Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-804-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
2S-804-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21637-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
V. L.
Trečiasis asmuo
V. C., I. C.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-804-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21637-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.; 122.2; 122.3; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26205-713/2014 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei J. K., tretiesiems asmenims V. C., I. C. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-11-18 nutartimi ieškovės V. L. reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei J. K. perleisti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Teisme buvo gautas atsakovės J. K. prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė prašyme nurodė, jog dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo suvaržyta jos teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. atsakovė negali parduoti žemės sklypo su namu, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014-11-17 su būsimu pirkėju sudarė Preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė turtą parduoti už 77 000 Lt, būsimasis pirkėjas sutarties pasirašymo metu sumokėjo 3 000 Lt avansą. Būsimų nuostolių dydis grindžiamas sutarta turto pardavimo kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymą atmetė, nurodė, jog atsakovė, pateikdama prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių prašyme įvardintą galimų nuostolių sumą, jos susidarymo mechanizmą, taip pat nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių manyti, jog ieškovė negalėtų atlyginti atsiradusių nuostolių (ieškovė yra finansiškai nepajėgi jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti, o atsakovės prašymą tenkinti – įpareigoti ieškovę V. L. per nustatytą terminą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 23 167,71 Eur/77 000 Lt sumą atsakovės J. K. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Nurodo, jog teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pagrįsdama savo reikalavimus, atsakovė nurodo šiuos skundo argumentus:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neišanalizavo atsakovės prašymo, neįsigilino į jo esmę, ignoravo dalį prie prašymo pridėtų priedų. Pagal teismų praktiką asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė dar iki ieškinio pareiškimo siekė ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti, apie turto pardavimą buvo skelbta keliose interneto svetainėse ir 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, o 2014 m. lapkričio 19 d. statinių įteisinimo tikslu buvo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis ir užsakyti projektavimo darbai. Todėl nagrinėjamu atveju dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki 2015 m. kovo 31 d. neįvykdžiusi Preliminariosios sutarties atsakovė praras nekilnojamojo turto pirkėją, negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų, privalės pirkėjui grąžinti sumokėtą 868,86 Eur/3 000 Lt avansą ir pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka. Todėl atsakovės nuostolių susidarymo mechanizmas yra a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovė negalėtų atlyginti atsiradusių nuostolių. Ieškovė yra pensininkė, o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujai 2015 m. sausio mėn. paskelbtus rodiklius vidutinė senatvės pensija per mėnesį sudaro 240,61 Eur/830,78 Lt, tuo tarpu Statistikos departamentas skelbia, kad vidutinės piniginės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėn. viršija 231,7 Eur/800 Lt. Atsakovės žiniomis ieškovė darbinių pajamų negauna, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vienintelis ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra 36,74 kv. m ploto dviejų kambarių butas, kurio vidutinė rinkos vertė – 8933,62 Eur/30 846 Lt. Todėl traktuotina, kad 23 167,71 Eur/ 77 000 Lt suma ieškovei yra didelė suma, kurios atlyginimas atsakovei būtu apsunkintas. Be to, santykiai tarp ieškovės ir atsakovės yra konfliktiniai, kas verčia manyti, jog ieškovė vengtų atlyginti dėl jos veiksmų atsakovės patirtus nuostolius.

Atsiliepimas

Ieškovė V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovei už piktnaudžiavimą procesu paskirti 5 000 Eur baudą. Mano, kad preliminarioji sutartis yra fiktyvi, kadangi ji neįregistruota viešajame registre ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, be to, nepagrįstai preliminarioje sutartyje įsipareigojama parduoti visą namą, nors atsakovė tik priešieškiniu prašo pripažinti ją teisėta gyvenamojo namo priestatų valdytoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti ir banko garantija. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, jei teismas nenustato jo taikymui būtinų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei J. K. perleisti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovės pateikta papildoma informacija, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovei J. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato, pažymėto indeksais 3a1p, perleidimu, įteisinimu ar turto naikinimu. Atsakovė raštu papildomai informavo apeliacinės instancijos teismą, kad laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimas neturi įtakos jos pozicijai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi, teismui uždraudus ginčo priestatą 3a1p įteisinti ir perleisti, atsakovė dėl Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo patiria tą patį nuostolį, kaip ir draudimo perleisti visą pastatą atveju. Šiuo atveju atsakovė būtinumą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą grindė, nurodydama aplinkybes, kad tarp jos ir pirkėjo 2014 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2015 m. kovo 31 d. pilnai įteisinti (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir parduoti juos pirkėjui už bendrą 22 300,74 Eur/77 000 Lt sumą; būsimasis pirkėjas Preliminariosios sutarties pasirašymo metu sumokėjo ieškovei 868,86 Eur/3 000 Lt avansą (b. l. 20). Statinių įteisinimo tikslu 2014 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis, pagal kurią buvo užsakyti projektavimo darbai ir projektuotojui sumokėtas 579,24 Eur/2 000 Lt avansas (b. l. 21–24). Todėl atsakovė teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki 2015 m. kovo 31 d. neįvykdžiusi Preliminariosios sutarties praras nekilnojamojo turto pirkėją, negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų, privalės pirkėjui grąžinti sumokėtą 868,86 Eur/3 000 Lt avansą ir pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, turėjo pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus minėtų duomenų, tenkinti atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė galimų nuostolių sumą grindė Preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų planuojamų gauti 77 000 Lt pajamų suma. Iš byloje esančios Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, jog pardavėjas (atsakovė) nori parduoti, o pirkėjas nori pirkti žemės sklypą su namu, esančius (duomenys neskelbtini), už 77 000 Lt. Pagal sutarties sąlygas, jeigu pardavėjas (atsakovė) nevykdo šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, tai turi grąžinti pirkėjui avansą 3 000 Lt; jeigu pirkėjas nevykdo šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir atsisako sudaryti notarinę pirkimo–­pardavimo sutartį, tai duotas avansas 3 000 Lt lieka pardavėjui (atsakovei) kaip kompensacija už patirtas išlaidas. Taigi iš sutarties nuostatų matyti, kad šalys už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą nenumatė jokių sankcijų (baudų ar pan.), kurios galėtų būti laikomos atsakovės prognozuojamais nuostoliais. Tuo tarpu atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė, neįvykdžiusi Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, praras nekilnojamojo turto pirkėją, negaus planuotų 22 300,74 Eur/77 000 Lt pajamų ir privalės pirkėjui grąžinti sumokėtą 868,86 Eur/3000 Lt avansą, nelaikytinos pagrindžiančiomis prognozuojamus atsakovės nuostolius, kadangi reikalaujama nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma (77 000 Lt) yra sandorio suma ir negali būti vertinama kaip galimi nuostoliai CK 6.249 straipsnio prasme, nes tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas, o pirkėjas turto nenupirktų, atsakovei liktų ginčo objektu esantis turtas (kaip nurodomos sandorio sumos ekvivalentas). Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad praradusi šį pirkėją, su kuriuo sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau neparduos turto už tokią pačią sumą kaip sandorio suma ir dėl to patirs nuostolių. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog neįvykdžiusi Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ji pagrįstai gali tikėtis pretenzijos dėl pirkėjo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. nustatyta tvarka. Tačiau šis argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pirkėjas ketina pareikšti pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, ir nepateikė duomenų, koks būtų prognozuojamų nuostolių dydis, apskaičiavimo mechanizmas, atsakovė reikšdama reikalavimą atlyginti būsimus nuostolius remiasi tik spėjimais bei prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymas užtikrinti būsimus nuostolius iš esmės reiškia prašymą įpareigoti ieškovę pateikti sutartinės prievolės, atsakovės sudarytos su pirkėju, įvykdymo užtikrinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas būtent nuostolių atlyginimo, o ne sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimui, toks prašymas, remiantis CPK 146 straipsniu, negali būti tenkinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo parduoti žemės sklypą su namu, t. y. visą namą, nors būtent dėl priestatų prie šio namo įteisinimo byloje yra kilęs ginčas tarp šalių, kurio išsprendimas ir nulems šių priestatų nuosavybės teisių nustatymą atsakovės arba A. M. (pagal ieškovės ieškinį) vardu. Tai reiškia, kad preliminariosios sutarties įvykdymas priklauso nuo savavališkų statinių įteisinimo ir, jei nuostoliai atsirastų dėl šios sutarties neįvykdymo, jie atsirastų ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir dėl to, kad atsakovė savo rizika susitarė dėl statinių, kurie yra savavališka statyba, pardavimo.

Kartu pažymėtina, kad atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti apeliantei nuostolių atsiradimo. Tai reiškia tik tai, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų šiuo metu daryti išvadą dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu bylą išnagrinėjus iš esmės ir esant palankiam atsakovei teismo sprendimui jai išlieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei pagal CPK 95 straipsnį 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad atsakovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl ieškovės prašymas atsakovei skirti baudą atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė