- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-16
- Bylos Nr.
- A-502-949-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kopų lūgnė“, A. P., T. P.
- Pareiškėjas
- UAB „Laiko linija“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Jurgis Kaušinis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kopų lūgnė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Laiko linija“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kopų lūgnė“, A. P. , T. P. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Laiko linija“ skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 13.6-2092 „Dėl Ruonių g. 28 Klaipėdos mieste kelio servituto nustatymo“. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu Klaipėdos apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktu, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 1129 „Dėl žemės sklypo Ruonių g. 28 detaliojo plano patvirtinimo“, UAB „Kopų lūgnė“ prašant, nustatė kelio servitutą – įvažiavimą į sklypą Ruonių g. 28, Klaipėdoje (kadastro Nr.2101/0001:604) per sklypą Audros g. 17, Klaipėdoje. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Taisyklių reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad servitutą nustatyti nebuvo tikslinga. Taisyklių 2 punkte, kuriuo vadovaujantis priimtas skundžiamas įsakymas, vienareikšmiai nurodyta, kad servitutas nustatomas apskrities viršininko sprendimu, o ne įsakymu. Galimybė žemės servitutą nustatyti apskrities viršininko įsakymu nėra numatyta. Taisyklių 2.1 – 2.4 punktuose yra numatytas išsamus ir baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant žemės servitutas gali būti nustatytas apskrities viršininko sprendimu. Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose numatyta galimybė apskrities viršininko sprendimu nustatyti žemės servitutus valstybinės žemės sklypams. Žemės sklypas Audros g. 17, Klaipėdoje, nėra valstybinis žemės sklypas. Taisyklių 2.3 punkte numatyta galimybė apskrities viršininko sprendimu nustatyti kelio servitutus valstybinės, savivaldybės ir privačios žemės sklypams tuo atveju, kai nustatomas servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų. Pareiškėjo teigimu, įsakymu nustatytas kelio servitutas patekti ne į bendram naudojimui skirtą, o į privatų UAB „Kopų lūgnė“ priklausantį žemės sklypą Ruonių g. 28, Klaipėdoje, todėl ir Taisyklių 2.3 punktas negali būti taikomas nustatant kelio servitutą per žemės sklypą Audros g. 17, Klaipėdoje. Taisyklių 2.4 punkte numatyta galimybė apskrities viršininko sprendimu nustatyti kelio servitutus valstybinės, savivaldybės ir privačios žemės sklypams tuo atveju, kai nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Tačiau, pareiškėjo teigimu, skundžiamu aktu nustatytas kelio servitutas, o ne servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Be to, Klaipėdos apskrities viršininko sprendime, pažeidžiant Taisyklių 16 punkto reikalavimus, nenurodytas tarnaujančio žemės sklypo kadastro numeris, tarnaujančio žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas, tarnaujančio žemės sklypo savininkai, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos.
Atsakovas su skundu nesutiko, nurodė, kad apskrities viršininko sprendimo administracinio akto materiali išraiška yra įsakymas. Taisyklių 2.3 punkte pasisakyta, kad apskrities viršininko sprendimu nustatomas žemės servitutas privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti. Valstybinį žemės sklypą, adresu Ruonių 28, Klaipėdoje, buvo numatoma parduoti aukcione, jis suformuotas detaliuoju planu, kuriame numatytas kelio servitutas privačiam žemės sklypui Audros g. 17, Klaipėdoje, kaip tarnaujančiam daiktui. Atsakovo manymu, jis Taisyklių 2 punkto reikalavimų nepažeidė.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kopų lūgnė“ prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. P. taip pat prašė skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu skundą patenkino, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 13.6-2092 „Dėl Ruonių g. 28 Klaipėdos mieste kelio servituto nustatymo“. Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės teismas nurodė, kad UAB „Laiko linija“ ir Lietuvos Respublika – žemės sklypo Audros g. 17 Klaipėdoje, bendraturčiai, dalis žemės sklypo Nr. 2101-0001-0447, aprašyto Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2.1 punkte, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, dalis žemės sklypo, išnuomoto UAB „Laiko linija“, patikėjimo teise valdomo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, priklauso Lietuvos Respublikai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tai vienas turtinis vienetas, todėl nustačius šiame žemės sklype tiksliai neapibrėžtą kelio servitutą, tiesiogiai paliečiami pareiškėjo interesai (b. l. 12-13). Dėl skundžiamo akto teisėtumo teismas nurodė, kad pareiškėjo tvirtinimas, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto valia turėjo būti išreikšta tik administraciniu aktu – sprendimu, nepagrįstas. Teismas nurodė, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, kuris turi keturis papunkčius, tačiau remiantis kuriuo iš jų nustatomas kelio servitutas, nekonkretizuota. Teismo vertinimu, neišsami nuoroda į konkrečią teisės normą daro sprendimą niekiniu, nes abstraktumas teisinių pasekmių nesukelia. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad nustatant kelio servitutą vadovautasi Taisyklių 2.3 punktu, tačiau, teismo vertinimu, tai – hipotezė. Teismas nurodė, kad žemės servitutai, nurodyti Taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, projektuojami tada, kai šių Taisyklių 6.1-6.3 punktuose nurodyti asmenys pateikia apskrities viršininkui prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą (Taisyklių 6 punktas). UAB „Kopų lūgnė“ į Klaipėdos m. žemėtvarkos skyrių dėl kelio servituto kreipėsi 2005 m. balandžio 6 d., bet tai padarė nesilaikydama Taisyklių nuostatų, įpareigojančių prašymą pateikiantį asmenį nurodyti, kokį servitutą, kokiam konkrečiam žemės sklypui ar jo daliai prašo nustatyti (9 punktas), o kartu su prašymu žemėtvarkos skyriui pateikti viešpataujančiu tapsiančio žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinančio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, juridinio asmens registravimo pažymėjimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją ir kitus reikalingus dokumentus, išvardintus Taisyklių 9 punkte. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad apskrities viršininkas sprendime dėl žemės servituto nustatymo nurodo: tarnaujančio žemės sklypo kadastro numerį, tarnaujančio žemės sklypo servituto vietą ir ribas, servituto plotą, tarnaujančio žemės sklypo savininkus ar patikėtinius, servituto rūšį, naudojimosi servitutu teisę ir sąlygas bei aptaria kitus klausimus, išvardintus Taisyklių 16.1-16.10 punktuose. Teismas nurodė, kad šių nuostatų nebuvo paisyta, todėl teismas skundą tenkino, skundžiamą įsakymą, kaip neatitinkantį Taisyklių, panaikino.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kopų lūgnė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimą atmesti.
Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog pareiškėjas nėra vienintelis tarnaujančio žemės sklypo savininkas, kitas bendrasavininkis yra Lietuvos Respublikos Valstybė, kuriai atstovauja Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu tarp bendrasavininkų nėra nustatyta, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjui šiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso pastatas, o atsakovui – aikštelė, todėl akivaizdu, kad ir naudojimosi tvarka žemės sklypu turi atitikti turimus nuosavybėje statinius. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1129 patvirtintame žemės sklypo Ruonių g. 28 detaliajame plane yra nurodytas kelio servitutas, einantis būtent per valstybei nuosavybės teise priklausantį statinį – aikštelę, tokiu būdu aišku, kad pareiškėjas ginčijo kito žemės sklypo bendrasavininko teisę valdyti savo nuosavybės dalį. Be to, pareiškėjas netvirtino, kad yra kilęs ginčas tarp bendrasavininkių dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Apelianto vertinimu, pareiškėjas nepaaiškina, kaip ir kokias teises bei teisėtus interesus skundžiamas įsakymas bei juo nustatytas kelio servitutas pažeidžia. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad servitutas sumažina žemės sklypo rinkos kainą, tačiau šis teiginys, apelianto nuomone, nėra pagrįstas ir nėra susijęs su teismo nustatytais tam tikrais procedūros, priimant ginčo įsakymą, pažeidimais. Taigi apeliantas mano, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo.
