- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- T-694-548/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam T. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis bei asmuo daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – nebuvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, skatintas septyniolika kartų, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
T. M. nuteistas Elker, Modum ir Sigdal pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, vadovaujantis 62 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.
2014 m. balandžio 10 d. Borgartingo apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sumažindamas bausmę ir paskyrė galutinę bausmę – 11 metų laisvės atėmimo.
2015 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Norvegijos Karalystės Elker, Modum ir Sigdal pirmosios instancijos 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. Borgartingo apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.
2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 10 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 6 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas, įvertinęs 2020 m. kovo 16 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, todėl nuteistajam T. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį.
Nuteistasis T. M. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms. Jis buvo pripažintas kaltu už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį numatyta itin griežta reali laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra dešimt metų – disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu (5,6 kg. amfetamino), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriam bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nors vertinimo metu prisiima atsakomybę už teisės pažeidimo veiksmus, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis supranta ne visas savo veiksmų pasekmes. Taip pat, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkų grupėje siekiant tiesioginio atlygio. Nors nuteistasis šiuo metu suvokia aplinkinių galimą įtaką elgesiui ir atsiriboja nuo neigiamą įtaką galinčių daryti asmenų, tačiau aplinkybė, jog nusikaltimas buvo padarytas iš finansinių paskatų, leidžia manyti, jog nuteistasis galimai susidūręs su finansiniais sunkumais, gali vėl pasiduoti neigiamai įtakai.
Visa tai leidžia abejoti, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra 19 balų, iš kurių 7 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors ir yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi drausminių nuobaudų, ne kartą skatintas, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, visuomenės interesą, bausmės paskirtį bei tikslus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir kt.
Iš socialinio tyrimo išvados, taip pat matyti, kad nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis bent vieną kartą yra bandęs grasinti smurtu, siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Visa tai, be kita ko, rodo, jog asmuo, nors šiuo metu prisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes ir stengiasi pasitaisyti, tačiau ne visada geba kritiškai vertinti savo elgesį. Išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (artimi kriminogeniniams) veiksniai – mąstymas ir elgesys. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – bausmės pabaiga 2023 m. lapkričio 6 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. M. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.