Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 2 d., apie 03 val. 00 min., T. K., būdamas parduotuvėje „Maxima“, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, prekybos salėje paėmė vieną sumuštinį su kumpiu ir sūriu, kainuojantį 1,16 €, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šią prekę, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu T. K. paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis užėjo į parduotuvę, žinodamas, jog turėjo 5 €, prekybos salėje paėmė sumuštinį su kumpiu ir sūriu, jį prakando. Priėjęs prie atsiskaitymo kasų, norėjo už prekę sumokėti, tačiau kišenėse nerado su savimi turėtų pinigų, kuriuos eidamas galėjo pamesti. Kadangi sumuštinis buvo prakąstas, o už jį sumokėti pinigų pastarasis neturėjo, parduotuvės darbuotojai jį sulaikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, vogti prekės jis neketino ir tokio tikslo neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

T. K. kaltė padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, įrodyta policijos registruojamų įvykių registro išrašu (b.l. 3), Maxima LT, UAB priklausančios parduotuvės „Maxima“ pareiškimu (b.l. 4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), iš kurių turinio matyti, kad 2016 m. spalio 2 d., apie 03 val. 00 min., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, buvo sulaikytas T. K., kuris paėmė vieną sumuštinį su kumpiu ir sūriu, kainuojantį 1,16 €, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už šią prekę. Byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė patvirtina, kad 2016 m. spalio 2 d. 03 val. 30 min. T. K. buvo nustatytas 2,00 promilės girtumas (b.l. 6), tačiau, teismo vertinimu, pastarojo būklė (neblaivumas) įtakos administracinio teisės pažeidimo inkriminavimui neturi.

T. K. veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, kadangi jis vagystės būdu pagrobė smulkųjį svetimą turtą, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės pripažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. nurodė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jų iš esmės neneigė ir teismas neturi pagrindo netikėti pastarojo teiginiais, jog vogti prekės jis nenorėjo, to daryti tikslo neturėjo. Iš byloje esančių faktinių duomenų galima teigti, jog, pažeidimą T. K. padarė ne piktybiškai, o atsitiktinai, lengvabūdiškai manydamas, jog galės atsiskaityti už paimtą prekę ir nepagalvodamas apie savo veiksmų pasekmes. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę, veiksmų netinkamumą, suvokia pasekmes, atsakomybę bei būtinumą ateityje elgtis teisėtai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pagrobtą turtą ir itin nedidelę jo vertę (pagrobto turto vertė 1,16 €), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – yra jauno amžiaus, praeityje buvo baustas administracine tvarka už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 10) ir, sutinkamai su ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra per griežta ir neproporcinga T. K. padarytam pažeidimui bei sukeltiems padariniams, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti T. K. skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta ATPK 50 straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 50 straipsniu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

T. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.