Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-25 · Administracinė byla Nr. I-366-422/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-25
Bylos Nr.
I-366-422/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
A. R. K.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
G. V., N. A., O. P., S. M., R. P., V. L., V. M., J. A. M., A. M., Z. I. J., S. K. K., O. J., D. F., V. J. B.
Kategorijos
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-366-422/2008.Procesinio sprendimo kategorija: 11.6.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Gudyno, Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui A. R. K. , atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Astai Muliuolienei, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims G. V. , N. A. , O. P. , S. M. , S. M. , R. P. , V. L. , V. M. , J. A. M. , A. M. , Z. I. J. , S. K. K. , O. J. , D. F. ir V. J. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. K. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti žemę natūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. K. skunde prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-07-11815, Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 69-19558, kuriais jam atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko – P. K. turėtą 3,17 ha žemės sklypą, Pašventupio km., Ašmintos sen., Prienų raj., Kauno apskr., paskaičiuojant kompensaciją pinigais bei įpareigoti grąžinti ginčo žemę natūra.

Pareiškėjas nurodė, jog kartu su broliais ir seserimis paveldėjo tėvo P. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Kauno apskrityje Prienų raj., Pašventupio kaime. Prašymą atkurti nuosavybės teises į jam priklausančią 7,28 ha žemės dalį padavė 1991 m. Tėvui nuosavybės teise priklausiusi žemė buvo išlikusi iki žemės nuosavybės atkūrimo reformos pradžios, todėl pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybės teisė į žemę turi priklausyti jam, nes žemė visuomenės reikmėms paimta nebuvo. Dėl valdininkų aplaidumo jau po prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo 3,17 ha žemės buvo perleista kitiems asmenims, ją parduodant ar atkuriant nuosavybės teises, tačiau ši žemė nebuvo paimta visuomenės poreikiams, todėl turėjo jam būti gražinta. Prašymo pakeisti būdą (atlyginti išmokant kompensaciją pinigais ar gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje) nepateikė, nes žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra išlikusi, jis yra ūkininkas ir žemė reikalinga ūkininkavimui natūra.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija bei institucijos atstovė su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog buvęs savininkas P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 21,61 ha žemės ir 7,50 ha miško, Pašventupio k., Ašmintos sen., Prienų r.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 1991 09 17 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. valdytą žemę, Pašventupio k, Ašmintos sen., Prienų r. Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. valdytos 5,40 ha žemės ir 1,87 ha miško. Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 01 21 sprendimu Nr. 69-13799 A.R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,23 ha žemės ir 1,87 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S.K. K. , O. J. ir Z.I. J. 8,93 ha žemės ir 7,50 ha miško. Likusi P. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, nes 1994 m. kovo 29 d. I šaukimo 17 sesijos sprendimu dalis šios žemės buvo suteikta gyventojų asmeniniams ūkiams, o kita dalis perduota atkuriant piliečiams nuosavybės teises. Siekdami nuginčyti šių aktų ir sandorių teisėtumą, A.R. K. , Z.I. J. , O. J. ir S.K. K. buvo iškėlę civilinę bylą bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau jų ieškinys buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005). Nurodė, jog pareiškėjas kelis kartus buvo raštu informuotas, kad ginčo žemė negali būti grąžinta natūra, jam buvo siūloma pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007 m. spalio 9 d. vykusio pasitarimo metu pretendentams buvo siūloma pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau jie tai daryti atsisakė. Kadangi pareiškėjas kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepasirinko, todėl vadovaudamasis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., Kauno apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 02-07-11815 ir sprendimu Nr. 69-19558 parinko A.R. K. nuosavybės teisių atkūrimo būdą už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Z. I. J., S. K. K. , O. J. prašo skundą tenkinti. Nurodė, kad neatkūrus nuosavybės teisių į P. K. nuosavybės teise valdytą žemę natūra, ši žemė negalėjo būti perleista kitiems asmenims.

Tretieji suinteresuotieji asmenys G. V. , N. A. , O. P. , S. M. , S. M. , R. P. , V. L. , V. M. , J. A. M., A. M. , D. F. ir V. J. B. prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jų nuosavybės teise valdoma žemė yra įgyta teisėtai.

Tretysis suinteresuotasis asmuo K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta, todėl byla nagrinėtina iš esmės, jam nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 21,61 ha žemės ir 7,50 ha miško, Pašventupio k., Ašmintos sen., Prienų r. (Civilinė byla Nr.2-143-05/04, T. III, b.l. 104, Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 39, b.l.15).

Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. žemę 1991 m. rugsėjo 17 d. pateikė sūnus A. R. K. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 39, b.l. 2).

Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 69-13799 A.R. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,23 ha žemės ir 1,87 ha miško, Pašventupio k., Ašmintos sen., Prienų r., grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S.K. K. , O. J. ir Z.I. J. 8,93 ha žemės ir 7,50 ha miško. Nuosavybės teises į likusią negrąžintą 3,17 ha žemės A.R. K. buvo nuspręsta atkurti vėliau, rengiant projektą sekančiame etape (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, šios b.l. 56). Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 02-07-11815 ir 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 69-19558, A.R. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko – P. K. turėtą 3,17 ha žemės sklypą Pašventupio km., Ašmintos sen., Prienų raj., Kauno apskr., paskaičiuojant kompensaciją litais (b.l. 7,9, Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 4).

Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. (Toliau tekste – Atkūrimo įstatymas), žemė piliečiui grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę priskirtą valstybės išperkamai žemei. Žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui bei pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra valstybės išperkama (Atkūrimo įstatymo 12 str.). Analizuojant šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad būtina sąlyga atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra yra ta, jog ši žemė būtų laisva – t.y. nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei.

