- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- I-291-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant T. V., T. V. ir A. G., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. S-75-(A(G)-134).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. liepos 2 d. raštu Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ informavo, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl teisės į socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomą patvirtinimo, nustatyta, kad pareiškėjos šeima neturi teisės į socialinio būsto nuomą, bei prašoma geranoriškai atlaisvinti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. liepos 27 d. Rašte išaiškinta, kad nurodytu laiku neatlaisvinus socialinio būsto, bus iškeldinti įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškinta, kad teisė į socialinio būsto nuomą gali būti pratęsta tik tiems nuomininkams, kurių šeimos gautos grynosios pajamos per praėjusius metus ir turimo turto vertė neviršija LR Vyriausybės nustatytų dydžių. Keturių asmenų šeimai nustatytas leistinas gautų pajamų dydis neturi viršyti 30800 Lt, o pareiškėjos šeimos pajamos yra 70638 Lt ir tai viršija nustatytą leistiną dydį 38838 Lt.
2009 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai pateikė skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 2 d. raštą Nr. A256-537 (3.2.1-PD4). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2009 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą Nr. S-75-(A(G)-134), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai bei teismui padavė, prašydama panaikinti 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A256-537 (3.2.1-PD4), kurį pareiškėja įvardino kaip sprendimą dėl iškeldinimo.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15, 22, 88 straipsnių, 2 straipsnio 14 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija apie ketinimą pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu jos šeima, praradusi teisę į socialinio būsto nuomą, geranoriškai neišsikels iš nuomojamo savivaldybės socialinio buto.
Teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.
Teismas pažymėjo, kad ginčijamame rašte be pagrindo nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas ir išaiškinta jo apskundimo tvarka, nurodant, kad atsakymas gali būti skundžiamas paduodant skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių naudojimosi butu, t. y. dėl daiktinių teisių į butą, kurios atsirado iš nuomos sutarties (Civilinio kodekso 4.20 str.). Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja CK XXXI skyrius. Pagal CK 6.610 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.
Teismas nurodė, kad šiuo metu atsakovas administraciniu sprendimu negali sureguliuoti šalių tarpusavio santykių, kurie yra privatiniai ir gali būti nutraukti vadovaujantis minėtomis privatinėmis teisės normomis. Šioje byloje ginčijamu raštu pareiškėja buvo įspėta apie tai, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir atsakovas gali kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, rašte yra siūlymas geranoriškai išsikelti. Kadangi viešojo administravimo subjektas nėra šiuo atveju kompetentingas atlikti veiksmą, atsisakyti atlikti veiksmą, priimti sprendimą ar atsisakyti priimti sprendimą, todėl negali kilti ginčas viešojo administravimo srityje. Dėl to siūlymas asmeniui geranoriškai atlikti veiksmus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes pareiškėja gali nesutikti su siūlymu, neišsikelti iš buto, o atsakovas negalės įtakoti šio nuomininko ir jo šeimos narių apsisprendimo administracinėmis priemonėmis. Šis ginčas gali būti išspręstas tik atsakovui kreipiantis į bendros kompetencijos teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir pareiškėjos ir jos šeimos narių iškeldinimo iš buto, pareiškėja šioje byloje galės naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 1, 26 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 15 str.). Nagrinėjant iš esmės pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes, teismo sprendimu galėtų būtų nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau negali būti priimtas teismo sprendimas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus ar įpareigoti priimti administracinį sprendimą.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį.
Atskirajame skunde nurodė, kad vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, 2 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670 patvirtintu Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybių socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašu, turo teisę į socialinį būstą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 2 d. raštas Nr. A256-537-(3.2.1-PD4) yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjai D. V. nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kadangi jame tėra įtvirtinamas ketinimas pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu jos šeima, praradusi teisę į socialinio būsto nuomą, geranoriškai neišsikels iš nuomojamo savivaldybės socialinio buto, todėl minėto rašto negalima laikyti administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos šioje byloje skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. raštas Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ yra tik informacinio pobūdžio ir pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ pobūdį su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašte Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ yra išdėstytas galutinis sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl socialinio būsto išnuomojimo pratęsimo, ir būtent šis sprendimas sukelia pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes.
Analogiška praktika yra nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 1705/2010).
Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 2 d. rašto Nr. A256-537 (3.2.1-PD4) „Dėl teisės į socialinio būsto nuomą“ pobūdį ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi administracinė bylą buvo nutraukta. ABTĮ 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pateikė kvitą apie sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 94), dėl šios priežasties jai grąžintina 50 Lt žyminio mokesčio permoka, 2010 m. kovo 10 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti D. V. 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2010 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 875045.
Nutartis neskundžiama.