Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-05-14 · Administracinė byla Nr. I-351-342/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
I-351-342/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
L.J.
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Administracinė byla Nr. I-351-342/2012Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01734-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui L.J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui L.J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) prašymu (b.l. 9-11) prašo priteisti iš atsakovo L.J. (toliau – ir atsakovas) 486,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2009-10-15. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto – pastato – kūrybinių dirbtuvių, esančio - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašymo reikalavimą jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašymą palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad ginčo rinkliavos skola paskaičiuota už 2008 ir 2009 metų laikotarpį. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad rinkliavos jis nemokės, nes naudoja ne gyvenamąją patalpą, o kūrybines dirbtuves, nes iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. yra gyvenamasis pastatas. Todėl tai yra gyvenamosios paskirties patalpos. Nurodo, kad pareiškėjas taiko tarifą pagal ginčo rinkliavos nuostatų 7 p. Nagrinėjant bylą Klaipėdos rajono apylinkės teisme atsakovas nurodė, kad kreipsis į rajono savivaldybę dėl atleidimo nuo ginčo rinkliavos, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat paaiškino, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visi Klaipėdos miesto gyventojai.

Atsiliepimas

Atsakovas L.J. atsiliepimu (b.l. 18-20) su pareiškėjo reikalavimu sutinka iš dalies. Teigia, kad ginčo rinkliavos dydis apskaičiuotas iš esmės neteisingai, nes jam nuosavybės teise priklauso kūrybinės dirbtuvės, kurios jis negyvena ir šiose patalpose jokio veikla nevykdoma. Remdamasis tuo bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimo Nr. T2-426, kuriuo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, 1 priedo 14 eilute, kurioje nustatyta, kad statiniuose ir kitos paskirties pastatuose, kuriuose nėra vykdoma veikla ginčo rinkliava neskaičiuojama, mano, kad rinkliava apskaičiuota nepagrįstai.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ginčija tik apskaičiuotos ginčo rinkliavos dydį, kuris, jo manymu, turėtų būti apskaičiuotas kaip už kūrybinės patalpas, nes šios patalpos yra negyvenamos. Teigia, kad esantys byloje dokumentai patvirtina, jog ginčo patalpos yra kūrybinės dirbtuvės, išskyrus nekilnojamojo turto registro išrašą. Be to, šios patalpos negyvenamos, jose neįmanoma gyventi ir atsakovas ten negyvena. Sutinka mokėti rinkliavą tik pagal tarifą taikytiną kūrybinėms dirbtuvėms. Nurodo, kad prašė savivaldybės pakeisti ginčo patalpų paskirtį į gyvenamąją, tačiau savivaldybė atsisakė, teigdama, kad patalpa yra uosto teritorijoje ir tam reikalingas uosto leidimas. Pripažįsta, kad ginčo rinkliavos už 2008 ir 2009 m. nemokėjo. Teigia, kad apskaičiuojant ginčo rinkliavą kaip už kūrybines dirbtuves reikėtų taikyti 2,04 Lt rinkliavos dydį, taip susidarytų 106,08 Lt mokėtina suma už metus. Už ginčo laikotarpį susidaro 170 Lt skirtumas tarp tos sumos, kurią atsakovas sutinku sumokėti ir ginčo sumos. Nurodo, kad su pareiškėjo atstovu buvau nuvykęs į ginčo pasatą, apžiūrėjo jo patalpas, rodė, kad ten negyvena ir kad tai kūrybinės dirbtuvės. Į savivaldybę dėl atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo nesikreipė, o už 2010 metus moka pagal atsiųstus mokėjimo pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), iš jų ir bylas inter alia dėl rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad mokėjimo pranešimas nėra individualus administracinis aktas, kuris turinio ir forma prasme (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis) yra ir (ar) gali būti ginčo administracinėje byloje objektu ir (ar) dalyku. Šis mokėjimo pranešimas teismo vertinamas, kaip finansinis dokumentas ir (ar) informacinis raštas, kuriuo nurodoma mokėtina (-os) rinkliavos suma (-os), apskaičiuota už konkretų nekilnojamąjį turtą ir laikotarpį. Taigi, akivaizdu, kad tik mokėjimo pranešime nurodytų sumų nemokėjimas ar jų nemokėjimas nustatytais terminais sukeltų atsakovui teisines pasekmes – pareiškėjas įgytų teisę teismine tvarka reikalauti ginčo rinkliavą priteisti iš atsakovo ir pan. Tačiau vien tai, neatima galimybės atsakovui realizuoti teisės nesutikti su jo atžvilgiu apskaičiuotu ginčo rinkliavos sumos dydžiu ir (ar) teigti, kad pareiškėjas netinkamai apskaičiavo ginčo rinkliavos sumą bei reikalauti ją tinkamai apskaičiuoti.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK). Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 24-29 punktai). Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atsakovas, kaip vietinė rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštu, t.y. pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Priešingu atveju, atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Duomenų, kad atitinkamą deklaraciją atsakovas teikė pareiškėjui byloje nėra.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L.J. nuo (duomenys neskelbtini) m. yra nekilnojamojo turto – pastato – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., savininkas (b.l. 24-25). Ginčo pastato pagrindine tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos metai – 1949 m., pastatas vieno aukšto, turintis 59,57 kv.m bendrojo ploto, 52,70 kv.m naudingojo ploto, 33,12 kv.m verslo ploto ir kt. (b.l. 24-25). Ginčo pastato ir jo priklausinių įregistravimo viešajame registre pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 103). Iš šios pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkto matyti, kad atsakovas nusipirko, adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ginčo kūrybines dirbtuves su rūsiu, ūkiniu pastatu ir kiemo priklausiniais (b.l. 102). Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l. 111-115), atsakovo paso įrašo (b.l. 107), atsiliepimo (b.l. 18-20) turinys patvirtina, kad atsakovas gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. be to, faktiniai duomenys patvirtina, kad minėtame (duomenys neskelbtini)atsakovas gyvena, moka komunalinius ir kitus mokesčius, tarp jų ir už komunalinių atliekų išvežimą (b.l. 104, 105, 106, 108). Iš atsakovo pateiktų kūrybinių dirbtuvių fasado fotonuotraukų matyti, kad šio pastato sienos, langai, durys, stogas akivaizdžiai susidėvėję (išdužusios langų ertmės, kurios vietomis užkaltos medžio plokštėmis, sienų dažai išblukę ir pan.) ir (ar) matyti, kad pastatas realiai apleistas bei negyvenamas.

Pareiškėjas 2010-08-02 mokėjimo pranešime Nr. KL-10-0074541 (b.l. 23) atsakovui priminė, kad už kūrybines dirbtuves – adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., jis turi ginčo 486,00 Lt sumos dydžio įsiskolinimą, o už 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį – 330,00 Lt. 2010-05-10 pažymoje „Apie skolą dėl vietinės rinkliavos“ Klaipėdos miesto apylinkės teismui taip pat nurodyta, jog atsakovas už ginčo pastatą turi ginčo 486,00 Lt dydžio skolą ir detalizuojama, kad 2008 m. yra apskaičiuota 165,00 Lt ginčo rinkliavos suma, 2009 m. I ketvirtį – 73,00 Lt, 2009 m. II ketvirtį – 82,00 Lt, 2009 m. III ketvirtį – 82,00 Lt ir 2009 m. IV ketvirtį – 84,00 Lt (žr. prijungta civilinė byla Nr. L2-1561-778/2010, b.l. 4).

Duomenų, kad ginčo rinkliavą atsakovas sumokėjo nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Tačiau kitų faktinių ginčo situacijos aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad ginčo rinkliavą pareiškėjas apskaičiavo tik formaliai, t.y. remdamasis išimtinai tik vienais viešojo registro duomenimis, apibūdinančiais ginčo pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – gyvenamoji, bet neatsižvelgė ir į tuos viešojo registro duomenis, kurie neabejotinai aktualūs dėl ginčo kūrybinių dirbtuvių faktinio naudojimo pobūdžio ir (ar) sprendžiant dėl ginčo patalpų faktinio priskyrimo gyvenamosioms. Be to, remiantis lingvistiniu kūrybinių dirbtuvių pavadinimo aiškinimu, akivaizdu, kad taip pavadintų patalpų, neįsigilinus dėl tokių patalpų faktinio naudojimo, negalima vienareikšmiškai priskirti ir (ar) laikyti gyvenamosiomis.

Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje apibūdinama, kad pastatas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamosios – „ Vieno arba dviejų butų gyvenamas namas-pastatas, kotedžas, skirtas gyventi vienai arba dviems šeimoms, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos“. Analizuojant ir vertinant viešojo registro duomenis nustatyta ir įrodyta, kad didžiąją ginčo kūrybinių dirbtuvių dalį ir (ar) daugiau kaip pusę šių dirbtuvių naudingojo ploto sudaro būtent verslo plotas. Kaip minėta virš kūrybinių dirbtuvių bendras plotas – 59,57 kv.m, verslo – 33,12 kv.m, naudingas – 52,70 kv.m., taigi verslo plotas 6,77 kv.m viršija naudingojo dirbtuvių ploto (apskaičiuota: 52,70 kv.m : 2 = 26,35 kv.m (t.y. pusė naudingojo ploto); 52,70 kv.m – 33,12 kv.m = 19,58 kv.m; 26,35 kv.m – 19,58 kv.m = 6,77 kv.m) bei 3,335 kv.m viršija bendrą plotą (apskaičiuota: 59,57 kv.m : 2 = 29,785 kv.m (t.y. pusė bendrojo ploto); 59,57 kv.m – 33,12 kv.m = 26,45 kv.m; 29,785 kv.m – 26,45 kv.m = 3,335 kv.m).

Pažymėtina, kad pareiškėjas apskaičiuodamas ginčo rinkliavą vadovavosi viešojo registro duomenimis, tačiau akivaizdu, kad neatsižvelgė į aplinkybes dėl ginčo kūrybinių dirbtuvių patalpų faktinio naudojimo ploto, bei faktinę aplinkybę, jog atsakovas gyvena kitu, nei ginčo pastatas, adresu. Tokie pareiškėjo veiksmai iš esmės ir sąlygojo neteisingą ginčo rinkliavos apskaičiavimą.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir juridinių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nepagrįstai priskyrė kūrybines dirbtuves gyvenamąją paskirtį turinčioms patalpoms, neteisėtai taikė tokioms patalpoms Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje nustatytus rinkliavos dydžius, todėl prašymas dėl ginčo nesumokėtos ginčo rinkliavos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išanalizavęs Nuostatų 1 priede reglamentuotus rinkliavos dydžius skirtingų naudojimo paskirčių pastatams, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sutinka su atsakovo argumentais, jog tokioms patalpoms apskaičiuojant ginčo rinkliavą turi būti taikomas Nuostatų 1 priedo 13 eilutėje „Statiniai ir kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti aukščiau išvardytiesiems pastatams“ reglamentuotas 2,04 Lt dydžio metinis vietinės rinkliavos dydis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėtas rinkliavos dydis ir turėtų būti taikytinas apskaičiuojant ginčo rinkliavą.

Pažymėtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas), tačiau iš esmės ginčo situacijos nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima. Vertinant išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ginčo rinkliavos suma pareiškėjo apskaičiuota nepagrįstai ir neteisėtai, taigi turi būti jo apskaičiuota iš naujo, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo ir Nuostatų normomis (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui L.J. dėl 486,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2009-10-15 priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti pareiškėją, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, reglamentuojančiomis rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, administravimą, surinkimą bei apskaičiavimą, iš naujo apskaičiuoti atsakovui L.J. už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2009-10-15 apskaičiuotą mokėti 486,00 Lt rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, nurodytą 2010-08-02 mokėjimo pranešime Nr. KL-10-0074541.

Netenkinti pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė