- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- eI3-2896-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01850-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
- 15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei atsakovės rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R-487(AG-431/07-2020).
Pareiškėja skunde nurodė, jog ji asmeninės nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), plotas 4,5004 ha, ir šiam žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – miško žemė (IV skyrius, trečias skirsnis), apimanti 2,9344 ha plotą. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 21 d. buvo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą, prašant patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro minėtame žemės sklype mišku neapaugusius plotus, todėl Valstybinė miškų tarnyba atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir parengė 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1540, vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., atsakovė priėmė sprendimą Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, kuriuo nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 taksaciniame sklype ir 26 taksaciniame sklype, kuris patenka į pareiškėjos žemės sklypą, ir apie šį sprendimą informavo 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“. Pažymėjo, kad dėl šių atsakovės raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus su skundu 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R-487(AG-431/07-2020) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teigė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 1.22 punkte miškas apibrėžiamas kaip „ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.“ Teigė, jog ji kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, nes jai priklausančio žemės sklypo 1,27 ha ploto teritorija neatitinka teisės aktuose miškui keliamų reikalavimų, kadangi žemės sklype miškas nebuvo veisiamas, auga tik pavieniai medžiai, kurių skalsumas yra mažesnis nei 0,3. Remiantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 7 punktu, gavus informacijos, kad Miškų valstybės kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų valstybės kadastro registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pabrėžė, jog atsakovė, atlikusi patikrinimą, nusprendė patikslinti Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 taksacinio sklypo duomenis, išbraukdama iš miško žemės 0,0004 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias, taip pat patikslinti Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo duomenis 0,7672 ha ploto teritorijoje, kuri atitinka minėto įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kurioje auga mišrios kilmės nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog „Tarnyba tinkamai įvertino patikrinto pareiškėjos žemės sklypo dalis, priskiriant ir nepriskiriant jas miškui, kadangi prie patikrinimo akto pridėtoje taksacinėje kortelėje yra užfiksuotas medžių skalsumas – 0,3 (b. l. 15), žemės sklypo 2000 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,3 iki 0,8 (b. l. 19), o 2010 metų inventorizacijos taksoraštyje medžių skalsumas yra nuo 0,2 iki 0,8 (b. l. 9).“ Komisijos posėdžio metu pareiškėjos atstovas kėlė klausimą dėl metodikos, kuria remdamasi Tarnyba nustatė medžių skalsumą, tačiau, Komisijos vertinimu, „Tvarkos aprašas nereikalauja, kad patikrinimo akte būtų nurodyta medžių skalsumo matavimo metodika.“ Pareiškėjos nuomone, Lietuvos administracinių ginčų komisija šiuo atveju turėjo atsižvelgti į tai, kokia metodika remiantis buvo nustatytas medžių skalsumas jos žemės sklype, kadangi nuo šios metodikos tinkamo parinkimo ir taikymo priklauso, ar konkrečios žemės sklypo dalys atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Akcentavo, kad 2020 m. kovo 31 d. patikrinimo akte ir jo 4 priede „Taksacinė kortelė“ nurodyta, jog 241 kvartalo 26 sklypo, kurio plotas 0,7672 ha, skalsumas yra lygus 0,3. Kadangi nežinoma, kokiu metodu ir technologija remiantis buvo nustatytas skalsumas, neaiškus taksacinėje kortelėje esančių duomenų tikslumas, taip pat neatmestina paklaidos tikimybė, dėl kurios medžių skalsumas gali būti mažesnis nei 0,3. Be to, remiantis taksacinėje kortelėje esančiais duomenimis, kai kurių šiame sklype esančių medžių amžius mažesnis nei 20 m. Patikrinimo akto 3 priede pateiktose nuotraukose matyti, kad 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo dalyje (26-1) auga pavieniai medžiai. Naujai kirsto miško (medžių) požymių nėra, senų likusių medžių kelmų tuose plotuose, kur neauga medžiai, taip pat nėra. Žemės sklype esančios aikštės, kuriose nėra medžių arba auga pavieniai medžiai, nesudaro 0,3 skalsumo, todėl pagal teisės aktus neatitinka miško kriterijų. Taip pat neaišku, kodėl atsakovės 2020 m. kovo 31 d. patikrinimo akto 4 priede „Taksacinė kortelė“ miškų kilmė nurodyta „kultūrinė“. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovei teigiant, kad buvo įveistas miškas, reikalinga pateikti miško įveisimą patvirtinančius dokumentus, o pasodintos kultūros turėjo būti inventorizuojamos po 2–4 metų nuo pasodinimo ir perregistruotos kaip miškas, tačiau tokios informacijos nėra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 9 punktas teigia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba. Remiantis tų pačių nuostatų 10 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, atsakovė turi užtikrinti, kad Miškų valstybės kadastro duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti, taip pat užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti. Mano, kad atsakovė netinkamai atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir dėl to į Miškų valstybės kadastrą įrašyti klaidingi duomenys, todėl ginčijami 2020 m. balandžio 22 d. raštas Nr. R2-936-(39.4) ir 2020 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. S-2004-38 naikintini ir klausimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perduotinas atsakovei nagrinėti iš naujo. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, į pareiškėjai priklausantį 4,5004 ha žemės sklypą patenka 3,79 ha miško žemės, t. y. patenka Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26a taksacinių sklypų dalys. Paaiškino, kad ginčo teritorija, patenkanti į Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalą, yra ta pati teritorija, kuri iki 2015 m. pateko į Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalą. Teigė, jog, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 91-20-V, 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, Vilniaus miesto miškų Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose, kurio metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas. 241 kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai. Pažymėjo, jog atsižvelgdama į patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 ir 26 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, ir apie tai informavo 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (39.4)-R2-936. Pabrėžė, kad 2020 m. kovo 31 d. surašytas Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 1540 savo forma ir turiniu atitinka Patikrinimo akto surašymo metu galiojusio teisės akto keliamus reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovė nevykdė ir nevykdo valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų, o vadovaudamasi Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 7 punktu, atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, t. y. tikrino, ar faktiniai duomenys atitinka duomenis, kurie yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, o Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte Aplinkos ministerijai nustatyta funkcija organizuoti ir koordinuoti visų šalies miškų inventorizaciją. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjos argumentas, kad „Tarnyba netinkamai atliko patikrinimą Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15–17, 24–26 sklypuose ir dėl to į Miškų valstybės kadastrą įrašyti klaidingi duomenys“, yra visiškai atmestinas, nes pareiškėja savo skunde teismui nenurodo teisės akto normos, kuri galėjo būti pažeista atliekant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose ir priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo, taip pat nenurodo jokių faktinių duomenų ir nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie įrodytų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esančių duomenų klaidas. Akcentavo, kad atsakovės pareigūnai ir specialistai, vykdydami patikrinimus miške, medyno ardo skalsumą nustato vizualiai, iš patirties, pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirties naudojami kampinės apskaitos bareliai, matuojant juos tipingose sklypo vietose. Atrankiniu instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose skalsumą apskaičiuoja pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumą nustato: žėliniuose – apskaičiuojant 1 ha esančio ir teoriškai maksimalaus (10 000 medelių 1 ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose – apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį. Teigė, jog 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1540 4 priede „Taksacinė kortelė“ miško elemento kilmė nurodyta kultūrinė (K), nes dar 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo užfiksuotas želdinimas – „1985 m. kultūros sodintos į vagos dugną“ (1986 m. taksoraštis), o vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 24.2.2.2 punktu ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75 % tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro >75 % tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo vietoje metu buvo nustatytos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktys, atsakovė įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis, todėl teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjos žemės sklypą patenkančio miško taksacinių sklypų duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja N. K. su 2020 m. liepos 29 d. (teisme gautas 2020 m. liepos 30 d.) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 21R-487(AG-431/07-2020), Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) ir 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. S-2004-38, taip pat klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo.
Bylos duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos N. K. skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ atmesti kaip nepagrįstą; administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ bei klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjos N. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos N. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Taigi, nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ (toliau – ir Raštas) teisėtumo, o antrasis reikalavimas – klausimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perdavimo atsakovei spręsti iš naujo vertinamas kaip išvestinis reikalavimas iš pirmojo.
Pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2019 m. kovo 7 d. (dovanojimo sutartis Nr. 3365) priklauso 4,5004 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2008 m. rugsėjo 11 d., kadastro duomenys nustatyti 2012 m. vasario 20 d.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, į pareiškėjai priklausantį 4,5004 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 3,79 ha miško žemės, t. y. į pareiškėjai priklausantį 4,5004 ha žemės sklypą patenka Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 a taksacinių sklypų dalys. Ginčo teritorija, patenkanti į Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalą, yra ta pati teritorija, kuri iki 2015 m. pateko į Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalą.
Pareiškėja 2020 m. vasario 19 d. miškininkui specialistui G.G. pateikė prašymą patikslinti mišku apaugusį plotą jai priklausančiame žemės sklype.
Miškininkas specialistas G.G. 2020 m. vasario 21 d. pateikė prašymą Tarnybai išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą mišku apaugusį plotą.
Tarnyba, išnagrinėjusi miškininko specialisto G.G. 2020 m. vasario 21 d. prašymą, nustatė:
Aprašomoji dalis
Ginčo sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 1986 metais. 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo 7, 9, 11, 12, 13 taksaciniai sklypai (medynai) ir dalis 17 taksacinio sklypo (ariama žemė).
Ginčo sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2000 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija), o užsakove – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2000 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo 9, 11, 14, 15, 17, 18, 20, 23 taksaciniai sklypai;
Ginčo sklype esantis miškas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis;
Ginčo sklype esantis miškas pakartotinai inventorizuotas 2010 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ir šios inventorizacijos duomenų pagrindu 2013 m. buvo atnaujinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys duomenys. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytoju taip pat buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija), o užsakove – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 91-20-V, 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniuose sklypuose.
Patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (Patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė). 241 kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai.
Patikrinimo vietoje metu nustačiusi faktines aplinkybes, Tarnyba 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 9 ir 23 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.9, 7 ir 12 punktais ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2020 m. kovo 31 d. aktu Nr. 1540 (toliau – ir Patikrinimo aktas), patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 ir 26 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridedamus dokumentus.
Dėl Tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. S-2004-38 teisėtumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. priimtas teismo sprendimas, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsniu, yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Apie patikrinimo rezultatus, Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. priimtą sprendimą Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (39.4)-R2-936 „Dėl duomenų tikslinimo“ buvo informuotas miškininkas specialistas G.G..
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Tos pačios dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (1 punktas) ir atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą (2 punktas). Minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 14 d.), 9 punktas numato, kad šio kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba, o Kadastro objektas yra miško žemės taksacinis sklypas (Nuostatų 12 punktas). Kadastras tvarkomas vadovaujantis Nuostatais ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 25 d.), patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tvarkos aprašo 4 punkte yra nurodyti kadastro duomenų tikslinimo atvejai (nagrinėjamai teisinei situacijai taikytinas 4.9 papunktis, kuris numato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius Kadastro duomenų klaidas).
Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka, t. y. sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo ir keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas numato, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavusi miškininko specialisto G.G. prašymą, kuriame prašoma patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukiant iš Kadastro mišku neapaugusius plotus, 2020 m. kovo 31 d. atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte konstatuota, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 24-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas. Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (Patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė). Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai. Dėl galimai neteisėtos veikos bus pradėtas tyrimas.
Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatytos Miškų kadastro duomenų neatitiktys, atsakovė, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti Kadastro duomenis. Teismo vertinimu, ir Patikrinimo aktas, ir skundžiamas Raštas atitinka Tvarkos apraše turiniui ir formai nustatytus reikalavimus, nes Tvarkos aprašas nenumato nurodyti, kokiu miškų inventorizavimo metodu bei technologija nustatomi medyno rodikliai (nagrinėjamu atveju medyno skalsumas, kilmė) (Vizualinės su matavimo elementais inventorizacijos būdu medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą.
Nagrinėjamos bylos ir Komisijos bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjos žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 1986 metais. 1986 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo 7, 9, 11, 12, 13 taksaciniai sklypai (medynai) ir dalis 17 taksacinio sklypo (ariama žemė). Žemės sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2000 metais vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. 2000 m. sklypinės miškų inventorizacijos metu Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25, 26 taksaciniai sklypai buvo inventorizuoti kaip dalis Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo 9, 11, 14, 15, 17, 18, 20, 23 taksaciniai sklypai. Ginčo sklype esantis miškas įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Miškų kadastro nuostatų 3 p.).
Pareiškėja teigia, jog Komisija nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į tai, kokia metodika buvo nustatytas medynų skalsumas žemės sklype, kadangi nuo šios metodikos tinkamo parinkimo ir taikymo priklauso, ar konkrečios žemės sklypo dalys atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, neaišku, kodėl Tarnyba Patikrinimo akto priede (Taksacinėje kortelėje) nurodė, jog miškų kilmė yra kultūrinė, todėl Patikrinimo akte ir jo prieduose (Taksacinėse kortelėse) duomenys apie 241 kvartalo 26 taksaciniame sklype augančių medžių skalsumą yra nepatikimi, t. y. jie nėra 0,3 skalsumo, ir tai patvirtina Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2020 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 1667 „Dėl medyno skalsumo įvertinimo“, kuriame nurodyta, kad miško valdos 241 kvartalo miško sklypų dalys, kuriose buvo įvertintas medyno skalsumas, buvo išskirtos pagal vizualinį vertinimą natūroje ir 2020 m. gruodžio 3 d. suformuotą aerofotoplaną. Vadovaujantis Instrukcija apskaičiuoti miško valdos atskirų sklypo dalių medyno skalsumai: 241 kvartalo 16 a miško sklypo dalyje (0,2043 ha) iš viso buvo išmatuoti 6 medžių skersmenys, apskaičiuotas skalsumas – 0,08; 241 kvartalo 17 a miško sklypo dalyje (0,2026 ha) iš viso buvo išmatuoti 19 medžių skersmenys, apskaičiuotas skalsumas – 0,22; 241 kvartalo 26 a miško sklypo dalyje (0,5916 ha) iš viso buvo išmatuoti 79 medžių skersmenys, apskaičiuotas skalsumas – 0,25.
Tačiau įvertinus šio rašto duomenis pripažintina, kad jis neatitinka Instrukcijos, kuria buvo vadovaujamasi vertinant 241 kvartalo atskirų (ir sklypų, dėl kurių nebuvo ginčo) taksacinių sklypų medynų skalsumą, 7.2 papunkčio (Sklypinei miškų inventorizacijai atlikti naudojami subjektyvūs ir objektyvūs metodai. Subjektyviems metodams priskiriami vizualinis (24.1 priedas), vizualinis su matavimo elementais (24.2 priedas), supaprastintas atrankinis instrumentinis metodai (24.3 priedo II.2 skyrius). Objektyviems metodams priskiriamas atrankinis instrumentinis metodas. Jis gali būti taikomas atskiram miško sklypui (24.3 priedas) ar sklypų visumai (25 priedas) inventorizuoti. Atsižvelgdamas į informacijos poreikį reikiamiems uždaviniams spręsti, jos tikslumą ir parengimo kainą, užsakovas pasirenka inventorizacijos metodą vieną visam objektui ar skirtingus atitinkamoms objekto dalims. Pasirinktam inventorizacijos metodui nustatomas adekvatus inventorizacijos darbų kontrolės metodas) reikalavimų, nes nėra aišku, kokiems uždaviniams spręsti buvo renkama informacija, koks jos tikslingumas, taikytam subjektyviam vizualiniam metodui pagrįsti nepateikta fotofiksacija, paneigianti Patikrinimo akto priedus (fotofiksacijas); 24 punkto (Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (2 priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Sklypo rodiklių, jo ribų ir ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis, nes nėra sklypų taksacinio aprašymo ir jokių taksacinių sklypų rodiklių duomenų (skalsumo, kilmės) aprašymo naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis (Instrukcijos 24.2.2.2 ir 24.2.2.7 papunkčiai). Taigi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2020 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1667 „Dėl medyno skalsumo įvertinimo“ duomenys nepaneigia Patikrinimo akto išvadų, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 taksacinio sklypo duomenys tikslintini, išbraukiant iš miško žemės 0,0004 ha ploto teritoriją, kuri neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias; kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 26 taksacinio sklypo duomenys, tikslintini 0,7672 ha ploto teritorijoje, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, kurioje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas (Patikrinimo akto 4 priedas); kad Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai).
