- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- A11.-83-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00737-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. ir jo atstovui advokatui S. G.,
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos atstovui L. U.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – vedęs, nedirbantis, turintis 2 grupės invalidumą, administracine tvarka baustas, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2019-08-22 apie 23 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 prom. girtumas, jam priklausančiu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį ir tuo buvo pažeistas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punkto reikalavima s. Šiais savo veiksmais R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje.
R. B. savo kaltės nepripažino ir rašytiniu pasiaiškinimu nurodęs, kad nežinojęs, jog stirna neteisėtai sumedžiota ir nematęs, kaip medžiotojas ją patalpinęs į jo automobilio bagažinę. Teismo posėdžio metu parodė, kad tądien poilsiavo prie Arino ež., kur buvo atvažiavęs su savo automobiliu VW Transporter, buvo apie 12-13 žmonių. Jam apie 20.30-21 val. paskambino, skubiai reikėjo važiuoti į oro uostą, važiavo nuo Joniškio pusės, pakeliui sutiko merginą su vaikinu (baltarusu), kurie paprašė nuvežti į stotį. Paskui sutiko uniformuotą medžiokliniais drabužiais asmenį (duomenys neskelbtini), prašiusį pavežti jį apie 2 km, kuris su savimi turėjo didelės talpos žalios spalvos baką, kurį padėjo į bagažinę, o ginklą laikė su savimi atsisėdęs ant priekinės keleivio sėdynės; nuo jo sklido alkoholio kvapas. (duomenys neskelbtini) jam paaiškinęs, kad buvo medžioklėje. Važiavo jie nesustodami, tik pakeleivis (baltarusas) paprašė sustoti dėl gamtinių reikalų ir parūkyti; sustojo ant kelio netoli kaimo. Jiems iš dešinės išvažiavo automobilis, (duomenys neskelbtini) pasakė pasukti į kairę, įvažiavo į kiemą, kur buvo apšviestas gyvenamas namas. Privažiavo automobilis Mazda, policijos pareigūnai; (duomenys neskelbtini) iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, metė į traktoriaus priekabą ginklą, tačiau jį pagavo, jam priešinantis pareigūnai panaudojo elektros šoką. (duomenys neskelbtini) su baltarusu buvo pasodinti į policijos automobilį, kur patikrintas jų blaivumas, paskui jo transporto priemonėje rado stirną, kurią (duomenys neskelbtini) padėjo bake. Parodė, kad jokių šūvių jis negirdėjo, važiavo apie 8 km ir jokio alkoholio su Stanislovu nevartojo. Papildomai parodė, kad jo automobilį pareigūnai bandė sustabdyti prieš įvažiuojant į kiemą, į kurį įvažiavo prašomas (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) nesakė, kad brakonieriavo, tik pasakė, kad medžioklė sėkminga, nes nušovė stirną, tik jis nesuprato, kad jo automobilyje patalpintame bake yra stirna; dažnai paveža medžiotojus, ir žino, kad jie išdoroja laimikį, jį pasidalina mėsą, nes medžioja kolektyviai, o vienam medžioti negalima. Palaikė savo atstovo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybėn traukiamo R. B. atstovas advokatas S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kyla klausimas ar R. B. turėjo žinoti, kad medžioklė neteisėta, nėra licenzijos nušauti gyvūną, nes S. C. nieko neaiškino, kad nori medžioti, be to kiti liudytojai nepatvirtino, kad R. B. žinojo apie neteisėtą medžioklę; jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, jis negali būti trauktinas administracinėn atsakomybėn.
L. S. C. teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. jam yra mažai pažįstamas, su kuriuo susipažino per draugus prieš 6 mėn. Tą dieną, kai sumedžiojo stirną, jis buvo vienas Miškinių k., grybavo, o 18-19 val. su R. B. bendravo telefonu, kuris paprašytas atvažiavo po 1 val., t. y. apie 20 val., kai dar nebuvo tamsu. Paaiškino, kad R. B. atvažiavo (iš žvejybos) su kolega, kurio jis nepažįsta, nežino ar jie geri pažįstami. Jis (S. C.) buvo išgėręs, kartu išgėrė ir su atvažiavusiais, kilo mintis pamedžioti, turėjo ginklus (legalų ir nelegalų). R. B. pasakė važiuoti pamedžioti, atsisėdo jam iš dešinės, o kitas asmuo – miegojo salone. Nuvažiavo apie 15 min. ir grįžo, nes stirnos jauniklį nušovė iš sustojusio automobilio 50 m atstumu nuo automobilio. Jis (S. C.) pats atitempė stirną iki automobilio, niekas jam nepadėjo ir įdėjo į puodą. R. B. matė kaip nušovė stirną ir galimai matė, kaip ją atitempė, nes pradėjo temti. Jis (S. C.) paaiškino, kad pasakė R. B., jog iššovė 2 kartus ir pataikė į stirną, liepė jam apsisukti automobiliu, kad pakrauti stirną, kuri svėrė apie 25 kg; pakrovus stirną, jis grįžo prie vairuotojo, pasakė, kad viskas gerai ir galima važiuoti. Jiems iš paskos pasirodė automobilis, paskui dar vienas, kuris įjungė švyturėlius, todėl nesupratę, kam skirti švyturėliai – ar jiems, ar iš paskos važiuojančiajam, todėl pasuko į sodybą, kur iš paskos atvyko automobilis su švyturėliais; nelegalų šautuvą išmetė. Papildomai parodė, kad jie petardų neturėjo ir nemėtė, buvo reikalavimas per garsiakalbį sustoti, bet jis liepė R. B. važiuoti. Taip pat paaiškino, kad jis nesakė R. B., jog neturi leidimo ir kad brakonieriaus; jam žinoma, jog iš automobilio šauti negalima. Parodė, kad R. B. galėjo nematyti stirnos, padarė 2 šūvius pro langą, greit tamsėjo.
Papildomai parodė, kad R. B. atvažiavo (tik nežino iš kur – ar iš žvejybos, ar kitur) su kolega, jie trise išgėrinėjo pavėsinėje; jam kilo mintis pamedžioti. Išvažiavo automobiliu dar kai buvo šviesu, apie 21 val.; važiavo apie 15 min. Stirną, su ilgavamzdžiu (nelegaliai laikomu, kurį norėjo išbandyti), sumedžiojo jis, paleidęs 2 šūvius iš automobilio lango per 40-50 m atstumą automobiliui tuo metu sustojus (prašė pristabdyti automobilį); neturėjo medžiotojo lapo. Stirną tempė jis vienas; nepamena, kas pasakė „dėk“; automobilio savininkas matė ir neprieštaravo, kaip jis įdėjo stirną. Kubilas automobilyje ne jo, jis nežino, kaip ten atsiradęs ir nežinojęs, kad ten jis yra. Ten dar buvo valtis, po kuria buvo kubilas, todėl automatiškai į tą kubilą ir įdėjęs. Važiuojant link sodybos su VW Transporter, kurį vairavo (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policija, atvažiavo aplinkos apsaugos inspektorius.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad su R. B. pažįstami apie 27 metus, draugauja šeimomis. 2019-08-22 su R. B. atostogavo užmiestyje, buvo gamtoje prie ežero. Nežino ką (duomenys neskelbtini) veikė, bet matė, kad bendravo su visais; apie 21 val. jis išvažiavo su reikalu, bet nesigilino kur važiuoja.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-08-22 po pietų važiavo prie Arino ež. žvejoti, buvo ir kitų žmonių, pažįstamų iš matymo; pagavo žuvų nedaug, kepė šašlykus. Apie 21 val. R. B. paskambino, jis galimai turėjo važiuoti į oro uostą. Kas atsitiko, sužinojo tik vėliau. R. B. nesakė, kad važiuos medžioti, o liudytoją S. C. pažįsta iš matymo, jis žvejodavo, bet nematė kad jiedu bendrautų.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-08-22 dirbo, jis yra Vilniaus gyvosios gamtos specialistas. B. P. sen. sulaikytas automobilis, kuriame rasta nušauta stirna. Toleikio k. pareigūnai parodė lygiavamzdį išmestą šautuvą, kurio nelietė, nes galimai buvo nelegalus. Buvo apklaustas S. C., kuris paaiškino, kad buvo atvykęs R. B. su baltarusu, jie pasėdėję, išgėrę ir išvažiavę pasivažinėti, tačiau per apklausą pripažino, kad jis nušovė stirną ir įdėjo į automobilį. Parodė, kad apklaustas baltarusas paaiškinęs, jog susipažino stotyje su moterimi, su kuria girtuokliavo ir nieko neatsimena. R. B. atsisakė kalbėti, tačiau pasakęs, kad jis žvejojęs, pakeliui paėmęs pakeleivius, o apie medžiotoją ir stirną atsisakė pasakoti. L. V. ir (duomenys neskelbtini), kurie turi sodybą, tvarkė automobilį ir išgirdę šūvius pamatė VW Transporter, kuris paskui įvažiavo į jų sodybą, išprašė, ėmė patys sekti, iškvietė pareigūnus, matė išmetamą šautuvą, kaip mėtomos buvo petardos.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-08-22 pasyviai budėjo namuose, gavo pranešimą, kad policijos pareigūnai sulaikė automobilį su stirna. Atvykus buvo parodytas automobilis, šautuvai, kubilas su stirna; tuomet kalbėjo su S. C., kuris pasakė, kad medžiojo, bet daugiau nepasakojo. Kalbėjo ir su R. B., pastarasis nieko paaiškinti nenorėjo. Atvykus jiems į komisariatą, jis parašė neaiškius paaiškinimus, kurie prieštaravo medžiotojo parodymams, nes S. C. pripažino, jog iš automobilio šaudė į stirną ir ją įsidėjo paskui į bagažinę. Tai, kad vairuotojas to galėtų nepastebėti – prieštarauja logikai, nes pasak S. C., automobilis buvo stabdytas dėl to, ir garsas buvo nemenkas. S. C. taip pat jiems paaiškinęs, kad jiems su R. B. vartojant gėrimus, kilo mintis pamedžioti.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad pranešėjai (buvo du asmenys) važiavo ir sekė automobilį, iš kurio galimai buvo šaudyta; jie girdėjo po 1-2 šūvių, matę, kad atėjęs vyras iš miško, kažką nešė. Baltos spalvos automobilis, policijos pareigūnams įjungus garso ir šviesos signalus, neketino stoti, toliau važiavo, matyt vingiavo dėl girtumo, o iš keleivio pusės mėtytos 1-2 petardos, girdėjosi tik garsas. Priekyje sėdintis išmetė ginklą, automobilis įvažiavo į kiemą. Automobilio gale miegojo baltarusas, kurį žadėta pavežti iki stoties. Automobilyje rasta guminė valtis, plastikinis indas, kuriame buvo nušauta stirna. Vairuotojas ir sulaikytasis neprisipažino, kad tai jų daiktai.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra vyr. patrulis, tuomet patruliavo už Paberžės. Pranešėjas (jų buvo du asmenys) pranešė, kad netoli Nemenčinės pamatė automobilį VW Transporter, iš kurio šaudė. Kalbant su pranešėju nustatinėjo vietą ir po 20 min pavijo pažeidėjus, kurie į jų rodomus signalus nereagavo – nestojo, didino greitį iki 90-100 km.; vijosi apie 2 km.; automobilis važiavo mažais vingiuotais keliukais, mišku, pristabdžius – buvo išmestas ginklas, paskui įvažiavo į uždarą sodybos kiemą: vairuotojas sėdėjo automobilyje, o keleivis metė ginklą ir ėmė šalintis; panaudojo elektros šoką; sulaikė vairuotoją. Automobilio bagažinėje rasta guminė valtis ir plastikinis kibiras, kuriame buvo stirna. Vairuotojas nepripažino, kad jo stirna. Trečias keleivis nieko negirdėjo, prašė vairuotojo nuvežti į stotį.
L. V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pas draugą sodyboje, ten išgirdo šūvius (negalėjo jų supainioti), kelinta valanda buvo – nebepamena, bet galimai kaip nurodyta paaiškinime. Jei neklysta – buvo trys šūviai. Buvo su draugu, priėjo prie kelio arčiau ir pamatė išvažiuojant baltą mikroautobusą (buvo šviesu, todėl buvo matyti kas buvo lauke); prie sodybos aplink laukai; matė kaip į mikroautobusą įlipo dar vienas žmogus. Važiavo mikroautobusas keliu, pravažiavo jų sodybą ir jie pradėjo važiuoti savo automobiliu iš paskos, kad pažiūrėti valstybinius numerius. Privažiavus, jis matė tik vieną vyriškį, kuri pasakė nori atlikti gamtinių reikalų. Jie buvo pastebėti, t. y., kad seka juos, todėl didino mikroautobusas greitį. Policijos pareigūnai atvykę juos pralenkė ir vijosi autobusiuką, kurį pradėjo stabdyti (buvo įjungti švyturėliai). Vijosi apie 10 min., pasukęs link pievos, iš mikroautobuso išmestas buvo ginklas, prie kurio liko jo draugas, o jis važiavo paskui policiją. Mikroautobusas įvažiavo į sodybą, jame buvo 3 asmenys.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos atstovas L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad veika, kuri aprašyta protokole, yra akivaizdu, kad buvo medžioklės plotuose. Yra aišku, kad važiuojant stabtelta, apsisukta ir paimta stirna, kas reiškia, kad buvo sutikimas įdėti stirną į automobilį. Nenustatyta priežasčių, kodėl liudytojas S. C. norėtų apkalbėti R. B., jo paaiškinimai nuoseklūs, patvirtinti kitų liudytojų. Taigi kaltė akivaizdi, asmuo trauktinas atsakomybėn. Matyti, kad asmens pozicija pasikeitė, jis pripažįsta, kad dalyvavo medžioklėje.
Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 1-2); tarnybiniai pranešimai (b.l. 3, 20-21); R. B., S. C., A. P., V. D. paaiškinimai (b.l. 4-8); alkotesterio duomenys (b.l. 9-11); raštas dėl informacijos pateikimo (b.l. 12-13); raštas dėl sulaikyto automobilio (b.l. 16); paskaičiavimo aktas (b.l. 17); daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 18-19); asmens duomenis (b.l. 22) ir kita byloje esanti medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį numatyta už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. ANK 290 straipsnio 7 dalies normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau - Taisyklės).
Taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2019-05-14 iki 2019-10-15) IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.1.2 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2019-10-01 surašyto S. C. protokolo matyti, kad 2019-08-22 apie 21 val. medžiotojas S. C. Vilniaus r., Nemenčinės sen., Rėžių gyv. apylinkėse, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam medžioklės plotų vienetui išduoto medžioklės lapo iš nelegaliai laikyto lygiavamzdžio šautuvo MC 21-12, Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. B. priklausančio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo stirnos jauniklį, kurį šiuo automobiliu ir gabeno. Šių protokolu nurodomų aplinkybių R. B. bylos nagrinėjimo metu neginčijo, minėtos aplinkybės patvirtintos ir byloje esančiais duomenimis bei liudytojų parodymais. R. B. yra inkriminuojamas sumedžioto stirnos jauniklio neteisėtas gabenimas, pasireiškęs tuo, kad jis kartu su medžiotoju S. C. gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną nuo vietos, kur jis buvo sumedžiotas. N. R. B. iš pradžių pateikė kitokią aptariamų įvykių versiją, tačiau kaip jau minėta, jis neginčijo nei protokolu nurodomų aplinkybių, nei veiksmų, kuriuos detaliai paaiškino teismo posėdyje pats S. C. ir kiti liudytojai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas S. G. kėlė klausimą ar R. B. turėjo žinoti, kad medžioklė neteisėta, kad nėra licenzijos nušauti gyvūną, nes S. C. nieko neaiškino, kad nori medžioti, be to kiti liudytojai nepatvirtino, kad R. B. žinojo apie neteisėtą medžioklę; pasak atstovo, jo veikoje nėra tiesioginės tyčios, todėl jis negali būti trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Visų pirma pažymėtina, kad nors R. B. nepripažino savo kaltės ir pateikė kitokią neteisėtai sumedžioto ir gabento gyvūno versiją, tačiau jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. C. jam automobilyje pasakęs, kad medžioklė sėkminga, nes nušovė stirną, kaip jis teigė, jam yra žinoma, jog medžiotojai medžioja kolektyviai, kadangi vienam medžioti negalima. Iš paminėtų duomenų laikytina, kad R. B. turėjo suprasti, kad S. C. neteisėtai sumedžiojo gyvūną, kadangi jis jį sumedžiojo neteisėtu būdu, t. y. vienas, kai to negalima daryti.
Antra, kaip matyti liudytojo S. C. paaiškinimais teismo posėdžio metu, gyvūnas buvo sumedžiotas iš pristabdyto automobilio, kuris priklauso ir buvo vairuojamas R. B.. Taisyklių 58.5.5 punktu nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, kurių vienas - iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais). Be to, draudžiama medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau), kaip nurodoma Taisyklių 58.3 punktu. Nagrinėjamu atveju R. B. nepaneigė aplinkybės, kad jo vairuojamas automobilis buvo pristabdytas tam, kad S. C. galėtų iššauti šūvius tam, kad galimai sumedžioti gyvūną. L. V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis girdėjo šūvius, nes dėl to ir ėmė sekti mikroautobusiuką bei iškvietė policijos pareigūnus. Vadinasi, R. B. atlikdamas tokius aktyvius veiksmus (pristabdydamas transporto priemonę), ne tik pagrįstai galėjo tikėtis, jog S. C. sumedžios gyvūną, bet ir to kartu su medžiotoju siekė.
Trečia, nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad S. C. yra medžiotojas, todėl atsižvelgtina į tai, kad jis turi medžiojimo praktikos ir specialių žinių, kadangi laikė medžioklės egzaminą, jam išduotas medžiotojo bilietas, turėjo medžioklės įrankius. Todėl spręstina, kad S. C. privalėjo išmanyti medžioklės taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir žinoti atsakomybę už atitinkamų reikalavimų pažeidimus. Taigi R. B. gavęs pasiūlymą iš S. C., dėl kurio atvyko pas jį į jo sodybą, būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, prieš imdamasis kokių nors veiksmų sumedžioto gyvūno atžvilgiu, jis privalėjo įsitikinti, kad gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai. Atvirkščiai, byloje nustatytais duomenimis ir liudytojų S. C., T. Ū., S. M., V. V., J. G., V. D. parodymais matyti, kad R. B. aktyviais veiksmais taip pat siekė išvengti gresiančios atsakomybės – jis stabdomos transporto priemonės nestabdė ir didino greitį. Be to, pats R. B. nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jis nestabdė automobilio, nors policijos pareigūnų buvo stabdomas su aiškiai išreikštu signalu.
Ketvirta, nors viso proceso metu R. B. laikėsi pozicijos, kad jis nesuprato, kad jo automobilio bagažinėje yra patalpinta stirna, tačiau visgi teismo tokie atsakomybėn traukiamo asmens argumentai neįtikina ir atmestini kaip nepagrįsti. R. B. neginčijo S. C. nurodomų aplinkybių, kad buvo prašytas pristabdyti transporto priemonę tikslu paleisti šūvius į gyvūną, taip pat neginčijo, jog buvo prašomas apsukti transporto priemonę tam, kad S. C. galėtų įkelti sumedžiotą gyvūną. Taigi minėtos aplinkybės neginčijamai pagrindžia R. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo – neteisėto gyvūno gabenimo, jos nėra paneigtos jokiais įrodymais ir todėl teismas neturi pagrindo R. B. gynybine versija patikėti.
Penkta, kaip ir jau minėta, nei administracinio nusižengimo protokolo, nei liudytojų duotų parodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. neginčijo. Tiek Institucijos atstovo, tiek liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutampantys, neprieštaraujantys vieni kitiems, atitinkantys kitus bylos duomenis. N. R. B. pateikta versija matyti, kad jis S. C. nepažinojęs, tačiau S. C. patvirtinęs, kad R. B. atvyko pas jį jo kvietimu. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai būtų siekę apkalbėti R. B.; taip pat nenustatyta aplinkybių dėl apklaustų pareigūnų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi nėra pagrindo netikėti surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir jame užfiksuotomis pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Juolab, kad jis atitinka kitus byloje esančius duomenis.
ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas nereikalauja pasekmių kilimo ir neturi būti padarytas tiesiogine tyčia. Medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, nebūdamas medžiotoju, gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną ir turėjo tyčią jį nuslėpti.
ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus nusižengimas. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad pagal ANK 290 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2013, 2AT-76-2014). Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą neabejotina, kad R. B. suvokė, kad jis su tuo įvykiu susijęs (pats pristabdė automobilį, kad medžiotojas galėtų paleisti šūvius bei apsuko automobilį, kad pakrauti sumedžiotą gyvūną) ir iš jo stengėsi pasišalinti suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis, kas patvirtina, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Taigi R. B. veiksmai laikytini neteisėtu gyvūno gabenimu ir šiais veiksmais jis pažeidė Taisyklių 58.1.2 punktą, draudžiantį gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kas yra šiurkštus šių Taisyklių pažeidimas (Taisyklių 74.1 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad šioje byloje įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti dėl R. B. kaltės ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje padarymo, surinkta pakankamai. Byloje apklaustų pareigūnų paaiškinimai, kurių kompetencija ir turimomis darbo funkcijoms atlikti specialiomis žiniomis abejoti teismas neturi pagrindo, taip pat juos patvirtinantys liudytojų parodymai yra pakankami identifikuoti administracinį nusižengimą.
Taigi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. B., nebūdamas medžiotoju ir neturėdamas teisės gabenti sumedžiotą gyvūną, protokole nurodytu laiku ir vietoje (2019-08-22 apie 23 val.), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 prom. girtumas, jam priklausančiu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį. Todėl įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog yra pilnai įrodyta, kad R. B. aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė Taisyklių 58.1.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
Skirdamas R. B. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu, jis padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad gabena stirnos jauniklį, sumedžiotą draudžiamu būdu, ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus. R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimas padarytas esant neblaiviam. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis administracine tvarka baustas. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. B. paskyrus ANK 290 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti administracinio nusižengimo priemonė, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad R. B. atvyko pas S. C. su transporto priemone – automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, todėl jo paaiškinimas, kad jis nežinojo, jog gabenama neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, vertintinas kritiškai. Darytina išvada, kad sutikimas gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną savo transporto priemone buvo duotas ir todėl ši transporto priemonė turi būti konfiskuotina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19105846240.
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ANK 676 straipsnyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.