Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-366/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-25
Bylos Nr.
1A-366/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė (pirm.), Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-366/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.2.4.5 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teisėjų: Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjai Daivai Dereškevičienei,nuteistajam E. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. V. priteista E. S. 3550 Lt E. Ž. laidojimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 24 d., apie 23 val., V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė V. Ž. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į šonkaulių sritį ir dėl dešinės pusės IX-o šonkaulio lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą. Tokiais savo veiksmais E. V. padarė LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

E. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 24 d., apie 23 val., V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas savo sutuoktinei E. Ž. smūgius rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas blauzdose, dešiniame sėdmenyje ir kairėje kirkšnies srityje, paviršutinius odos nubrozdinimus ir pilvo sumušimą su plonosios žarnos sienelės plyšimu, kas komplikavosi organizmo apnuodijimu baltyminių medžiagų produktais, nuo ko nukentėjusioji mirė, tyčia nužudė E. Ž. . Tokiais savo veiksmais E. V. padarė LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo sušvelninti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat jo veiksmus kvalifikuoti pagal lengvesnę sankciją numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Apeliantas savo kaltę pripažįsta iš dalies ir, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, pažymi, jog savo veiksmais jis neketino atimti nukentėjusiajai E. Ž. gyvybės ir šie jo veiksmai negalėjo būti tiesiogine nukentėjusiosios mirties priežastimi. Panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją padarytas tik siekiant ją pamokyti ir dėl tokio fizinio smurto panaudojimo negalėjo atsirasti kitokie padariniai kaip tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Mano, jog nukentėjusiosios tiesiogine mirties priežastimi buvo jos pačios neatsargūs veiksmai, t. y. neblaivios griuvimas prie parduotuvės ant akmeninės tvorelės bei nugriuvimas ant kėdės. Nurodo pirminius parodymus davęs stipriai veikiamas išgertų vaistų „klonezepam“, kas sąlygojo netikslių pirminių parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimą, taip pat iškelia naują versiją, jog nukentėjusiosios mirtį lėmė V. Ž. neteisėti veiksmai, kuriais pastarasis kėsinosi ją išprievartauti.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis E. V. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo E. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Iš E. V. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis skundžia tik nuteisimą pagal LR BK 129 str. 1 d., prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal lengvesnę sankciją numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį, tačiau konkretaus baudžiamojo kodekso straipsnio nenurodo. Apeliantas teigia, jog jis fizinį smurtą prieš E. Ž. naudojo, norėdamas ją pamokyti ir neturėjo tikslo atimti jai gyvybę. Mano, jog jis, suduodamas smūgius E. Ž. , tik nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o mirtinus sužalojimus galėjo patirti girta nugriuvusi prie parduotuvės ant akmeninės tvorelės bei bute ant kėdės.

Kolegija su šiais E. V. skundo motyvais nesutinka ir štai dėl ko: nuteistasis nebuvo nuoširdus viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Apklaustas pirmą kartą kaip įtariamasis E. V. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kaip naudojo smurtą prieš savo žmoną: išvėręs iš V. Ž. kelnių diržą su sagtimi, pradėjo mušti žmoną ir diržu sudavė apie 7 kartus į blauzdų, sėdmenų sritį, pataikė ir sagtimi. Po to kumščiu smogė du kartus į šlaunis ir apatinę pilvo sritį (t. 1, b. l. 106-108). E. V. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltės neprisipažino, tačiau patvirtino smurto naudojimo prieš žmoną faktą (sudavė 7 kartus diržu ir 2 kartus kumščiu), bet neigė smūgiavęs į pilvą, mano, jog mirtinus susižalojimus galėjo gauti griūdama ir atsitrenkdama pilvu į kėdę ar griūdama prie parduotuvės (t. 1, b. l. 110-112). Papildomos apklausos metu E. V. dar kartą patvirtino nukentėjusiosios griuvimo ant kėdės faktą (t. 1, b. l. 113), o vėlesnėje apklausoje pakeitė parodymus: neigė smūgiavęs nukentėjusiajai diržo sagtimi, pripažino sudavęs tik 5 kartus diržu, neigė mušęs kumščiu į pilvą, tvirtino, jog ,,Ž. ją (E. Ž. ) išprievartavo“ < .. .>, ,,< ... > ją galėjo sumušti ir Ž. < ... >“ (t. 1, b. l. 129-130). Teisiamajame posėdyje E. V. pateikė dar vieną versiją, tvirtindamas, jog E. Ž. galėjo numirti išgėrusi kažkokių vaistų (t. 2, b. l. 164-165). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė ir įvertino E. V. parodymus, duotus viso proceso metu, ir nurodė, kodėl vienus atmetė, o kitais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. E. V. pakeistus parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiosios nei diržo sagtimi, nei kumščiu nemušė, teismas pagrįstai įvertino kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir kaip jo pasirinktą gynybos būdą, todėl atmetė.

Apeliacinio skundo argumentas, jog E. V. smurtaudamas prieš E. Ž. nesiekė atimti jai gyvybės, atmetamas. Atsižvelgus į tai, kad E. V. sudavė nukentėjusiajai 2 smūgius kumščiu į pilvą ir 5 smūgius diržu į įvairias kūno vietas (šias aplinkybes jis pats pripažino ikiteisminio tyrimo metu), buvo žalojamas gyvybiškai svarbus organas – pilvas, todėl nuo smūgių į jį plyšo plonosios žarnos sienelė, kas komplikavosi organizmo apnuodijimu baltyminių medžiagų produktais, nuo ko nukentėjusioji ir mirė. Taip veikdamas E. V. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams (nukentėjusiosios mirčiai) atsirasti, todėl apelianto nusikalstama veika kvalifikuota kaip nužudymas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė E. V. veikos subjektyviąją pusę ir vadovavosi suformuota teismų praktika bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tarp E. V. nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. E. V. su tokia teismo išvada nesutinka ir bando teismą įtikinti, kad tiesiogine mirties priežastimi buvo E. Ž. neatsargūs veiksmai, t. y. neblaivios griuvimas prie parduotuvės ir įvykio metu nugriuvus ant kedės. Šios abi versijos buvo kruopščiai patikrintos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pagrįstai atmestos, o atmetimo motyvai išdėstyti nuosprendyje. Kolegija dar kartą atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aptartos ir motyvuotai atmestos visos E. V. iškeltos versijos, todėl kolegija pakartotinai jų netirs ir dėl jų nepasisakys, tačiau pažymi, kad apklausus teismo medicinos ekspertą teisme buvo paneigtas nuteistojo teiginys, jog E. Ž. pilvą susižalojo 2008-06-26 naktį griūdama ant kėdės atlošo: mirtį lėmęs plonosios žarnos plyšimas negalėjo būti padarytas nuteistojo nurodytu laiku, nes ekspertas patvirtino, jog plyšus plonajai žarnai pūlingas pilvaplėvės uždegimas vystosi nuo keliolikos valandų iki kelių parų. Kadangi E. Ž. mirė 2008 m. birželio 26 d. ryte, todėl mirtino pilvo susižalojimo ji negalėjo patirti, kaip nurodo nuteistasis, tą pačią naktį (griūdama ant kėdės atlošo), t. y. praėjus vos kelioms valandoms iki mirties. Akivaizdu, kad mirtį įtakojusį sužalojimą E. V. padarė žymiai anksčiau, t. y. 2008-06-24, apie 23 val., kuomet jis nukentėjusiajai smūgiavo diržu bei kumščiu į įvairias kūno vietas, pataikė ir į pilvą, ką ir pats nuteistasis pripažino ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tai, kad E. Ž. 2006-06-24 patyrusi mirtiną sužalojimą, blogai po to jautėsi, patvirtino liudytojai V. G. ir S. Š. . Šią aplinkybę pripažino ir nuteistasis ikiteisminiame tyrime. Teisme ekspertas patvirtino, jog tokie simptomai kaip pykinimas, troškulys, bloga savijauta pasireiškia plyšus plonajai žarnai ar kuriam kitam vidaus organui. Aplinkybę, kad E. Ž. iki įvykio nebuvo sužalota, patvirtino liudytojai A. R. , G. T. , o liudytoja A. P. parodė, jog 2008-06-04 prieš pietus E. V. su E. Ž. lankėsi (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, o išėjusi E. Ž. , būdama neblaivi, pargriuvo, tačiau toje vietoje buvo tik krūmai ir minkšta žolė – nei akmeninės tvorelės, nei akmenų toje vietoje nėra. Šią liudytojos A. P. parodymais paneigiama nuteistojo versija neva mirtinai E. Ž. susižalojo nugriuvusi prie parduotuvės.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. Ž. iki konflikto su apeliantu sužalota nebuvo, nenustatyta ir tai, kad jai patirtus sužalojimus galėjo padaryti V. Ž. , pas kurį nuteistojo sumušta nukentėjusioji liko nakvoti. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog nukentėjusiosios mirtį lėmė V. Ž. neteisėti veiksmai, kuriais šis kėsinosi ją išprievartauti. Šią naują versiją E. V. iškėlė apeliaciniame skunde, o viso proceso metu tokių aplinkybių nenurodė. Tai kolegija įvertina kaip dar vieną apelianto pasirinktą būdą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Reikia pažymėti, kad pats apeliantas ikiteisminiame tyrime pripažino, jog E. Ž. buvo jam ištikima ir nors prieš įvykį jis rado žmoną gulinčią vienoje lovoje su V. Ž. , ji nesakė, kad šis ją išprievartavęs. Nurodytą versiją nuteistasis sugalvojo po pusės metų, t. y. 2009-01-22, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis ketvirtą kartą (t. 1, b. l. 129-130). Šią E. V. versiją paneigė V. Ž. , kuris viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, todėl juo netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo pabaigoje neigė ne tik žmonos sužalojimą suduodant smūgius į pilvo sritį, bet nepripažino sužalojęs ir patį V. Ž. (t. 1, b. l. 129-130).

Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas neva pirminius parodymus E. V. davė veikiamas stiprių vaistų ,,Klonezepam“, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis tokius vaistus būtų vartojęs ar prieš konfliktą su žmona, ar po to. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V., būdamas neblaivus, žmoną mirtinai sužalojo 2008 m. birželio 24 d., apie 23 val. Pats nuteistasis apklausiamas pripažino, kad ikiteisminiame tyrime parodymus davė savo valia ir jokio smurto prieš jį niekas nevartojo. Bylos duomenys rodo, jog tuomet, kai E. V. pripažino žmonai sudavęs keletą kartų į apatinę pilvo dalį, apklausoje dalyvavo jo gynėjas. Tai matyti iš įtariamojo apklausos ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolų (t. 1, b. l. 106-108; 114-126). Vadinasi, apklausų metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl šiais įrodymais pagrįstai buvo vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija pastebi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje (7 puslapyje, t. 2, b. l. 180) yra padaryta teksto surinkimo klaida, nurodant, kad E. Ž. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas 2008 m. birželio 28 d., o turi būti 2008 m. birželio 24 d. Ši klaida taisytina ir laikoma, kad minėtas sužalojimas padarytas 2008 m. birželio 24 d.

Kolegija neturi teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymą sušvelninti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas vienas labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai, nustatyta E. V. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, įvertinęs tyčios turinį (nužudymas padarytas netiesiogine tyčia), taip pat tai, kad yra baustas administracine tvarka už girtavimą, charakterizuojamas neigiamai, tačiau neteistas, silpnos sveikatos, skyrė E. V. bausmę, kurios dydis mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Ši bausmė, paskirta už apelianto įvykdytus labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, yra teisinga ir ne per griežta, todėl kolegija neturi pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Albinas BielskisSvajūnas Knizleris