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos kitais įrodymais, visuma patvirtina, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą procese, pagrindė savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir materialiosiomis ir administracines procedūras reglamentuojančiomis teisės normomis. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos N. K. skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ atmesti kaip nepagrįstą, LVAT šioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą, todėl šioje byloje teismas nepasisako dėl jau nustatyto fakto - Sprendimo teisėtumo.
Pareiškėja skundu taip pat prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Kaip byloje jau nustatyta, Raštu Tarnyba atsakė į miškininko specialisto G.G. 2020 m. vasario 21 d. prašymą, suteikdama informaciją apie Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų tikslinimą Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos 241 kvartalo 24 ir 26 taksaciniuose sklypuose, t. y. nurodydama, kad miškų plotai žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo patikslinti, išbraukiant miškų plotus, kurie neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; informuodama apie miškininko specialisto 2020 m. vasario 21 d. prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, paaiškino, jog atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir remiantis Tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. priimtu sprendimu Nr. S-2004-38 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys.
Remiantis teisės aktų reikalavimais, vertinant medyno skalsumą, turėjo būti vertinami visi taksaciniai sklypai, o ne atskiros jų dalys, nes ginčas nagrinėjamu atveju kilo ne dėl tekstinių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų (taksacinių rodiklių) patikslinimo, o dėl prašymo išbraukti mišku apaugusį plotą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Taigi, Patikrinimo akte nustatyti duomenys dėl medyno skalsumo nepaneigti. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
2020 m. kovo 31 d. vykusio patikrinimo metu buvo parengtas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad:
Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 24 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 24-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepagrįstai priskirtas kelias;
Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 5, 11, 15, 16, 17, 24, 25 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 5-1, 11-1, 15-1, 16-1, 17-1, 24-1, 25-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miško žemės naudmena – medynas;
Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 26 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 26-1) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šioje taksacinio sklypo dalyje auga mišrios kilmės, nevienodo amžiaus, retas apie 0,3 skalsumo medynas. Miško žemės naudmena – medynas (Patikrinimo akto 4 priedas. Taksacinė kortelė);
Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 16, 17 taksacinių sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėta 16-2, 17-2) atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Minėtose taksacinių sklypų dalyse 0,0772 ha ir 0,0408 ha plotų teritorijose yra iškasti karjerai. Dėl galimai neteisėtos veikos bus pradėtas tyrimas.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad buvo nustatytos Miškų valstybės kadastro neatitiktys, todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 9 ir 23 punktais, Tvarkos aprašo 4.9, 7 ir 12 punktais ir Patikrinimo aktu, VMT priėmė Sprendimą, kuriuo patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis.
