensyvus, tęsėsi ilgai, o tėvas buvo priverstas gintis nuo puolančio sūnaus, matydamas, kad sūnus nesiliauja jį puolęs, paėmęs peilį du kartus smogė sūnui į krūtinės sritį, tokiu būdu atimdamas sūnui A. N. gyvybę. Gindamasis nuo fiziškai stipresnio, agresyviai nusiteikusio sūnaus, An. N. būtinosios ginties ribų neperžengė, nes gynybos priemonės ir padaryta žala besikėsinančiajam atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d., neatsako pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. nors ir padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, tačiau tai padarė gindamasis ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Visi sužalojimai A. N. padaryti besiginant nuo sūnaus. Baudžiamoji byla nutraukiama esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei ( Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.)

Kad kaltinamasis inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nepašalina An. N. teisės į būtinąją gintį.

Įstatymas žmogui suteikia teisę į būtinąją gintį ir jis šią teisę gali realizuoti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d.). Tačiau ir tokios galimybės kaltinamasis neturėjo, nes A. N. buvo užrakinęs duris, o raktą įsidėjęs į kišenę. Duris išspyrė kaimynas, bet buvo jau per vėlu, A. N. buvo sunkiai sužalotas, kaimynų iškviesti policijos pareigūnai atvažiavo po įvykio.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. N. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 tūkst. Lt. neturtinės žalos priteisimo, nes nužudžius A. N. ji neteko vyro, sūnus H. D. – tėvo. ( T 1, b. l. 103).

Teisiamajame posėdyje O. N. prašė iš kalto asmens priteisti jai 3 tūkst. Lt. neturtinei žalai atlyginti ir sūnui Herkui D. N. 7 tūkst. Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo Herkaus D. N. atstovė globėja N. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 75 500 Lt. turtinei žalai atlyginti (neteko išlaikymo) ir 300 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Teisiamajame posėdyje N. P. palaikė savo ieškininius reikalavimus.

Kaltinamasis su pareikštais ieškiniais nesutinka, nes jis gynėsi nuo užpuoliko, pats nukentėjo ir neprivalo atlyginti turtinės ir neturtinės žalos, kurios jis nepadarė.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybių pagrindais, taip pat ir Lietuvos Respublikos BK 28 str. pagrindu.

Teismų praktikoje, paaiškėjus, kad kaltinamojo statusą turėjęs asmuo fiziniam asmeniui padarė žalą, tačiau ši žala padaryta ne nusikalstama veika, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Tokiais atvejais žalą patyręs asmuo gali reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju dėl žalos padarymo kaltinamasis nekaltas, kaltas pats nukentėjusysis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą kaltinant An. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d., nutraukti.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės O. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinio ieškovo H. D. N. atstovės N. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T 1, b. l. 136-138), paskirtas An. N., paskelbus nutartį panaikinti.

Daiktinius įrodymus, An. N. priklausančius daiktus: kelnes, striukę, marškinius, laikrodį grąžinti An. N.. Kitus įrodymus sunaikinti kaip beverčius (T 1, b. l. 57-59).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.