Dėl procedūrinių pažeidimų apeliantas nurodo, kad teismo sprendime įvardinti procedūriniai pažeidimai nebuvo esminiai ir tai negali būti pagrindu panaikinti ginčo įsakymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad teismo įvardinti procedūriniai pažeidimai turėjo įtakos neteisingo įsakymo priėmimui. Skundžiamame įsakyme yra aiški nuoroda į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1129 patvirtintą žemės sklypo Ruonių g. 28 detalųjį planą, kuriame yra nurodytas minėtas kelio servitutas bei visi būtini jo rekvizitai (rūšis, vieta, dydis ir kt.). Patvirtintas ir galiojantis viešpataujančio žemės sklypo Ruonių g. 28, Klaipėdoje, detalusis planas yra privalomas visiems, taip pat ir pareiškėjui, kuris šio plano sprendinių nustatyta tvarka neginčijo. Atsakovas ginčijamu įsakymu tik įgyvendino galiojančio detalaus plano sprendinį.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti galioti. Dėl reikalavimo teisės pareiškėjas nurodo, kad jis yra vienas iš žemės sklypo Audros g. 17, Klaipėdoje, savininkų, žemės sklypo nuosavybės dokumentai yra byloje. Skundžiamu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas kelio servitutas būtent per tą žemės sklypą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas nėra vienintelis žemės sklypo Audros g. 17, Klaipėdoje, savininkas, neapriboja jo teisės kreiptis į teismą dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo, kuriuo nustatytas kelio servitutas per žemės sklypą, panaikinimo. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad kelio servitutas yra nustatytas per valstybei nuosavybės teise priklausantį statinį – aikštelę. Iš byloje esančių dokumentų – Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 13.6-2092 „Dėl Ruonių g. 28 Klaipėdos mieste kelio servituto nustatymo“, VĮ Registrų centras pažymų akivaizdu, kad skundžiamu įsakymu kelio servitutas buvo nustatytas per žemės sklypą Audros g. 17, Klaipėdoje, šis servitutas nėra niekaip susijęs su valstybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – aikštele. Dėl procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime nurodyti procedūriniai pažeidimai, padaryti priimant skundžiamą įsakymą, buvo esminiai, įsakymas priimtas grubiai pažeidžiant Taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, kaip turi būti nustatomi žemės servitutai. Pažeidimai detaliai nurodyti skunde ir teismo sprendime.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės naujų argumentų nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas, vienas iš žemės sklypo, esančio Audros g. 17 Klaipėdoje, bendraturčių (b. l. 12-13, 28-30, , 66-67, 69), byloje kelia ginčą dėl atsakovo įsakymo (administracinio akto), kuriuo nustatytas kelio servitutas įvažiavimui į žemės sklypą, esantį Ruonių g. 28, Klaipėdoje, per sklypą Audros g. 17, Klaipėdoje. Šiuo administraciniu aktu nustačius servitutą, pareiškėjas tapo tarnaujančiojo daikto bendraturčiu, o tretysis suinteresuotas asmuo – servituto turėtoju. Iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad tarnaujantis daiktas šiuo atveju yra ne aikštelė, bet žemės sklypas. Taigi apelianto teiginiai, kad servitutas nustatytas statiniui – aikštelei, kuri, pasak apelianto, priklauso valstybei, neatitinka tikrovės. Nustačius servitutą, servituto turėtojas gali reikalauti, kad tarnaujančio daikto savininkas susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų (šiuo atveju leistų naudotis įvažiavimu), taigi akivaizdu, kad pareiškėjui kaip vienam iš tarnaujančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčiui ginčijamas įsakymas sukėlė konkrečias teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo reikalavimo teisės pagrįstos.
Tiek atsakovas, tiek apeliantas iš esmės pripažįsta, kad priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo laikytasi Taisyklių ir kad įsakymas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Tačiau, apelianto manymu, nustatyti procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administracinis aktas turi būti panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamas įsakymas turėjo būti pagrįstas konkrečiomis įstatyminėmis teisės normomis, esamoje situacijoje leidžiančiomis priimti tokį administracinį aktą. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį administracinis aktas servitutą gali nustatyti tik įstatymo numatytais atvejais. Tokių atvejų baigtinis sąrašas išdėstytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau ginčijamas įsakymas nepagrindžiamas nei vienu iš šių atvejų. Tai daro ginčijamą įsakymą teisiškai nepagrįstu. Dėl tokio teisinio neapibrėžtumo apsunkinama tampančio tarnaujančiu daiktu savininko teisė ginčyti administracinį aktą, pati tokio akto teisminė kontrolė, galimybė nustatyti, ar administravimo subjektas turėjo įstatyminius įgaliojimus priimti tokio pobūdžio teisės aktą. Antra, ginčijamas aktas dėl visų Taisyklių reikalavimų neišpildymo, kurį pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sukelia neapibrėžtas teisines pasekmes. Antai, atsakovo įsakyme, be kita ko, nenurodytos tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas, nedetalizuota servituto rūšis, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nuostolių atlyginimo sąlygos. Tai, kad įsakyme yra nuoroda į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1129 patvirtintą žemės sklypo Ruonių g. 28 detalųjį planą, kuriame suprojektuotas servitutas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis esminių Taisyklių reikalavimų, nes servitutai nustatomi ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes ne tada, kai jie suprojektuojami teritorijų planavimo dokumentuose, bet kai priimamas atitinkamas administracinis aktas. Be to, nagrinėjamu atveju servituto nustatymo administracinės procedūros metu, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnį, neatsiklausta suinteresuoto asmens – pareiškėjo – nuomonės, jam nesudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Jau vien dėl minėtų teisės normų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, plačiau nevertinant, ar atsakovas, nustatydamas servitutą, neviršijo kompetencijos ir ar servitutas buvo tikslingas, ginčijamas atsakovo įsakymas negali būti paliktas galioti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, laikėsi proceso reikalavimų. Apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kopų lūgnė“ apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.