Taigi, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad VMT netinkamai atliko patikrinimą, teismas pažymi, kad patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, todėl byloje pateiktų įrodymų pagrindu nėra pagrindo teigti, jog medyno skalsumas buvo nustatytas netinkamai. Sutiktina su Komisijos pozicija, kad nei Tvarkos aprašas, nei Instrukcija nereikalauja, kad Patikrinimo akte būtų nurodyta medžių skalsumo matavimo metodika.
Teismas pažymi, nors šie aktai priimti tiek dėl to paties žemės sklypo, tiek dėl to paties dalyko, t. y. dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, jais išspręsti klausimai nėra vienodi: visų pirma, kaip nurodoma procesiniuose dokumentuose, pareiškėja, atstovaujama G.G., kreipėsi į VMT su 2020 m. vasario 21 d. prašymu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išbraukiant iš Kadastro mišku neapaugusius plotus. Nagrinėjant šį prašymą, VMT direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu 2020 m. kovo 31 d. buvo atliktas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje ir parengtas Patikrinimo aktas. Įvertinęs Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, VMT direktorius priėmė Sprendimą, kuriuo patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis pagal Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis, o 2020 m. balandžio 22 d. parengė atsakymą G.g., atstovaujančiam pareiškėjai, dėl jo 2020 m. vasario 21 d. prašymo. Taigi, pagal pateiktą prašymą buvo atlikta procedūra ir parengtas kaip procedūros užbaigimas – atsakymas.
Tvarkos aprašo 4, 7 ir 12 punktai, vadovaujantis kuriais, be kita ko, buvo priimtas 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimas, nustato: Kadastro duomenys tikslinami nustačius Kadastro duomenų klaidas (4 p.); gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka (7 p.); sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (12 p.). Be to, Tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad nepagrįsti suinteresuotų asmenų prašymai įrašyti arba keisti Kadastro duomenis yra atmetami, šie asmenys informuojami apie priimtus sprendimus ir jų apskundimo galimybes Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Atsižvelgiant į aptartą reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, pagal duomenų teikėjo (Tvarkos aprašo 3.1 p.) prašymą atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje dėl galimo Kadastro duomenų netikslumo, gali būti priimami sprendimai, kuriais tenkinami / netenkinami prašymai keisti Kadastro duomenis, arba keičiami Kadastro duomenys, atsižvelgiant į Kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus.
Nagrinėjamu atveju Sprendimu, kaip matyti iš jo turinio, keisti Kadastro duomenys pagal 2020 m. kovo 31 d. Kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, užfiksuotus Patikrinimo akte, iš jų – Kadastro duomenys, kurių keisti prašymu nebuvo prašoma, o VMT direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. raštu atsakyta G.G., atstovaujančiam pareiškėjai, dėl jo 2020 m. vasario 21 d. prašymo, kuriame įformintu sprendimu šis prašymas iš esmės atmestas, todėl šis raštas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti registruoti Kadastro objektus ar įrašyti duomenų apie juos pakeitimus, kai tikrinimo metu nustatoma, kad jau priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas atsisakyti registruoti tą patį Kadastro objektą ar keisti jo duomenis, remiantis tais pačiais dokumentais (Tvarkos aprašo 9.5 p.).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMT direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. raštu atsakyta G.G., atstovaujančiam pareiškėjai, dėl jo 2020 m. vasario 21 d. prašymo, kuriame įformintu sprendimu šis prašymas atmestas pagrįstai, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl rašto teisėtumo atmestina.
Antrasis reikalavimas – klausimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų kadastro duomenų patikslinimo perdavimo atsakovei spręsti iš naujo, kaip jau minėta anksčiau, yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo, todėl netenkinus reikalavimo dėl rašto panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti antrąjį reikalavimą, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas 544,50 Eur išlaidas, sumokėtas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai už medyno skalsumo vertinimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje byloje pareiškėjos N. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos N. K. skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. R2-936-(39.4) „Dėl duomenų tikslinimo“ ir klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo perduoti atsakovei spręsti iš naujo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.