Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-05-28 · Byla Nr. A2.6.-730-890/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
A2.6.-730-890/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
M. U.
Administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-730-890/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00067-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5;52.5; 52.3
Registro objektas ROIK: 07-15-9047572KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-28 M. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. dėl to, kad jis 2014-12-29, apie 20.44 val., adresu P. Žadeikos g. 1A, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę su puspriekabe „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo šoninio atstumo ir su puspriekabe kliudė kelio ženklą. Iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

M. U. teisme paaiškino, kad neneigia, kad galėjo protokole nurodytomis aplinkybėmis kliudyti kelio ženklą, nes tą dieną buvo „Statoil“ degalinėje, kuri yra P.Žadeikos g. 1A, tačiau jis smūgio nejuto ir nematė, kad kliudė kelio ženklą. Važiavo į degalinę, kurioje pirko cigaretes ir langų skystį, paskui išvažiavo į Ukmergę. Kitą dieną jam paskambino policijos pareigūnai. Kai jie pranešė apie įvykį, jis apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad buvo įlenktas priekabos šonas, tačiau įvykio dieną tikrai nematė, kad ką nors kliudytų, jei būtų jutęs, tikrai būtų policijos pareigūnus išsikvietęs. Žalą dėl ženklo atstatymo, jei jis tikrai kliudė tą ženklą, atlygins. Įlenkimą ant priekabos šono pamačiau tik kitą dieną.

Paaiškinime pareigūnams M. U. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme (b.l. 27).

Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad apie 21 val., važiavo į degalinę, prie šviesoforo sustojo, degalinė buvo dešinėje, o važiavo Ukmergės gatve su P. Ū., išgirdo garsą, pasisuko į tą pusę, iš kur sklido garsas, ten važiavo vilkikas. Vilkikas važiavo per šaligatvį ir nuvertė kelio ženklą „plytą“. Tada jie sankryžoje pasuko į dešinę ir įvažiavo į degalinę, nes buvo smalsu. Matė, kaip išlipo vilkiko vairuotojas, apsižiūrėjo, paskui nuėjo į degalinę, tada greitai išėjo. Mano, kad vilkiko vairuotojas išgirdo, kas įvyko. Draugas užėjo ir degalinės darbuotojo paklausė, ar vilkiko vairuotojas pasisakė, kad nuvertė ženklą. Jų mašinoje grojo muzika, bet girdėjo garsą, tačiau nematė, kad vilkiko vairuotojas būtų nuėjęs prie nuversto ženklo pažiūrėti. Ji bandė vilkiką nufotografuoti, bet nuotrauka nepavyko, nes buvo tamsus metas.

Liudytojas P. Ū. teisme parodė, kad važiavo Ukmergės g., paskui vilkiką, vilkikas nusuko į degalinę, o jie sustojo prie šviesoforo. Išgirdo garsą, pasižiūrėjo, pamatė, kad vilkikas per bordiūrus pervažiavo kelio ženklą. Paskui jie įsuko į degalinę, matė, kaip vilkiko vairuotojas nuėjo už pastato kampo, grįžo, po to užėjo į degalinę ir greitai grįžo. Tada jis nuėjo į degalinę ir pasiklausė pardavėjo, ar filmuojama teritorija, draugė bandė užfiksuoti vilkiką. Mano, kad vairuotojas už pastato kampo ėjo pasižiūrėti, ką kliudė. Nematė, ar vairuotojas nuėjo prie ženklo, bet jis ėjo už kampo, nors įėjimas į degalinę priešais buvo.

Liudytojai J. Š. ir P. Ū. paaiškinimuose pareigūnams nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes (b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose buvo nagrinėjamos savo faktinėmis aplinkybėmis panašios situacijos.

Byloje nustatyta, kad M. U., vairuodamas transporto priemonę, jos puspriekabės galine dalimi kliudė kelio ženklą, jį nuversdamas, po to iš įvykio vietos išvažiavo, apie įvykį nepranešęs nei šio turto savininkui, nei policijai. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės) atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

M. U. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina ir štai dėl ko: visų pirma pats M. U. nuosekliai aiškino, kad jis jokio smūgio važiuodamas į degalinę nepajuto, atsitrenkimo garso neišgirdo, į degalinę važiavo langų skysčio ir cigarečių, apie tai, kad galėjo kliudyto kelio ženklą sužinojo tik kitą dieną iš jam paskambinusių pareigūnų, tačiau neneigė, jog galėjo apgadinti kelio ženklą ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Liudytojai patvirtino, jog buvo tamsus paros metas, jie girdėjo garsą, kaip M. U. vairuotas vilkikas nuvertė kelio ženklą, tačiau nei vienas nematė, ar M. U. ėjo to kelio ženklo apžiūrėti, liudytojų J. Š. ir P. Ū. parodymai dėl M. U. elgesio po to, kai šis nuvertė kelio ženklą nesutapo, liudytoja J. Š. teigė, kad M. U. apžiūrėjo vairuotą transporto priemonę, o P. Ū. – jog, jis nuėjo už degalinės kampo galimai apžiūrėti kelio ženklo. Be to, iš 2014-12-30 tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnams susiekus su M. U., pastarasis neneigė buvęs degalinėje, tačiau nepastebėjo, kad kliudė ženklą. Toks M. U. elgesys, taip pat jo elgesys iš karto po įvykio – nuėjo į degalinę, kurioje paprastai filmuojama, nusipirko prekių ir tik tada išvažiavo, rodo, kad jis nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio pėdsakų taip pat neslėpė. Įvertinus dar ir tai, kad tamsiu paros metu M. U. vairavo didelių gabaritų transporto priemonę (b.l. 16), į tai, kad akivaizdžių M. U. vairuoto vilkiko ir jo priekabos apgadinimų nenustatyta, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. U. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, teismas turi pagrindo tikėti, jog M. U. galėjo nepajusti, jog kliudė kelio ženklą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas, kad tokį įvykį jis sukėlė, tai yra nesąmoningai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs M. U. tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažeidėjo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidėjo paaiškinimu teisme bei policijos pareigūnams (b.l. 27), liudytojų J. Š. ir P. Ū. parodymais teisme ir paaiškinimais pareigūnams, eismo įvykio vietos schema (b.l. 17), fotonuotraukomis (b.l. 16), lokaline sąmata (b.l. 22), pretenzija (b.l. 34).

Skiriant administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pažeidėjas kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, M. U. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaujantis ATPK 37 str., M. U. įpareigotinas atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą 200,39 EUR dydžio nuostolį (b.l. 26, 28, 32).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 31 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

M. U. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirti 30 eurų dydžio baudą.

M. U. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

Vadovaujantis ATPK 37 str., įpareigoti M. U. atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą 200,39 EUR dydžio turtinį nuostolį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė