Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2012-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-743/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
1-117-743/2012
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-01127-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
Š. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-743/2012Proceso Nr. 1-05-1-01127-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.12. (S) 1.1.8.13.; 1.2.29.3.; 2.1.8. 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 21 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, kurioje

Š. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lie­tu­vos Res­­pub­­li­kos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, neteistas, gy­ve­­­nan­tis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lie­tu­vos Res­­pub­­­­likos bau­džia­­mojo ko­dek­so (to­liau – BK) 302 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Š. J. 2011 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo me­tu ne­nustatytu laiku, Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai ne­nustatytoje vietoje, neturė­da­mas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kor­telę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nuo dokumento gavimo mo­mento laikė jį turėdamas su savimi ir 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 02.35 val. Lazdijų rajone, Ak­me­nių kaime, Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Lazdijai-Akmeniai, jį pa­nau­­­dojo, pa­teik­damas Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rin­k­ti­nės Nelegalios migracijos pre­ven­cijos ir kontrolės skyriaus pareigūnui.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo Š. J. parodymais (b. l. 172-173, 175), kad 2011-09-13 grįžtant iš Šve­­dijos, atvykus į Lietuvą jį sustabdė pareigūnai. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pa­rei­gūnams pateikė ne savo, o T. K. asmens dokumentą, paaiškino, kad vairuotojo pažy­mė­jimą pamiršo. Taip pasielgė galvodamas, kad pasieniečiai patikrinę duomenų bazėje pamatys, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis apsimetė ir kurio asmens tapatybės kortele pasi­nau­dojo, turi vairuotojo pažymėjimą ir viskas bus gerai. Tačiau pareigūnai patikrinę automobilį nu­s­ta­tė, kad jis yra vogtas, o patikrinę jo džinsų kišenes rado jo tikrą asmens tapatybės kortelę. T. K. asmens tapatybės kortelę rado 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje Panevėžio miesto ka­vi­nė­je „Pogrindis“, ant stalo. Radęs kortelę ją paėmė, manė, kad sutikęs Tomą, kurį iš matymo pa­žįsta, nes yra iš vieno rajono, jam ją grąžins. Išvyko į Švediją. Kortelę turėjo su savimi ir 2011-09-13 apie 02.35 val. pateikė ją Akmenių k. jį sustabdžiusiems pasieniečiams, bijodamas, kad jei pa­teiks savo asmens tapatybės kortelę bus nubaustas, nes neturi vairuotojo pažymėjimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Laz­dijų rinktinės vyresniojo pasieniečio E. J. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 3, 152-153), iš kurių matyti, kad vyk­dy­­­­da­mas tar­ny­bą 2011-09-13 apie 02.35 val. kelyje Lazdijai-Sei­nai, Lazdijų r. Akmenių k. sustabdė iš Lenkijos Respublikos atvykstantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija). Jį vairavęs asmuo pateikė norvegišką automobilio re­gistracijos liudijimą ir asmens tapatybės kortelę, iš­duotą T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. As­muo nebuvo panašus į esantį nuotraukoje pa­teik­­­tame dokumente. Asmens kratos metu jo ki­še­nė­je ra­do asmens tapatybės kortelę, išduotą Š. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Tada asmuo pa­aiškino, kad tai jo tikra asmens tapatybės kor­te­lė, o kitą kortelę pateikė dėl to, kad pats neturi vai­ruo­tojo pažymėjimo.

Liudytojos A. S. parodymais (b. l. 154-155), iš kurių matyti, kad 2011-09-13 kar­tu su vyresniuoju pasieniečiu E. J. vyk­dė tarnybą kelyje Lazdijai-Seinai, Lazdijų r. Ak­menių k. ribose. Apie 02.35 val. E. J. sustabdė automobilį „Audi A4“ su Norvegijos re­gis­t­ra­­­cijos numeriais ir nuėjo patikrinti dokumentų. Grįžęs prie tarnybinio automobilio pa­sa­kė, kad auto­­mobilio vairuotojas su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo ir pateikta asmens tapaty­bės kor­te­lė yra ne jo. Įtarus, kad asmuo pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, jį pristatė į tarny­bi­nes pa­tal­pas ir perdavė pamainos vyresniajam.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 136), iš kurio ma­ty­ti, kad 2011-09-13 E. J. pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Apžiūros protokolu (b. l. 137-142), iš kurio ma­ty­ti, kad dalyvaujant specialistui apžiūrėjus as­mens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, nustatyta, kad ji yra tikra.

Prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę (b. l. 145-146) ir „Argus“ duomenų bazės infor­ma­cija (b. l. 147), iš kurių ma­ty­ti, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-05-20 buvo iš­duo­ta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme esanti asmens nuotrauka yra tokia pati kaip as­mens tapatybės kortelėje, kurią Š. J. 2011-09-13 pateikė pareigūnui.

Asmens kratos protokolu (b. l. 160), iš kurio ma­ty­ti, kad 2011-09-13 kratos metu pas Š. J. rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota jo vardu.

Liudytojo T. K. parodymais (b. l. 150-151), iš kurių matyti, kad savo asmens ta­pa­­­­ty­bės kortelę prarado prieš dvi ar tris savaites iki 2011-09-15. Savo piniginėje jos nerado po po­bū­­vio, kurio metu buvo gerokai išgėręs. Į migracijos tarnybą nesikreipė. Savo korte­lės niekam ne­davė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad Š. J. kaltė pada­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neturėdamas teisinio pagrindo įgijo, lai­­kė ir panaudojo fizinio asmens doku­men­tą, todėl jo padaryta nu­si­kalstama vei­ka teisingai kvalifi­kuo­ta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma bau­da arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamasis Š. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 da­­­lis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs bau­džia­mo­jo įs­­­ta­­­tymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sun­­kinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas (b. l. 179), baustas admi­nis­t­ra­­cine tvarka (b. l. 180), nedir­ban­tis (b. l. 184), Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus in­­for­­ma­ci­jo­je apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad šiuo metu nedirba ir nesimo­ko, per­gyvena ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, padeda tėvams buityje, dirba įvairius darbus na­muose ir giminaičių ūkyje, tėvai problemų su juo neturi (b. l. 189-190), buvusios mokymosi įstaigos – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, pažymoje nurodyta, kad yra rimtas, drausmingas, tvarkingas, nuo­šir­dus, drau­giškas, komunikabilus (b. l. 191), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės cen­tro Pane­vė­žio sky­riuje duomenų apie jį nėra, pas psi­chiat­rą ir priklausomybės ligų specialistą nesi­lan­kė (b. l. 192).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama, įskaičius sulai­ky­me išbūtą laiką, skirti kaltinama­jam galutinę 16 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2080 Lt) baudą. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rau­ja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muo­­ju įsakymu, su­tinka su siūlomos baudos dydžiu (b. l. 197).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­nybę, jo amžių ir turtinę padėtį, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinančių aplinky­bių ne­bu­vi­mą, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, ku­rią siūlo ir prokuro­rė, – bauda žy­miai ma­­žesnė nei vidurkis, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pa­kan­kama pa­siek­­ti bausmės tik­s­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo principo įgy­ven­­di­nimą (BK 41, 61 straipsniai).

Į bausmės laiką įskaitytinas Š. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos Respublikos as­mens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. K. vardu, perduotina Panevėžio vy­riau­sio­­jo policijos komisariato Migracijos skyriui (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straip­­snio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamajam išaiškintina paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, są­lygos, jo teisės ir pareigos (BPK 352 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 da­ly­­je, ir paskirti jam 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (2600 litų) baudą.

Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, dviejų MGL dy­džio bau­dą pri­­ly­­ginus vienai sulaikymo parai ir į bausmės laiką įskaičius Š. J. lai­ki­na­jame sulai­ky­me iš­būtą laiką – nuo 2011-09-13 iki 2011-09-14 – galutinę bausmę nu­sta­­tyti 16 mi­­ni­ma­lių gyveni­mo lygių (MGL) dydžio – 2080 Lt (dviejų tūkstančių aštuonias­de­šimties litų) bau­dą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus baudžiama­jam įsaky­mui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos Respublikos as­mens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K. vardu, perduoti Panevėžio vyriau­sio­jo policijos komisariato Migracijos skyriui baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti Š. J., jog:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjus teismo baudžiama­jam įsaky­mui bauda turi būti sumokėta per du mėnesius Val­s­ty­binei mokesčių ins­pek­cijai prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų su­ren­ka­mąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ban­ke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sky­­riuje, įmokos kodas – 6801. Baudą galima sumokėti bet kuria­me ban­ke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Per­lo“ ter­minale. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Lazdijų rajono apylinkės teismo raštinės tar­nau­tojui.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį pri­ė­musio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią baus­mę gali pakeisti viešaisiais darbais pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu pagal BK 65 straipsnyje nustatytas taisykles.

Teisėja Asta Vailionienė