- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-702-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. Ž.
- Kategorijos
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. Ž. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A.M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizuojant tėvo A. Č. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuoti ir jo priklausiniai: pirtis, kluonas, vandens telkinys, kurie išliko iki šiol ir yra niekieno nevaldomi, nepaimti visuomenės poreikiams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Ž. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad byloje duomenų apie pareiškėjos tėvui priklausiusį kluoną ir pirtį nėra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime nurodė, kad vandens telkinys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 str. 1 d. negali būti laikomas pagrindinio daikto priklausiniu. Be to, remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998-05-08 pažyma Nr. T-5499-Č bei 1921-07-29 planu, pareiškėjos nurodyto tvenkinio negalima identifikuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-01-28 įsakymu Nr. 30-98 pareiškėjai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą –gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, yra atkurtos, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas dėl pirties ir kluono nacionalizavimo, neturės įtakos pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ir pabaigai.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, kadangi, pirma, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jau pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytam dokumentų pateikimo terminui, antra, nekilnojamas turtas dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra išlikęs.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas sprendė, jog pareiškėja į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2008 m. sausio 24 d., t.y. praleidusi terminą kreiptis į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. nurodytas institucijas dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo. Praleisto įstatymo nustatyto termino paduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus neprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukurs jokių teisių ir pareigų, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 30-98 buvo atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą Gulbinų g. 96, Vilniuje, nustatant, kad už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus yra atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį butą Vilniaus mieste, kadangi nekilnojamasis turtas, esantis Gulbinų g. 96, Vilniuje, nuosavybės teisėmis priklauso V. Ž. , todėl bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėja A.M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas buvo šališkas, vadovavosi vien tik priešingos šalies prielaidomis. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, jog į teismo posėdį neatvyko pareiškėja ir jos atstovas, kurie teismui nepranešė neatvykimo priežastis, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą. Teismas neįvertino pareiškėjos atstovo pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Teismas visiškai nesvarstė pareiškėjos prašymo apklausti byloje liudytojus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas netinkamai vertino ir išaiškino Civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, jog tvenkinys negali būti laikomas pagrindinio daikto priklausiniu. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
Negalima sutikti su teismo motyvais, jog gyvenamojo namo priklausiniai yra valdomi V. Ž. , nes pastarasis į bylą nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes ji kreipėsi į teismą jau pasibaigus specialiame įstatyme nustatytam terminui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą, kitų procesinės teisės normų reikalavimų, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. Ž. , yra nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.
Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizuojant tėvo A. Č. gyvenamąjį namą, esantį Gulbinų g. 96, Vilniuje, buvo nacionalizuoti ir jo priklausiniai: pirtis, kluonas, vandens telkinys, kurie išliko iki šiol ir yra niekieno nevaldomi, nepaimti visuomenės poreikiams. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad būtų atstatytos nuosavybės teisės į gyvenamojo namo priklausinius, nurodytus pareiškime, taip pat į vandens telkinį.
Kad juridinę reikšmę turintys faktai šioje byloje sukeltų teisinius padarinius, turi būti atitinkamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytos sąlygos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. l d. yra įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Jeigu piliečiai iki šios datos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas yra priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai pateikė dokumentus laiku (4 p.).
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis nurodyto įstatymo 10 str. 4 d., pagrįstai sprendė, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme kaip nesukeliantis teisinių padarinių, nes pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per minėtame įstatyme nustatytą terminą - iki 2003-12-31 ji būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo, taip pat kad ji būtų prašiusi atnaujinti praleistą terminą ir toks prašymas būtų atnaujintas. Tokiu būdu, nesant vienos iš sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme.
Atskirojo skundo argumentai dėl teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo, teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, jog teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeisdamas pareiškėjos teisės į teisminę gynybą.
Kiti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.