Nustatyta, kad A.R. K. , Z.I. J. , O. J. , ir S.K. K. 2003 m. birželio 9 d. padavė ieškinį Prienų rajono apylinkės teismui, prašydami panaikinti sprendimus ir potvarkius, pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais jų tėvui priklausiusi negrąžinta žemės dalis buvo perduota trečiųjų suinteresuotojų asmenų nuosavybėn (civilinė byla Nr. 2-143-05-2004, T. I, b.l. 2-6, 110-116 ). Prienų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-05/2004 ieškovų ieškinį patenkino iš dalies - panaikino skundžiamus sprendimus ir potvarkius, kuriais atsakovams N. A. , K.O. L. ir K. S. atkurtos nuosavybės teisės natūra, taip pat atsakovo įsakymus, kuriais patvirtinti šių asmenų žemės sklypų planai ir jų ribos Ašmintos ir Pakuonio kadastrinėse vietovėse bei pripažino negaliojančiomis šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, likusius ieškinio reikalavimus dėl sprendimų ir potvarkių panaikinimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir leista naudotis žemės sklypais atsakovams J.A. M. , V.J. B. , A. M. , G. M. , G. V. ir O. P. , ir dėl šių žemės sklypų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas atmetė (civilinė byla Nr. 2-143-05-2004, T. IV, b.l. 47-53). Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sprendimo dalis, kuriomis buvo panaikinti sprendimai ir potvarkiai, kuriais atsakovams N. A. , K.O. L. ir K. S. atkurtos nuosavybės teisės natūra, taip pat Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais patvirtinti šių atsakovų žemės sklypų planai ir jų ribos Ašmintos ir Pakuonio kadastrinėse vietovėse bei pripažintos negaliojančiomis šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, panaikino (Civilinė byla Nr. 2-143-05-2004, T. IV, b.l.164-169). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005 pakeitė motyvus, tačiau Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą (Civilinė byla Nr. 2-143-05-2004, T. IV, b.l. 239-248.).

Įvertinus šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad sprendimai, potvarkiai bei sandoriai, kuriais pareiškėjo tėvui nuosavybės teise priklausiusi negrąžinta žemės dalis buvo perduota trečiųjų suinteresuotojų asmenų nuosavybėn, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl P. K. priklausęs 3,17 ha žemės sklypas, Pašventupio km., Ašmintos sen., Prienų raj., Kauno apskr., į kurį A.R. K. siekia atkurti nuosavybės teise natūra, atitinka valstybės išperkamos žemės teisinį statusą ( Atkūrimo įstatymo 12 str. 6p., 7p.).

Nustačius, kad žemė, į kurią A.R. K. pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama, nuosavybės teisės pareiškėjui galėjo būti atkurtos tik Atkūrimo įstatymo 16 str. nustatyta tvarka - t.y. kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais ir t.t.).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. bei LR Vyriausybės 1997-09-29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Toliau tekste - Tvarkos) 3 punktu, piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus minėtame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Bylos duomenys patvirtina, kad A.R. K. valią dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo būdo (natūra) išreiškė 1991 m. rugsėjo 17 d. prašyme atkurti nuosavybės teises (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 39, b.l. 2). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašomu būdu nuosavybės teisės į 3,17 ha žemės sklypą, Pašventupio km., Ašmintos sen., Prienų raj., negalėjo būti atkurtos, nes ginčo žemė yra užimta - t.y. valstybės išperkama.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus administracinius aktus, raštu pasiūlė pareiškėjui pasirinkti kitą Atkūrimo įstatymo 16 str. nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ( 2002 04 16 raštas Nr. 325, 2003 02 24 raštas Nr. 106, 2005 11 22 raštas, 2007 02 13 raštas Nr. 26 ir 2007 03 14 raštas Nr. 38)(Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 39, b.l. 33,34, 47, 87, 92, 101). Be to, remiantis Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, A.R. K. buvo pakviestas ir dalyvavo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007 10 09 vykusiame Kauno pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. turėtą žemę, kur jam dar kartą buvo pasiūlyta pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.4).

Pareiškėjas iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (t.y. iki 2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, reikalavo nuosavybės teises į 3,17 ha likusią negrąžintą žemę atkurti natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 39, šios b.l. 104, Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.4), Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007 10 09 įvykusio pasitarimo metu A.R. K. atsisakė rašyti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo (ekvivalentine natūra) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 4), be to, reikalavimą grąžinti žemę natūra A.R. K. patvirtino skunde ir teismo posėdžio metu (b.l.6,8, 63-64).

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama skundžiamus administracinius aktus, kuriais atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į 3,17 ha P. K. nuosavybės teise valdytos žemės Pašventupio km., Ašmintos sen., Prienų raj., Kauno apskr. jos parinktu būdu, tinkamai įgyvendino Atkūrimo įstatymo 18 str. 2 d., 3 d., 21 str. bei Tvarkos 3 p., 112 p. nuostatas, todėl teisinio pagrindo Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 02-07-11815 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 69-19558 pripažinti neteisėtais bei juos panaikinti, nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nuostata, jog už negalimą grąžinti turtą natūra yra išmokama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Pareiškėjas iš esmės nesutiko su pačiu nuosavybės atkūrimo būdu, aiškiai išreikšdamas poziciją atkurti nuosavybės teises natūra, todėl kompensacijos dydžio klausimas nesvarstytinas.

Konstatavus Kauno apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 02-07-11815 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 69-19558 teisėtumą, A.R. K. skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atkurti nuosavybės teises natūra, laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisKęstutis Gudynas